Sunegalavus vaikui, tėvams dažnai kyla klausimas, ar būtina kreiptis į medikus. Jūs geriausiai pažįstate savo vaiką ir galite nuspėti reakcijas, kurias jam sukelia įvairios ligos, taigi nuojauta padės jums suprasti, ar vaikui sunkus negalavimas ir apsispręsti.
Štai keletas atvejų, kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją:
- Kūdikiui aukšta temperatūra (didesnė kaip 38,6 laipsnių).
- Atminties sutrikimai (vaikas neprisimena, kur jis yra, kuri šiandien diena ir tt.).
- Buvo ir pasikartojo traukuliai.
- Ūmus galvos, krūtinės arba pilvo skausmas, kuris stiprėja pastarąsias dvi valandas.
- Sustingęs ir skaudamas kaklas, vaikas negali palenkti į priekį galvos tiek, kad smakru galėtų pasiekti krūtinę (meningito tikimybė).
- Vaiką išbėrė plokščiomis violetinėmis dėmėmis, kartais iškylančiomis virš odos paviršiaus (meningito tikimybė).
- Paraudo ir patino aplink akis (tai gali būti alerginė reakcija).
- Įtariate, kad vaikas apsinuodijo chemine medžiaga ar vaistais.
- Vaikas nusidegino: nusiplikė karštu skysčiu, cheminių medžiagų pateko ant odos arba į akis.
Bronchiolitas
Ūminis bronchiolitas - tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija (ŪVRI), pasireiškianti viršutinių kvėpavimo takų uždegimu ir apatinių kvėpavimo takų susiaurėjimu (obstrukcija), atsiradusia dėl uždegiminių pokyčių smulkiausiuose bronchuose ir bronchiolėse. Bronchiolitas - viena dažniausių mažų vaikų apatinių kvėpavimo takų infekcijų, dėl kurios vaikus neretai tenka hospitalizuoti.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Bronchiolito metu pažeidžiami smulkiausi kvėpavimo takai, vadinami bronchiolėmis. Kai šiuose kvėpavimo takuose vystosi uždegimas, pabrinksta jų gleivinė, juose kaupiasi lipnus ir tirštas sekretas, dėl to oras negali normaliai cirkuliuoti plaučiuose. Vaikui pasidaro sunku kvėpuoti (ypač sunku iškvėpti), jis dūsta, švokščia.
Kam dažniausiai pasireiškia?
Bronchiolitu gali susirgti bet kokio amžiaus žmogus, tačiau dažniausiai šia liga serga vaikai iki dviejų metų, nes jų kvėpavimo takai maži ir siauri, todėl greičiau nei vyresniems vaikams ar suaugusiesiems užkemšami dėl uždegimo susidariusiu sekretu. 75 proc. visų sergančiųjų bronchiolitu yra jaunesni kaip vienerių metų vaikai, ypač 3-6 mėnesių kūdikiai. Berniukai serga 1,25-1,7 karto dažniau negu mergaitės.
Bronchiolitu dažniau serga vaikai:
- Trumpai ar visai nemaitinti motinos pienu.
- Gyvenantys didelėse šeimose bei perpildytuose butuose.
- Lankantys lopšelius-darželius.
- Gimę neišnešioti.
- Sergantys gretutinėmis, ypač plaučių, širdies ir nervų ligomis.
- Kuriems nustatyta imunodeficitinė būklė.
- Kurių būsimos motinos rūkė nėštumo metu arba rūkoma vaiko aplinkoje.
Per pirmus gyvenimo metus bronchiolitu perserga vienas iš devynių vaikų. Persirgę ankstyvoje vaikystėje bronchiolitu vaikai vėliau gali susirgti bronchų astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Bronchiolitą paprastai sukelia virusai. Respiracinis sincitinis virusas (RSV) yra pagrindinis bronchiolito sukėlėjas ir jis nustatomas 50- 90 proc. visų bronchiolitu sergančių vaikų. Kiti virusai, galintys sukelti bronchiolitą, yra rinovirusas, adenovirusas, gripo ir paragripo virusai. Bronchiolitą taip pat gali sukelti bakterijos - Mycoplasma pneumoniae bei Chlamydia pneumoniae.
Didžiausias ligos pakilimas pastebimas rudenį, žiemą, ankstyvą pavasarį, bet nustatoma ir pavienių atvejų visų metų bėgyje. Liga plinta oro - lašiniu būdu, greitai, ypač vaikų kolektyvuose. Infekcijos šaltinis sergantis žmogus (suaugusiam žmogui minėti sukėlejai sukelia slogą, peršalimo ligas ir pan.). Nurodoma, kad RSV nuo pirmųjų ligos požymių dar gali būti išskiriamas iš nosies sekreto net iki 21-os paros. Inkubacinis periodas - 1-7 dienos.
Simptomai ir požymiai
Liga prasideda palaipsniui. Pirmieji bronchiolito simptomai paprastai panašūs į bendrus peršalimo simptomus:
- Nosies užgulimas
- Sloga
- Lengvas kosulys
- Subfebrili, o kartais žemesnė negu normali arba febrili temperatūra.
Šie simptomai gali tęstis 1-3 dienas, vėliau stiprėja kosulys, pasunkėja alsavimas ir atsiranda švokštimas (aukšto tono triukšmingi garsai iškvėpimo metu). Dėl prasidedančio kvėpavimo nepakankamumo kūdikis nenori valgyti ir gerti, gali pradėti vemti, ypač po kosulio. Dėl deguonies trūkumo ir skysčių balanso sutrikimo, vaiko būklė greitai tampa sunki ir pavojinga. Rečiau, ypač neišnešiotiems vaikams bei vaikams iki 44 gyvenimo savaitės, galimi trumpalaikiai kvėpavimo sustojimai, vadinami apnėjomis. Sunkios ligos atveju sutrinka sąmonė, o kartais vystosi koma.
Būdinga tai, kad, auskultuojant plaučius, girdimi gausūs smulkūs drėgni bei krepituojantys karkalai. Ligos pikas dažniausiai būna 2 - 3 ligos parą. Dusulys, pasunkėjęs alsavimas, esant nekomplikuotai ligos eigai, tęsiasi apie savaitę, o kosulys gali išlikti net keletą savaičių ar mėnesių.
Paprastai liga praeina lengvai, ją galima gydyti namuose. Tačiau bronchiolitas yra viena iš tų kvėpavimo takų ligų, dėl kurios kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai patenka į ligoninę. Esant sunkiai būklei, kvėpuojama paviršutiniškai, dažnai iki 60-80 kartų per minutę, juda nosies sparneliai, kvėpavime dalyvauja tarpšonkauliniai ir pilvo raumenys, pulsas yra greitas, vaikas gali būti mieguistas, atsisako valgyti ir gerti.
Diagnostika
Apžiūrint sergantį vaiką įvertinama jo būklė, dusulys ir kiti minėti požymiai. Klausant jo plaučiuose galima girdėti traškančius karkalus, ypač iškvepiant. Kraujo tyrimas gali rodyti nespecifinius uždegiminius pokyčius. Rentgeno nuotrauka - taip pat nespecifinė. Galima tirti kraujo dujas - bus sumažėjusi deguonies saturacija (hemoglobino, prisijungusio deguonį kiekis procentais). Viruso identifikavimas - ilgas ir brangus procesas, o esant sunkiai vaiko būklei, gydymą reikia taikyti kuo greičiau, todėl liga diagnozuojama daugiausiai remiantis klinikiniais požymiais.
Gydymas
Bronchiolitu sergančio vaiko slauga ir gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Gydymo tikslai:
- Kuo ankstesnis kvėpavimo nepakankamumo diagnozavimas bei jo gydymas gerinant plaučių funkciją.
- Hipoksijos profilaktika tiekiant deguonį.
- Simptominis gydymas.
Esant lengvai bronchiolito eigai, vaiką galima gydyti namuose.
- Aiškūs nurodymai tėvams. Tėvai turėtų būti supažindinami su galimais ligos pokyčiais, kaip vertinti kvėpavimo dažnį, pagalbinių kvėpavimo raumenų darbą, sąmonės būklę, odos spalvą, vaiko gebėjimą valgyti ir gerti, kūno temperatūrą.
- Vėsi drėgna, neprirūkyta aplinka.
- Patogi, dažnai pusiau sėdima, sergančiojo padėtis.
- Būtina užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių - juos reikėtų skirti mažesniais kiekiais, bet dažniau nei įprastai.
- Galimas vibracinis masažas.
- Kvėpavimui pro nosį palengvinti būtina dažniau valyti nosytę specialiai tam skirtu prietaisu, jei reikia - naudoti nosiai praplauti specialius tam skirtus druskinius tirpalus ar nosies gleivinę sutraukiančius lašus. Tai palengvins vaiko maitinimą ir miegą. Reikėtų vengti tepalų nosies gleivinei.
- Įkvepiamieji ar geriamieji bronchus plečiantys vaistai vartojami tik tada, kai pastebima, kad jie išties padeda. Kitu atveju gydymą reikėtų nutraukti.
- Jei vaikas karščiuoja daugiau kaip 38 oC- jam skiriami antipiretikai.
- Reikia vengti visų aplinkos dirgiklių, iki minimumo sumažinti vaiko fizinį krūvį.
- Neskirti tiek mukolitikų, tiek kosulį slopinančių medikamentų.
- Neskubėti skirti antibakterinės terapijos.
- Šeimos gydytojo kontrolė per 24 valandas.
- Būklei blogėjant, vežti ligonį į stacionarą.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?
- Jei kvėpavimas tampa labai dažnas, yra lydimas švokštimo ir kvėpavime dalyvauja tarpšonkauliniai bei pilvo raumenys.
- Jei vaikas atsisako gerti, nevalgo ar vemia.
- Jei vaikas labai karščiuoja.
- Jei sunkėja kosulys.
Bronchiolito gydymo principai vaikų ligų skyriuje:
- Pagrindinis gydymo principas - užtikrinti pakankamą deguonies bei skysčių poreikį. Deguonis yra skiriamas per veido kaukę, nosies kaniules, kartais naudojama deguonies palatėlė.
- Esant dažniems apnėjoms priepuoliams arba progrezuojant kvėpavimo nepankamumui taikoma dirptinė plaučių ventiliacija.
- Skysčių poreikiui patenkinti, jei vaikas atsisako gerti, skiriama lašinė skysčių infuzija.
- Antibiotikai bronchiolito gydymui neskirtini, nes ligą dažniausiai sukelia virusai. Tačiau jie skiriami, esant sunkiai ligos eigai, kai manoma, kad greta yra ir kita - bakterinė - infekcija, ypač kai pastebimi tam tikri pokyčiai plaučių rentgenogramoje.
- Kvėpavimo takų spazmui, švokštimui, kosuliui palengvinti skiriami bronchus plečiantys vaistai, tokie kaip įkvepiamieji salbutamolis ar adrenalinas. Kartais bronchiolitui gydyti skiriami gliukokortikosteroidai (hormonai).
- Rizikos grupės vaikams, ypač kurių nusilpęs imunitetas, gali būti skiriami specifiniai priešvirusiniai vaistai, tačiau jų vartojimą riboja preparatų brangumas.
Profilaktika
Bronchiolito profilaktikai svarbu:
- Vengti kontakto su sergančiais peršalimo ligomis.
- Rankų higiena.
- Vengti pasyvaus kūdikių rūkymo.
- Kiek įmanoma trumpesnė gydymo stacionare trukmė.
- Stiprinti vaikų imunitetą.
- Vėdinti patalpas.
- Specifinę profilaktiką prieš respiracinį sincitinį virusą rekomenduojama duoti kas mėnesį RSV piko metu neišnešiotiems vaikams, sergantiems sunkia lėtine plaučių ar kita gretutine patologija iki 2-jų metų amžiaus.
Švilpiamas kvėpavimas
Švilpiamas 2 - 6 mėnesių kūdikio kvėpavimas gali būti bronchito požymis. Iš pradžių vaikui atsiranda peršalimo požymiai, po to prisideda dažnas švilpiamas kvėpavimas. Švilpimas sustiprėja naktį.
Astma
Astma - pagrindinė ir vaikų (nuo 6 mėnesių), ir suaugusiųjų švilpiamo kvėpavimo priežastis. Nuolatiniai peršalimai, kurie neišvengiamai nusileidžia į plaučius, naktį bei po fizinio krūvio sustiprėjantis nuolatinis kosulys - gali byloti, kad jūsų vaikas serga astma. Astma gali tęstis paūmėjimo ir ramybės periodais. Jos požymiai gali staiga atsirasti ir praeiti. Todėl ir sunkia ligos forma sergantis vaikas ramybės periodais puikiai jaučiasi.
Fiziniai pratimai, emocinis šokas arba infekcija gali sukelti kosulio priepuolius. Kai kuriems vaikams astmą sukelia alergija, dažniausiai - namų dulkėms ir gyvūnams. Alerginės astmos požymiai gali atsirasti net trumpam apsilankius draugų, laikančių gyvūnus, namuose. Egzema (Nuolatinis bėrimas) arba šieno karštinė (Alerginė sloga - alerginis rinitas) taip pat susiję su astma.
Astma paprastai praeina 10 - 20 gyvenimo metais. Astma sergančio vaiko būklę galima kontroliuoti, t.y. Astmos gydymą turi skirti ir kontroliuoti gydytojas. Pagrindinė gydymo priemonė - nuolatinės ir priepuolio metu atliekamos inhaliacijos.
Vyresniems vaikams švilpiamą kosulį gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos bei bronchitai. Šis požymis gali išnykti pasveikus nuo peršalimo ligos, bet jis gali būti ir astmos priežastis.
Jeigu vaiko tarpšonkaulinių tarpų oda arba šonkaulių apačios puslankio oda (krūtinės ir pilvo susijungimo sritis) vaikui įkvepiant įsitraukia vidun - tai rimto pažeidimo požymis. Rimčiausias deguonies trūkumo požymis - vaiko pamėlynavimas.
Triukšmingas kvėpavimas byloja apie plaučių, arba trachėjos, gerklų arba gerklės negalavimus. Peršalę maži vaikai gali kvėpuoti triukšmingai. Mažų vaikų nosiaryklė lengvai blokuojama gleivių. Triukšmingas kvėpavimas įkvepiant vadinamas švilpiamu ir yra trachėjos arba gerklų pralaidumo sutrikimo požymis.
Esant epiglotitui, vaikui staiga pakyla kūno temperatūra, jis prastai jaučiasi, skauda gerklę, jį kankina kimus kosulys (lojamas kosulys). Jam sunku ryti net savo seiles, todėl jos nuolat teka iš burnytės. Epiglotitas kelia pavojų vaiko gyvybei, todėl skubiai kreipkitės į gydytoją. Epiglotitas paprastai gydomas antibakteriniais preparatais, vaiką būtina nuvežti į ligoninę.
Kvėpavimas per burną
Jau 1909 m. publikuotas straipsnis (1) skelbė apie kvėpavimo per burną neigiamą poveikį vaiko miego kokybei, vystymuisi ir gebėjimui susikoncentruoti. Vienas straipsnio autorių išskyrė veido bruožus, kurie būdingi vaikams, kvėpuojantiems per burną. Tokie vaikai pasižymi mažesniu apatiniu žandikauliu, neišraiškingu smakru, siauru ir aukštu gomuriu, kartais ilga ir kumpa nosimi, dažniau nei bendraamžiams gendančiais dantimis.
Dažnai nosies užsikimšimą sukelia lėtinės alergijos, taip pat padidėję adenoidai ar tonzilės. Padidėję adenoidai dažniausia stebimi 2-7 m. Tačiau įprotį kvėpuoti per burną gali lemti ir genetiniai bei aplinkos veiksniai, tokie kaip per trumpas liežuvio pasaitėlis ar labai maža nosis. Įtakos taip pat turi ilgai užtrukęs maitinimas buteliuku, nykščio arba pirštų čiulpimas, ilgai trunkantis ir dažnas čiulptuko naudojimas, netgi dažnas persivalgymas ar per šilta aplinka.
Įrodyta (2), jog vaikui per dažnai naudojant čiulptuką, net 25 proc. 2012 m. atliktas tyrimas (3) nustatė, jog vaikai, kurie miego metu kvėpuoja per burną, ryte atsikelia pavargę, dėl to negeba susikoncentruoti. Taip pat dėl kvėpavimo per burną miego metu vaikas gali knarkti, o dėl netaisyklingos liežuvio padėties burnoje gali atsirasti miego apnėja.
Natūraliai ramybės būsenoje, taip pat ir miego metu, liežuvis turi būti prisispaudęs prie gomurio. Tokioje padėtyje esantis liežuvis neužkrenta ant kvėpavimo takų ir leidžia orui keliauti pro nosį į plaučius ir atgal. Be to, kai liežuvis yra prisiglaudęs prie gomurio, o lūpos - sučiauptos, burnoje ir nosyje susidaro slėgio skirtumas, dėl to pro nosį įkvėptam orui yra dar lengviau keliauti į plaučius.
Jeigu vaikas kvėpuoja per burną, jo liežuvis guli ant apatinių dantų. Stebėkite ir įvertinkite, ar vaikas kvėpuoja per burną, tai nesunkiai pastebima, kai vaikas yra susikoncentravęs į kokią nors veiklą, pavyzdžiui atlieka namų darbus, žiūri televizorių ar žaidžia. Taip pat reikia pastebėti kaip miego metu vaikas kvėpuoja - per burną ar pro nosį, knarkia ar ne. Jeigu dieną vaikas 40 proc. ar daugiau laiko kvėpuoja per burną, tai jau yra ženklas, jog šį įprotį būtina keisti, ieškant priežasčių.
Ar vaikas miego metu daug juda ir sukinėjasi? Jeigu bent į kelis šiuos klausimus atsakėte TAIP, reikėtų kreiptis pagalbos, ištyrimui. Dažnai problemos jau būna išspręstos, o netinkami įpročiai pasilikę.
Skaudanti gerklė, ausų uždegimas ar nosies užgulimas - rodos, įprasti vaikų susirgimai, dėl kurių neverta nerimauti. „Tyrimai rodo, kad kai kuriems vaikams, kvėpuojantiems per burną, pasireiškia elgesio problemų, kurios savo simptomais panašios į hiperaktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromą.
Klaidinga manyti, kad vaikas, kuris nuolat kvėpuoja pro burną, sąmoningai priima tokį sprendimą ar tiesiog turi tokį įprotį. Tai antras svarbus požymis, į kurį tėvai turėtų atkreipti dėmesį. Kokybiškas nakties miegas yra labai svarbus normaliam vaiko augimui ir vystymuisi.
Tyrimų duomenimis, protarpiais knarkia net iki 30 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų. „Dažniausiai protarpinis knarkimas siejamas su apsunkintu kvėpavimu per nosį dėl virusinės infekcijos (peršalimo) ir didesnio pavojaus vaiko sveikatai nekelia, tačiau apie 3-10 proc.
Apnėjų metu, kaip sakė gydytoja, sutrikdomas normalus kvėpavimo ritmas, dėl protarpinio kvėpavimo sustojimo gali sumažėti deguonies ir padidėti anglies dioksido kiekis organizme: „Ši būklė gali turėti reikšmingų pasekmių vaiko sveikatai, augimui ir sklandžiam vystymuisi.
Retesnės priežastys: žandikaulio anomalijos, kaulinio gomurio formavimos ydos, nervų ir raumenų sistemos sutrikimai.
Klausos sutrikimai
Gera klausa būtina vaiko normaliai raidai, kalbos vystymuisi bei mokymuisi. „Tyrimų duomenimis, net iki 15 proc. mokyklinio amžiaus vaikų turi lengvą klausos sutrikimą.
Laikiną klausos pablogėjimą vaikams gali sukelti paprastas sieros kamštis, svetimkūnis ausyje ar vidurinės ausies uždegimas. Tyrimų duomenimis, net 80 proc. Ši būklė, anot gydytojos, atsiranda, kai vidurinėje ausyje, už būgnelio, kaupiasi skystis: „Vaikas gali jausti ausies pilnumo jausmą, tačiau ausies neskauda, o klausos pablogėjimas yra pagrindinis šios ligos simptomas.
Tyrimų duomenimis, daugiau nei 25 proc. vaikų klausos praradimo atvejų įvyksta dėl priežasčių, kurių galima išvengti, pavyzdžiui, triukšmo sukelto klausos pakenkimo ar negydomų vidurinės ausies uždegimų.
Gerklės skausmas
Gerklės skausmas, graužimas ar dirginimas, kaip teigė gydytoja otorinolaringologė A.Pečeliūnienė, yra gana dažnas virusinių susirgimų palydovas. Sunerimti reikėtų, jei vaikui dažnai kartojasi gerklės skausmas, lydimas aukštos temperatūros, stipraus negalavimo, kartais bėrimų, ir tuo metu nebūna virusui būdingo nosiesies užgulimo, čiaudulio, kosulio. Šiuo atveju, anot gydytojos otorinolaringologės, galima įtarti bakterinį tonzilitą, kurio gydymui reikalingi antibiotikai.
Streptokokų sukeltas tonzilitas gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausias vaikų amžiaus grupėje. „Kadangi tinkamas gerklės skausmo gydymas priklauso nuo jį sukėlusios priežasties, įtariant streptokokinę infekciją, svarbu kreiptis į gydytoją ir, atlikus reikalingus tyrimus, tiksliai nustatyti diagnozę, - patarė otorinolaringologė.
Kraujavimas iš nosies
Kraujavimas iš nosies (dar vadinamas epistaksiu) gali pasireikšti bet kurio amžiaus vaikui, vis dėlto dažniausiai jis pasireiškia iki 10 metų amžiaus vaikams. Nosyje yra daug smulkių kraujagyslių, kurios padeda sušildyti ir sudrėkinti orą, kuriuo kvėpuojame. Paprastai kraujavimas iš nosies nekelia didelio pavojaus sveikatai, tačiau apie 10 proc.
„Jei vaikui iš nosies kraujuoja dažniau nei kartą per savaitę arba, jei kraujavimas yra labai gausus, verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Panašus:
- Dažnas kūdikio kvėpavimas: ką reikia žinoti apie priežastis, simptomus ir efektyvų gydymą
- Artėjančio gimdymo požymiai: svarbiausi ženklai, kuriuos privalote atpažinti!
- Dažnas šlapinimasis ir kiti nėštumo požymiai, kurių negalite praleisti!
- Ar Vaikas Gali Susirgti Rotavirusu Po Skiepo? Sužinok Tiesą Dabar!
- Daugiafunkcinės lentos vaikams: atraskite svarbiausius privalumus ir sužinokite, kokie yra trūkumai!