Dažnas šlapinimasis vaikui: priežastys ir gydymo būdai

Dažnas šlapinimasis - tai simptomas, būdingas tiek vyrams, tiek ir moterims. Nors padažnėjęs šlapinimasis arba šlapimo nelaikymas dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, šis simptomas būdingas ir jaunesniems. Padažnėjusį šlapinimąsi gali sukelti ir nepavojingi sveikatai veiksniai, kaip skysčių vartojimas dideliais kiekiais, tačiau tai taip pat gali reikšti ir rimtus šlapimo takų sutrikimus.

Kada vertėtų sunerimti dėl dažno šlapinimosi?

Šlapinimosi metu iš organizmo pasišalina nereikalingi skysčiai. Šlapinimosi dažnumas priklauso nuo suvartojamų skysčių, oro temperatūros, nes daugiau prakaituojant, galite mažiau norėti šlapintis. Taip pat svarbu ir koks jūsų šlapimo pūslės tūris. Sunerimti reikėtų tada, kai šlapinatės dažnai ir mažais kiekiais. Jeigu į tualetą keliaujate dažniau nei septynis kartus dienos metu ar bent porą kartų naktį, vertėtų pasitikrinti dėl šlapimo takų ligų.

Priežastys, sukeliančios dažną šlapinimąsi

Kaip ir kitus organizmo sutrikimus, taip ir dažną šlapinimąsi gali lemti keletas dalykų. Tai gali sukelti išoriniai veiksniai ir fiziologiniai organizmo pakitimai. Dažnas ir skubus šlapinimasis yra šlaplės, šlapimo pūslės, prostatos uždegimo, šlapimo takų infekcijos požymis. Lytiniu keliu plintančios infekcijos taip pat gali sukelti dažną šlapinimąsi.

Pagrindinės dažno šlapinimosi priežastys:

• Skysčių vartojimas. Viena iš daugelio priežasčių, kodėl jus kamuoja padažnėjęs šlapinimasis, yra pastovus skysčių vartojimas. Jei organizmas pasižymi greita medžiagų apykaita, normalu, kad vartodami daug skysčių nuolatos bėgsite į tualetą - tai normali organizmo reakcija. Per didelis kiekis gėrimų prieš miegą, ypač kofeino arba alkoholio, gali sukelti dažną šlapinimąsi naktį.
• Intersticinis cistitas arba kitaip šlapimo pūslės uždegimas. Vadinamasis šlapimo pūslės „peršalimas“. Šlapimo pūslės uždegimo metu kamuoja ne tik dažnas šlapinimasis, bet ir šlapimo pūslės bei pilvo apačios skausmai. Atsiranda ir nemalonus šlapimo kvapas bei gali pakilti kūno temperatūra.
• Cukrinis diabetas. Ši liga taip pat gali būti viena iš dažno šlapinimosi priežasčių. Organizmas bando atsikratyti gliukozės pertekliaus, todėl šlapintis tenka dažniau nei įprastai.
• Neurologinės ligos, nerimas. Dažno šlapinimosi priežastimi gali būti ir neurologinės ligos ar neigiamos emocinės būsenos (dažnas jaudinimasis, nuolatinis stresas).
• Diuretikų vartojimas. Tai tokie medikamentai, kurie skatina šlapimo susidarymą inkstuose, mažina skysčių ir kai kurių druskų kiekį organizme. Diuretikai vartojami sergant kepenų ciroze ar širdies ir kraujagyslių ligomis. Šie medikamentai yra naudingi, tačiau gali sukelti rūpesčių dėl dažno šlapinimosi.
• Dirgliosios šlapimo pūslės sindromas. Tai atsiradusi šlapimo pūslės nervų ir raumenų disfunkcija. Nepriklausomai nuo to, kiek šlapimo yra pūslėje, atsiranda nesulaikomas ir stiprus noras šlapintis.
• Šlapimo pūslės išvarža. Atsiranda šlapimo nelaikymas, skausmingas šlapinimasis, galimas šlapimo išsiskyrimas ir lytinių santykių metu.
• Akmenligė. Be dažno šlapinimosi, gali atsirasti skausmai kirkšnyje bei šone.

Šlapinimosi sutrikimai vyrams

Dažnai pasitaiko, kad vyrus, sulaukusius vidutinio amžiaus, pradeda varginti prostatos ligos, tai daro įtaką ir šlapinimuisi. Dažniausiai vyresnio amžiaus vyrų patiriami šlapinimosi sutrikimai yra susiję su šlapimo ištekėjimu iš šlapimo pūslės dėl šlapimo pūslės kaklelio, prostatos ir šlaplės sutrikimų. Prostatos uždegimo simptomai yra skausmingas šlapinimasis naktį, gali atsirasti pūlingos išskyros iš šlaplės, karščiavimas, nugaros bei raumenų skausmai. Esant prostatos hiperplazijai arba prostatos vėžiui, pasireiškia sunkumas šlapinimosi pradžioje, silpna šlapinimosi srovė, jausmas, jog net ir nusišlapinus, šlapimo pūslė vis tiek lieka pilna.

Šlapinimosi sutrikimai moterims

Moterys dažniau šlapintis gali nėštumo metu. Tai pasireiškia nuo 6 nėštumo savaitės ir trunka iki pat gimdymo. Padažnėjęs šlapinimasis besilaukiant vyksta todėl, jog didėjant gimdai, stiprėja ir spaudimas šlapimo pūslei. Dėl dubens raumenų susilpnėjimo, menopauzės laikotarpiu moterys gali nesulaikyti šlapimo kosėjant, čiaudint ar juokiantis. Dažniau norima šlapintis, gali padažnėti šlapimo takų infekcijos.

Šlapinimosi sutrikimų gydymo būdai

• Medikamentinis gydymas - tai gydymas vaistais. Vaistai nuo dažno šlapinimosi ramina sudirgintą šlapimo pūslę. Moterims menopauzės metu yra skiriamas hormoninis gydymas.
• Fizioterapinis gydymas - gydomoji mankšta tarpvietės ir pilvo sienos raumenims stiprinti yra taikoma moterims po gimdymo bei menopauzės metu. Mankšta padeda išspręsti audinių silpnumo problemą.
• Chirurginis gydymas - taikomas tuomet, kai reikia grąžinti šlapimo pūslę į normalią anatominę padėtį.

Funkciniai šlapinimosi sutrikimai vaikams

Funkciniai šlapinimosi sutrikimai - dažna vaikų problema, sudaranti beveik pusę apsilankymų pas vaikų urologus. Kai kurių pacientų funkciniai šlapinimosi sutrikimai yra glaudžiai susiję su šlapimo pūslės ir žarnyno funkcijos sutrikimais. Ankstyvoji diagnostika gali užkirsti kelią inkstų pažeidimui dėl didelio šlapimo pūslės spaudimo.

Funkciniai šlapinimosi sutrikimai - tai toks šlapinimasis, kai organizme nėra pažeistų neuroninių kelių, nėra įgimtųjų ar anatominių šlapimo organų sistemos sutrikimų. Pakitimų gali išsivystyti šlapimo prisipildymo arba pašalinimo etapu. Remiantis urodinaminiais tyrimais, šie šlapinimosi sutrikimai yra klasifikuojami į stimuliavimo sindromą su detruzoriaus nestabilumu ir prisipildymo fazės sutrikimą (kitaip - disfunkcinį šlapinimąsi), kai yra šlapimo šalinimo fazės sutrikimas.

Svarbu šiuos šlapinimosi sutrikimus diagnozuoti laiku, nes tai susiję su pasikartojančiomis šlapimo organų sistemos infekcijomis. Prie funkcinių šlapinimosi sutrikimų priskiriama ir ureterinis refliuksas. Būtina atkreipti dėmesį į NE simptomus dieną (seilėtekis, troškulys). Enurezė skirstoma į monosimptominę (nėra kitų apatinių šlapimo organų sistemos disfunkcijos simptomų) ir nemonosimptominę (enurezė su apatinių šlapimo organų sistemos disfunkcijos simptomais).

Ištyrimas

Gydant pacientą, sergantį šlapimo pūslės disfunkcija, turime tiksliai žinoti sukėlusią priežastį. Prieš diagnozuojant funkcinį šlapinimosi sutrikimą, svarbu diferencijuoti funkcinę patologiją nuo organinės.

Viena svarbiausių diagnostikos dalių yra anamnezės rinkimas. Renkant anamnezę, svarbios šios dalys:

• šlapinimosi ypatumai;
• tuštinimosi ypatumai;
• šeiminė anamnezė;
• skysčių vartojimas;
• šlapimo organų sistemos ligų anamnezė;
• perinatalinė ir neonatalinė anamnezė;
• neurologinis ir psichologinis išsivystymas;
• nesutarimai šeimoje, stresas;
• mokymas šlapintis / tuštintis (sėdant ant puoduko).

Kita labai svarbi ištyrimo dalis - tai šlapinimosi dienoraštis. Būtina pildyti šlapinimosi dienoraštį ne trumpiau kaip 48 val. ir įvertinti šlapinimosi dažnį, šlapimo kiekį, šlapinimosi, tuštinimosi ypatumus.

Objektyvaus tyrimo metu apžiūrima apatinė nugaros dalis. Neurologinio ištyrimo metu tiriama apatinių galūnių jėga, gilieji sausgyslių refleksai, koordinacija, tarpvietės ir tiesiosios žarnos jutimai, tiesiosios žarnos sfinkterio refleksai, jėga.

Tiriant berniukų urologinę sistemą, būtina pacientą apžiūrėti dėl galimos fimozės, o tiriant mergaites, ar nėra sąaugų, trukdančių nutekėti šlapimui. Apžiūrint tarpvietę, reikia įvertinti išangės vietą, odos būklę, išmatas išangėje (jų konsistenciją, kiekį), išangės įtrūkimus, hemorojinius mazgus.

Laboratoriniai tyrimai nesuteikia daug papildomos ir naudingos informacijos diagnozuojant apatinių šlapimo organų sistemos disfunkciją, todėl reikėtų apsiriboti bendruoju šlapimo tyrimu ir šlapimo pasėliu.

Instrumentiniai tyrimai

Toliau tiriant funkcinį šlapinimosi sutrikimą, pacientui galima atlikti instrumentinius tyrimus. Derėtų apsvarstyti, ar vaikas atitinka šias indikacijas tolesniam ištyrimui:

• kelis mėnesius nepavyksta kontroliuoti šlapinimosi konservatyviaisiais gydymo metodais;
• įtariama neurologinė ar anatominė patologija;
• norint skirti medikamentinį gydymą vaikams, kuriems nepadeda elgesio terapija;
• nuolat, be pertraukos kartojasi šlapimo nelaikymo epizodai ir įtariama organinė priežastis;
• dažnos šlapimo organų sistemos infekcijos;
• įtariamas inkstų pažeidimas, pasireiškiantis proteinurija ar padidėjusiu kreatinino kiekiu kraujyje.

Galimi instrumentiniai tyrimai vaikams, kuriems įtariama šlapimo organų sistemos disfunkcija:

• Tyrimas ultragarsu (UG). Reikėtų atlikti visiems vaikams, kuriems įtariama neurologinė ar anatominė patologija, šlapimo organų sistemos infekcija, ar yra stenozės simptomų (pvz., silpna šlapimo srovė).
• Cistometrografija (cistometrija) - tai kontrastinis tyrimas, kuriuo yra kateterizuojama šlapimo pūslė, vertinama prisipildymo ir tuštinimosi fazės. Šis tyrimas naudingas diagnozuojant vezikoureterinį refliuksą, padeda vertinant šlapimo pūslės tūrį, formą, išsituštinimą.
• Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT). Kiekvienam vaikui, kuriam įtariama neurologine patologija, privalo būti atliktas MRT. Taip pat MRT reikėtų atlikti ir tiems vaikams, kuriems nepavyksta paskirti tinkamo gydymo ir dėl to galėtų būti įtarta neurologinė patologija.
• Šlapimo srovės tyrimas (urofloumetrija). Šis tyrimas atliekamas pacientams, galintiems savarankiškai pasišlapinti. Tyrimo metu šlapinamasi į specialiai tam skirtą indą. Kompiuterine urodinamine aparatūra fiksuojami įvairūs šlapinimosi parametrai.

Enurezė vaikams

Enurezė - nevalingas šlapinimasis - gali tapti rimtu išbandymu mažyliui ir tėvams. Nors apie šį sutrikimą kalbama retai, iš tiesų jis kur kas dažnesnis, nei galima pamanyti. Į lovą šlapinasi apie 20-25 % 4-5 m. amžiaus vaikų. Naktinis ar dieninis nevalingas vaiko šlapinimasis laikomas normaliu reiškiniu, kol mažajam sukanka 5 m. Jeigu tokio amžiaus ar vyresnis mažylis vis dar šlapinasi į lovą, paprastai jam nustatoma enurezė.

Enurezė skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė pasitaiko dažniau ir diagnozuojama tuomet, kai vaikas nuo pat gimimo be didesnių pertraukų šlapinasi į lovą ir nenustoja sulaukęs penkerių metų ar daugiau. Antrine enureze vadinamas toks nevalingas šlapinimasis, kai vaikas kurį laiką (bent 6 mėn.) nustoja šlapintis į lovą, o vėliau vėl pradeda tai daryti.

Enurezės priežastys gali būti įvairios:

• Sutrikusi hormono vazopresino gamyba.
• Nebrandi nervų sistema.
• Psichologinės priežastys.

Svarbiausia - problemos neignoruoti. Pirmiausia atliekama išsamių medicininių tyrimų, siekiant išsiaiškinti konkrečią enurezės priežastį. Priklausomai nuo priežasties gydymas gali būti įvairus - medikamentinis, chirurginis, psichoterapija, specialių šlapinimosi sulaikymo refleksą ugdančių treniruoklių taikymas ar kt.

Patarimai tėvams

• Vesti šlapinimosi kalendorių.
• Dieną skatinti vaiką sąmoningai šiek tiek pakentėti, kai pajuntamas noras šlapintis.
• Vengti psichologinės įtampos.

Enurezė vaikams gali atsirasti dėl įvairių psichologinių priežasčių, patiriamo intensyvaus streso, dėl traumuojančių įvykių, gyvenimo pokyčių. Tėvai galėtų padėti vaikams būdami supratingi, ramūs ir kurdami vaikui saugią emocinę aplinką. Jokiu būdu negalima smerkti, kaltinti, gėdinti, pykti ant vaiko ar jį bausti. Svarbu paaiškinti tinkamai pagal vaiko amžių. Tėvai gali teikti nuolatinį padrąsinimą, emocinę paramą ir viltį vaikui, kad kartu jie būtinai išspręs šią nemalonią problemą. Visada pravartu tėvams kreiptis pagalbos į specialistą.

Šlapimo takų infekcija vaikams

Šlapimo takų infekcija - mikroorganizmų sukeltas šlapimo organų sistemos uždegimas. Ja serga apie 3,6 proc. berniukų ir apie 11 proc. mergaičių. Ke­lis kar­tus daž­niau ser­ga mer­gai­tės nei ber­niu­kai.

Ūmaus pie­lo­nef­ri­to simp­to­mai - karš­čia­vi­mas dau­giau kaip 38 °C, ga­li bū­ti apsinuodijimas, pil­vo ar šo­no skaus­mas. Esant ūmiam cis­ti­tui, ga­li bū­ti daž­nas, skaus­min­gas šla­pi­ni­ma­sis. Kreip­tis į gy­dy­to­ją rei­kia, jei­gu vai­kas karš­čiuo­ja dau­giau kaip tris pa­ras, tem­pe­ra­tū­ra aukšta ir sun­kiai krin­ta, jei nė­ra ka­ta­ro po­žy­mių. Tuomet rei­ka­lin­gi krau­jo ir šla­pi­mo ty­ri­mai.

Ko­kios šios li­gos prie­žas­tys? Jų yra daug. Tai ana­to­mi­niai ypa­tu­mai, apa­ti­nių šla­pi­mo or­ga­nų dis­funk­ci­ja, įgim­tos ano­ma­li­jos, vi­du­rių už­kie­tė­ji­mas, išo­ri­nių ly­ti­nių or­ga­nų už­de­gi­mas, ki­tų li­gų gy­dy­mas an­ti­bio­ti­kais, ly­ti­nis ak­ty­vu­mas.

Gy­do­ma an­ti­bio­ti­ko­te­ra­pi­ja pa­gal su­kė­lė­ją, ku­ris išau­ga iš šla­pi­mo pa­sė­lio.

žymės: #Vaiku #Vaikui

Panašus:

• Dažnas šlapinimasis ir skausmas vaikui: pagrindinės priežastys ir efektyviausias gydymas
• Artėjančio gimdymo požymiai: svarbiausi ženklai, kuriuos privalote atpažinti!
• Dažnas kūdikio kvėpavimas: ką reikia žinoti apie priežastis, simptomus ir efektyvų gydymą
• Neįtikėtinos Krikšto Tėvų Dovanų Idėjos Vaikui – Sukurkite Įsimintiną Akimirką!
• Paslaptys, kaip teisingai maitinti kūdikį iš buteliuko – ekspertų patarimai