Naujausiomis aktualijomis ir svarbiausiomis įžvalgomis vaikų pinigų tema dalinasi mokesčių ekspertė, įmonės „Tax Back Solution“ direktorė Judita Knoche.
Vaikų išmokų dydis Baltijos šalyse
Tuo metu Baltijos šalyse išmokos kiek mažesnės.
- Latvijoje vaiko pinigai svyruoja nuo 25 Eur turintiems vieną vaiką iki 100 Eur už kiekvieną vaiką, kai šeimoje jų - keturi ar daugiau.
- Estijoje vienam vaikui kas mėnesį skiriama 80 eurų.
- Lietuvoje vaiko pinigų išmoka atspindi bazinės socialinės išmokos (BSI) dydį.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje pastaruosius keletą metų BSI dydis kito ne kartą, o kartu su juo augo ir vaiko pinigams skiriama suma.
Pavyzdžiui, 2023 metais BSI lygus 49 Eur, o vaiko pinigai sudaro 1,75-ąją jos dalį, tad šiandien išmokos dydis yra 85,75 eurai.
Išmokos dydžiai kitose Europos šalyse
Ieškantiems valstybės, kurioje vaikų išmokos didžiausios, J. Knoche atskleidžia: „Be abejonių - Liuksemburgas. Čia bazinė mėnesinė išmoka siekia beveik 300 eurų. Be to, skiriami ir papildomi priedai, kurie nustatomi pagal vaiko amžių. Tokiu atveju šeima prie jau minėtų 300 eurų gali gauti iki 57 papildomų eurų per mėnesį už vieną vaiką“.
Visgi verta pažymėti, kad, nors vaiko išmokos suma išties solidi, vaiko išlaikymas Liuksemburge gali atsieiti ir iki 750 eurų per mėnesį. Šiuo atžvilgiu Liuksemburgas - viena brangiausių valstybių šeimoms visoje Europoje.
Antrojoje pozicijoje - Vokietija, kurioje kas mėnesį vienam vaikui išmokama 250 eurų suma. Įdomu tai, kad parama gali būti skiriama net tiems vaikams, kurie šioje šalyje negyvena.
Panašių sumų kas mėnesį gali tikėtis ir Danijoje (212 Eur), Šveicarijoje (207 Eur) gyvenančios šeimos.
Dosnios paramos negaili ir kitos lietuvių emigrantų pamėgtos valstybės - Suomija (183 Eur), Norvegija (148 Eur), Nyderlandai (124 Eur), Švedija (107 Eur).
Vaiko pinigų išmokos skirtingose ES šalyse:
| Šalis | Išmokos dydis | Pastabos |
|---|---|---|
| Airija | 140 eurų per mėnesį | Mokama iki 16 metų (arba 18, jei mokosi) |
| Belgija | 163,20 eurų per mėnesį | Universali išmoka |
| Danija | ~212 eurų per mėnesį | Priklauso nuo vaiko amžiaus ir šeimos pajamų |
| Ispanija | 291 euras per metus | Mokama tik mažas pajamas gaunantiems tėvams |
| Jungtinė Karalystė | ~92 eurai per mėnesį (pirmam vaikui) | Suma mažesnė už antrą ir paskesnius vaikus |
| Norvegija | ~148 eurai per mėnesį | Mokama iki 18 metų |
| Švedija | ~107 eurai per mėnesį | Mokama už vaikus iki 16 metų |
| Šveicarija | ~207 eurai per mėnesį | Minimalus išmokos dydis |
| Vokietija | 250 eurų per mėnesį | Mokama už kiekvieną vaiką |
Amžiaus apribojimai
Ar į išmoką pretenduoja tik vaikai iki 18 metų?
„Tai priklauso nuo Europos valstybės, kurioje gyvena šeima. Gana dažnai vaiko pinigai gali būti skiriami net ir perkopus pilnametystę“, - teigia J. Knoche.
Pavyzdžiui, Lietuvoje vaiko pinigai mokami iki kol vaikui sukanka 18 metų arba iki kol įgyjamas vidurinis išsilavinimas. Jei mokinys turi specialiųjų ugdymosi poreikių, pagal Švietimo įstatymą bendrojoje lavinimo įstaigoje jis gali tęsti mokslus iki 23 metų.
Norvegijoje vaiko pinigai be išimčių skiriami tik iki 18-os metų, o Suomijoje - iki 17-os.
Šiuo atžvilgiu dosniausia Vokietija - išmoka suteikiama ne tik atsižvelgiant į amžių, bet ir į vaiko norą siekti išsilavinimo. Studijuojantiems vaiko pinigai gali būti mokami net iki 25-erių, o jaunuoliams, registruotiems užimtumo tarnyboje - iki 21 metų.
Vaiko pinigai ilgesniam laikotarpiui skiriami tuomet, kai pateikiami reikalingi dokumentai. Dažniausiai tai - mokymąsi bendrojo ugdymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje įrodanti pažyma arba dokumentas apie registraciją užimtumo tarnyboje.
Kas gali pateikti prašymą dėl vaiko pinigų?
Prašymas dėl vaiko pinigų - visada teikiamas tik tėvų?
„Nebūtinai. Tiek Lietuvoje, tiek ir kai kuriose Europos valstybėse dėl išmokos gali kreiptis ir pats vaikas - reikia tik tėvų sutikimo. Tiesa, Vokietijoje, Danijoje ir Švedijoje paraišką teikti gali tik vaiko tėvai ar globėjai“, - atsako mokesčių ekspertė.
Norvegijoje ir Suomijoje patys kreiptis dėl išmokos gali vaikai nuo 15-os metų, o Lietuvoje -nuo 14-os iki 18-os metų su tėvų ar globėjų sutikimu. Tėvų sutikimas nereikalingas emancipuotiems bei susituokusiems nepilnamečiams.
Vaiko pinigų susigrąžinimas
„Jei prašymo dėl vaiko pinigų pateikti anksčiau nespėjote, nerimauti nereikėtų, nes šeima jai priklausančią sumą gali susigrąžinti ir atgaline data už jau praėjusį laikotarpį“, - patarimu, kuris dažnam tampa naujiena, dalinasi Judita Knoche.
Tiesa, vaiko pinigų susigrąžinimo terminai kiekvienoje šalyje skiriasi, tad svarbiausia - domėtis taisyklėmis, aktualiomis ten, kur pretenduojate į išmoką.
Pavyzdžiui, Suomijoje ir Vokietijoje vaiko pinigus galima susigrąžinti už 6 praėjusius mėnesius iki prašymo pateikimo datos, Norvegijoje - net už praėjusius trejus metus, o Lietuvoje išmoka gali būti skiriama atgal už vienerius metus.
„Įmonėje dažnai susiduriame su atvejais, kai vienas iš tėvų dirba Vokietijoje, o kitas kartu su vaikais gyvena Lietuvoje. Dalis gyventojų nežino, kad vienu metu galima pretenduoti net į dvi išmokas: tiek Vokietijoje, tiek kitoje Europos Sąjungos šalyje. Tuomet Lietuvoje vaikams skiriama pilna vaiko pinigų suma, o Vokietijoje padengiamas išmokų skirtumas. Šiandien maksimalus skirtumas, mokamas už kiekvieną vaiką, siekia apie 165 eurus“, - atkreipia dėmesį J. Knoche.
Ši galimybė aktuali ir šeimoms, kai bent vienas iš tėvų gyvena Norvegijoje.
Specialistas pabrėžia, kad lietuviai, dirbę ar dirbantys užsienyje, gali pretenduoti ir į vaiko pinigus.
„Ganėtinai ženklios sumos susidaro ir vaiko pinigus galima grąžinti atgaline data. Tai, sakykim, jei žmogus dirbo Vokietijoje, jis grįžęs į Lietuvą gali tvarkytis (dėl vaiko pinigų - LRT.lt) už 6 mėnesius atgal. Seniau tas terminas būdavo 5-eri metai, bet vokiečiai turbūt pamatė, kad didelės labai sumos išplaukia į užsienį ir tą sutrumpino“, - komentuoja A.
Norint pretenduoti į išmokas, A. Memėnas rekomenduoja visiems dirbantiems užsienyje išsaugoti gautus algalapius.
Specialistas taip pat pažymi, kad pasibaigus mokestiniams metams, darbuotojas iš darbdavio, o kai kuriose šalyse tiesiai iš mokesčių inspekcijos, gauna suvestinę, kurioje nurodoma, kiek jis dirbo, uždirbo, kiek sumokėjo mokesčių.
„Jeigu žmogus dirbo užsienyje ir grįžo į Lietuvą, ir tuos dokumentus turėtų gauti į Lietuvą, tai turėtų pasirūpinti savo adreso pakeitimu. Nes kai jis įsidarbino, greičiausiai buvo pateikęs savo vietinį adresą, sakykim, ar Vokietijoje, ar Olandijoje, o po to, kai grįžo į Lietuvą, reikia pranešti savo naują adresą. Tada tvarkingai viską gausite Lietuvoje ir bus žymiai paprasčiau visą procedūra susitvarkyti ir susigrąžinti permokas“, - aiškina A.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Danijos Vaikų Darželių Sistema: Kodėl Ji Geresnė Už Lietuvos? Išsamus Palyginimas!
- Sužinokite viską apie Danijos ankstyvojo vaikų ugdymo švietimo struktūrą!
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Neįtikėtinos Gimtadienio Tortų Paslaptys: Istorija, Populiariausios Rūšys ir Kūrybiškos Dekoravimo Idėjos
- Gardžiausia Pica Vaikams: Lengvi Receptai ir Nepakeičiami Gaminimo Patarimai