Nuo 2014 metų sausio 1 d. Lietuvoje pradėta vykdyti visuotinė naujagimių klausos patikra (otoakustinė emisija). Ji atliekama visiems mažyliams ne vėliau kaip per 28 dienas nuo gimimo. Šios patikros tikslas - kuo anksčiau nustatyti naujagimius su įgimtu klausos sutrikimu ir jiems padėti. Didžioji dauguma naujagimių turi normalią klausą, tačiau vienas - trys vaikai iš tūkstančio gimsta turėdami didesnį ar mažesnį klausos sutrikimą.
Jei, atlikus patikrą, yra įtariamas klausos sutrikimas, tada atliekami kiti, sudėtingesni, klausos tyrimai. Kuo anksčiau vaikui, turinčiam klausos sutrikimą, bei jo šeimai yra suteikiama pagalba, tuo geriau ne tik vaiko kalbos, bet ir bendrai jo raidai. Po diagnozės nustatymo svarbu kuo anksčiau parinkti ir pritaikyti klausos sutrikimą kompensuojančias priemones. Tą atlikti pageidautina iki vaikui sukaks 6 mėnesiai.
Klausos tyrimo metodai
Egzistuoja subjektyvūs ir objektyvūs klausos tyrimo metodai. Subjektyvus metodas - (audiometrija), kurio pagalba registruojamos įvairios vaiko reakcijos: verksmas ar kitoks reagavimas į garsinius signalus. Mažiems (ar neugdytiems) vaikams darant audiogramą stebimos nevalingos reakcijos į garsą (mirksėjimas, krūpčiojimas, galvos pasukimas).
Surdopedagogo ir tėvų užduotis - paruošti vaiką sąmoningam „žaislinės“ audiogramos atlikimui. Jos metu vaikas, išgirdęs garsą, turi atlikti veiksmą, pavyzdžiui: uždėti piramidės žiedą, įmesti kaladėlę į kibirėlį ar pan. Klausos slenksčiai matuojami decibelais (dB).
Klausos protezavimo priemonės
Po klausos tyrimo, jei nustatomas klausos sutrikimas, siūloma pradėti nešioti individualius klausos aparatus. Klausos protezavimo priemonės yra parenkamos ir programuojamos remiantis individualia vaiko audiograma. Uždėjus klausos aparatus svarbu stebėti vaiką: ar pasikeičia jo elgesys, ar reaguoja į aplinkos garsus, į kalbą, į intonaciją, ar vaikas pats „eksperimentuoja“ garsais / balsu.
Jei nepastebima pasikeitimų arba jie yra minimalūs, siūloma kochlearinė implantacija. Klausos aparatai sustiprina garsą, o kochleariniai implantai sukuria garsą. Plaukuotosios ląstelės sukuria elektros signalus, kurie perduodami klausos nervui. Jei vaikui klausos aparatai neduoda reikiamų rezultatų, t. y. vaikas nepradeda reaguoti į aplinkos garsus, kalbą, kalboje neatsiranda naujų garsų, tuomet siūloma kochlearinė implantacija.
Tam, kad vaikas gerai ir kokybiškai girdėtų, jo klausos aparatai arba kochleariniai implantai turi būti tinkamai sureguliuoti.
Darbas su vaiku po kochlearinės implantacijos
Ar vaiko klausa po implantacijos vystosi natūraliai, ar reikia papildomų pastangų mokant klausyti? Patirtis rodo, kad po kochlearinių implantų pajungimo būtina pradėti / tęsti klausos lavinimo pratybas. Turime vaiką išmokyti klausyti ir pranešti veiksmu, kada jis girdi arba negirdi. Tai svarbu, nes, kaip minėjome anksčiau, kiekvienas vaikas ateityje daug kartų turės atlikti audiogramas.
Mokykite vaiką atlikti LINGO testą. Šis testas apima šešis skirtingų dažnių - A I U M Š S - kalbinius garsus.
Kurčių ir neprigirdinčių vaikų su klausos aparatais arba kochleariniais implantais abilitacijoje / reabilitacijoje yra naudojamas metodas, kuris skatina sutrikusios klausos vaikus mokytis klausyti, mąstyti ir kalbėti. Klausos lavinimas ir kalbos ugdymas vyksta žaidimo forma, dalyvaujant tėvams ir šeimos nariams. Surdopedagogas yra specialistas, kuris moko tėvus, kaip dirbti šiuo metodu.
Pratybų metu surdopedagogas parodo tėvams užduotis ir paaiškina, kaip jas atlikti namuose. Specialistas ne tik paaiškina tėvams KĄ, KODĖL ir KAIP reikia daryti, bet ir atlieka TAI kartu su tėvais bei suteikia tėvams galimybę ATLIKTI tas veiklas su vaiku savarankiškai namuose, o vėliau kartu su tėvais aptaria su kokiais sunkumais jie susidūrė. Pirmame abilitacijos / reabilitacijos etape yra svarbus veiklos tęstinumas.
Surdopedagogas paaiškina užduočių, kurias tėvai turi atlikti namuose svarbą. Dažnai tėvams atrodo, kad jie namie neturi reikiamų priemonių, kurias galėtų panaudoti užsiimdami su vaiku. Buteliukai, dėžutės, stiklainiai ir dangteliai nuo jų.
Žodyno kaupimas ir kalbos ugdymas
Žmogus visą gyvenimą kaupia aktyvųjį ir pasyvųjį žodyną. Aktyvusis žodynas - tai žodžiai, kuriuos vartojame savo šnekamojoje kalboje. Pasyvusis - žodžiai, kuriuos žmogus yra girdėjęs, supranta, ką jie reiškia, bet savo kalboje jų nevartoja. Pasyvusis žodynas yra daug platesnis nei aktyvusis. Šiuo laikotarpiu ypač svarbu kaupti vaiko pasyvųjį žodyną. Tą daryti būtina ne vien tik veiklų su surdopedagogu metu, bet ir įprastoje namų aplinkoje.
Vaiko žodyno kaupimas prasideda nuo pasyvaus žodyno, kuris pradeda formuotis nuo pat gimimo. Vaikas supranta klausimus, nurodymus, kurie nesusiję su konkrečia situacija, ir teisingai atsako savo kalba, mimika ar natūraliais gestais. Žodžiai, kuriuos vaikas turi skirti (dalį jų ir pavadinti) praėjus 12 - 18 mėn. po kochlearinio implanto pajungimo (pagal profesorės I. Transportas ir kt.
Skaitykite su vaikais knygeles, parinkdami jas pagal vaiko amžių ir gebėjimus: rodykite paveikslėlius ir klauskite, kas juose pavaizduota, paraginkite vaiką parodyti atskirus daiktus ar veikėjus, užduokite klausimus pagal siužetą, skatinkite pratęsti pasakojimą savarankiškai. „Knygų skaitymas skatina emocinį ryšį tarp tėvų ir vaikų, kadangi vaikai patiria išskirtinį dėmesį“ (vaiko raidos psichologė Claudia Martin).
Pirmosios vaikų knygos gali būti minkštais ar storo kartono lapais, kuriuose pavaizduotas konkretus daiktas, be smulkių detalių, nes kuo daugiau detalių, tuo labiau jos vargina vaiką. Akivaizdu: jei su vaiku nuo mažens buvo skaitomos knygos, tai jis greičiau išmoks savarankiškai skaityti ir rašyti.
Vaidinkite (inscenizuokite) pasakas, kurios patinka vaikui ir tinka pagal jo amžių. Pasakų vaidinimai skatina dialogą ir kūrybinę veiklą, plečia jo žodyną. Tokia veikla padės vaikui susikaupti ir išlaikyti dėmesį, lavins atmintį.
Todėl stenkitės vaiką dar iki mokyklos išmokyti skaityti. Būna, kad vaikai implantuoti iki dvejų metų amžiaus nepakankamai aiškiai kalba: sukeičia žodžių skiemenis, netaisyklingai taria fonemas (nors izuoliuotai ir žodžiuose jas taria taisyklingai). Šie sutrikimai būdingi daliai implantuotų vaikų (verbalinė dispraksija). Skaitydamas vaikas išmoksta taisyklingai, aiškiai tarti žodžius, lavėja jo gebėjimai sklandžiai kalbėti, plečiasi žodynas. Stebėkite vaiką, fiksuokite jo žodyną.
Motorikos, atminties ir mąstymo lavinimas
Vaiko įgūdžių ir gebėjimų lavinimas yra glaudžiai susiję. Kaip Jūsų vaikas mokysis kalbėti priklauso nuo to, kaip lavės jo dėmesys, atmintis, mąstymas, gebėjimas kontroliuoti emocijas, stambioji ir smulkioji motorika, gebėjimas siekti tikslo. Vadinasi, vaikams, turintiems klausos sutrikimų, būtina lavinti visus šiuos gebėjimus.
Nustatyta, kad motorika, o ypač smulkioji yra glaudžiai susijusi su kalba. Vaikams reikia lavinti rankų pirštus, plaštakas, riešus. Aktyvindami pirštų pagalvėles, skatiname vystytis kalbą, nes jose esantys centrai susiję su galvos smegenų zonomis, atsakingomis už kalbą. Taigi jei lavės smulkioji motorika, lavės ir kalba.
Lavinkite vaiko atmintį įvairiais pratimais, žaidimais, mokykite eilėraščių. Vaikui atmintis yra pagrindinis pasaulio pažinimo ir jo priėmimo būdas. Vaikams būdinga, kad geresnė ta atmintis, kuri paremta emocijomis ir vaizdiniais, bet ne žodžiais ir simboliais.
Mąstydamas vaikas tiria aplinką, analizuoja, konstatuoja, sprendžia, apibendrina, daro išvadas. Kalba formuojasi mąstymo įpročių pagrindu. Vaiko mąstymo raida bei kalba yra susijusios, o kalba yra minčių perteikimo būdas. Vaiko kalba priklauso ne tik nuo paties vystymosi, bet ir nuo socialinių vaiko bei suaugusiųjų santykių tipo (J. Piaget). Mažo žmogaus kalbą tiesiogiai veikia socialinė ir kultūrinė patirtis. Kuo aplinka palankesnė, tuo geresnės sąlygos vaiko kalbos raidai. Sugebėjimas kalbėti iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą, savęs suvokimą (J. Piaget).
Ketverių - penkerių metų amžiaus vaikų vaizdinis mąstymas jau susiformavęs, todėl jiems užtenka tik įsivaizduoti reikiamą daiktą ar reiškinį - prisiminti, kaip jis atrodo. Toks sugebėjimas spręsti užduotis mintyse vyksta dėl to, kad vaizdai ar pavidalai, kuriais vaikas naudojasi, įgyja apibendrintą pobūdį, t. y. juose atsispindi ne visos daikto ar reiškinio savybės, o tik tos, kurios turi reikšmės sprendžiant konkrečią užduotį ar ieškant atsakymo į iškeltą klausimą.
Kitos svarbios rekomendacijos
Jei vaikas auga dvikalbėje šeimoje, svarbu pasirinkti vieną kalbą, kuria jis kalbės darželyje bei surdopedagogo užsiėmimuose.
Įtraukite į vaiko ugdymą kitus šeimos narius. Bendravimas šeimoje - tai ne tik keitimasis informacija, bet ir galimybė pajusti emocinį artumą. Kokybiškas bendravimas svarbus bet kurio amžiaus žmogui. Kalbėdamiesi žmonės turi jausti komfortą, suprasti vieni kitus, dalintis informacija.
Vaikams su kochleariniais implantais labai svarbios muzikinės pratybos. Į reabilitacijos programą įtrauktos muzikos, dainavimo ir ritmikos pratybos padeda lavinti vaiko klausą, balsą, kvėpavimą, smulkiąją bei stambiąją motoriką. Šių veiklų metu vaikai su kochleariniais implantais ar klausos aparatais mokosi sekti suaugusio žmogaus atliekamus judesius. Taip lavėja vaiko koordinacija, judesių tikslumas, lankstumas, ritmo pojūtis. skirti / skaičiuoti garsų kiekį (vienas - daug; vienas, du, trys it t. t. Vėlesniame etape reiktų vaiką pradėti mokyti paprastų vaikiškų dainelių. Dainavimas padeda vaikui lavinti balsą ir kalbinį kvėpavimą.
Dažnai susiduriame su tuo, kad vaiko su kochleariniu implantu balsas yra labai tylus ir jam neužtenka iškvėpimo, kad galėtų ištarti ilgą žodį ar dviejų žodžių sakinį. Dainos turtina vaikų žodyną, pasaulio suvokimą, padeda kurti ritualus. Muzikinės pratybos - geriausias būdas komunikacinių įgūdžių, girdimojo dėmesio, suvokimo bei atminties lavinimui. Muzikuodamas vaikas patiria daug teigiamų emocijų: jis nevalingai pradeda skleisti garsus, juoktis, ypatingai tada, kai veikloje dalyvauja kartu su tėvais ar kitais vaikais. Tuo metu vaikas mokosi bendrauti su aplinkiniais.
Dvimečiai / trimečiai sutrikusios klausos vaikai pradeda lankyti ikimokyklinio ugdymo mokyklas. Tėvai patys turi nuspręsti kokia ugdymo įstaiga labiausiai tinka jų vaikui. Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje, vaikai ugdomi specializuotoje įstaigoje arba galima pasirinkti ugdymą kartu su girdinčiais vaikais.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Darbas globos namuose: galimybė padėti ir keisti gyvenimus
- Darbas vaikams nuo 11 metų: kaip legaliai užsidirbti ir ką svarbu žinoti?
- Darbas Vaikų Žaidimų Kambaryje: Įdomios Patirtys ir Geriausios Karjeros Galimybės
- Sporto Pratimai Vaikams: Kaip Padaryti Juos Įdomiais?
- Vidutinis naujagimio ūgis ir svoris: svarbiausi faktai, kuriuos turi žinoti kiekvienas tėvas