Dalia Michelevičiūtė (g. 1967 m. balandžio 17 d.). Vaikystėje augo Alytuje, mokėsi Alytaus 5-ojoje vidurinėje mokykloje.
Tėvams persikėlus į Anykščius, 1985 m. baigė Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą.
1985-1994 m. studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą, įgijo kalbininkės išsilavinimą.
Tuo pačiu metu 1988-1992 m. Lietuvos muzikos akademijos Teatrinio meno fakulteto aktorinio meistriškumo katedroje baigė vaidybą (Jono Vaitkaus kurse, 1992 m. - bakalauro, 1996 m. - magistro studijas), 1994 m. - Vilniaus universitete lietuvių filologiją.
Nuo 1992 m. iki šiol D. Michelevičiūtė dirba Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje (iki 1998 m. - Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras) aktore ir režisiere, vaidina Valstybinio jaunimo teatro (2002 m.), O. Koršunovo teatro (2003 m.) pastatymuose.
Dar ne taip seniai Lietuvos nacionaliniame teatre buvo trys mūzos - Dalia Michelevičiūtė, Rimantė Valiukaitė ir Eglė Mikulionytė. Lyg nuo Stanislovo Kuzmos skulptūrinio frontono nužengusios į sceną, jos simbolizavo Lietuvos nacionalinio dramos teatro dievybes.
Balandžio 17 d. Dalia Michelevičiūtė minės savo penkiasdešimtmetį, taip pat šįmet yra jos dvidešimt penkerių metų kūrybinės veiklos sukaktis - 1992 m. ji pradėjo dirbti tuometiniame Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre.
Michelevičiūtė niekada nieko nesistengia išrasti, ji yra klasikinio tipo aktorė, kviečiama į pačius įvairiausius spektaklius.
Svarbiausi vaidmenys teatre
Dalia vaidino ir tebevaidina pačiuose reikšmingiausiuose pagrindinių Lietuvos režisierių spektakliuose:
- „Markizė de Sad“, „Persona“, „Marija Stiuart“, „Demonai“, „Visuomenės priešas“, „Apreiškimas Marijai“ (režisierius Jonas Vaitkus);
- „Don Žuanas. Maras“, „Trys seserys“ (režisierius Eimuntas Nekrošius),
- „Svetimas“, „Publika“, „Laikas ir kambarys“, „Gyvenimas - tai sapnas“ (režisierius Gintaras Varnas).
Intensyviai dirbanti aktorė sukūrė įsimintinus vaidmenis Oskaro Koršunovo spektakliuose „P.S. Byla O.K.“, „Roberto Zucco“, „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“.
Kaip viena iš plastiškiausių dramos teatro aktorių, ji sušoko vaidmenis Anželikos Cholinos spektakliuose „Moterų dainos“, „Carmen“.
Monospektaklių žanrą išplėtė spektakliai „Stotis N mieste“ (režisierė Ramunė Kudzmanaitė) ir „Moters portretas“.
Suvaidinusi įsimintinus vaidmenis ir teatre, ir kine, ji susilaukė ne vieno svarbaus apdovanojimo.
Michelevičiūtė moka kurti muziką ją girdėdama poetiniuose dramaturgijos tekstuose. Tai ypatingos vidinės klausos aktorė.
Dažname spektaklyje ji sugeba panardinti žiūrovą į poetinio pasaulio erdvę, kuri emocionaliai ir jausmingai įsupa jį į meninį kūrinio kontekstą.
Šiai aktorei tai daryti nebaisu, nes ji moka atverti kūrinių grožį - vidinį turinį ir jo potekstes.
Tai ne aktorinė lyrika ar įprastinės abstrakcijos, tai konkretus skausmas, konkreti pažintis su gyvenimu.
Tūkstančiai jaustukų, tūkstančiai būsenų, kurios lipina D. Dalia gali būti visokia, gali kalbėti įvairiais balsais, kuriais patikėsi, nes visa tai nuoširdu.
Ji apdovanota ne tiek stanislavskišku talentu persikūnyti, kiek vaidmenyje tapti savimi.
Dalia spinduliuoja tikru liūdesiu, tikru gyvenimu tik scenoje. Tai unikali aktorė, tokia stipri energetiškai, kad sugeba nuo pat pirmų akimirkų užvaldyti Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiąją sceną.
Jos kalbėjimo maniera visų pirma pagrįsta vidine kuriamojo personažo logika. Gal dėl to ją gali girdėti iš bet kurio sceninio taško.
Kiekvienas Michelevičiūtės vaidmuo - tai atskiros stotelės, tačiau spektakliuose juos regi kaip visumą - Dalia savimi apjungia juos visus.
Jos personažai turi begalę spalvų, nes vidinis monologas provokuoja aktorę būti visokią. Ypač turtingas aktorės balsas - jis svyruoja nuo vos girdimos išpažinties iki dezdemoniškų rečitatyvų.
Dalia Michelevičiūtė, pasak Lietuvos nacionalinio dramos teatro, pastaruoju metu šiame teatre sukūrusi ne vieną įsimintiną vaidmenį, nusprendė savo kūrybinę biografiją papildyti dar vienu. Tačiau šį kartą ji ėmėsi kurti ne tik vaidmenį, bet ir spektaklį. O du svarbiausi įkvėpimo šaltiniai „Moters portretui“ buvo Wisławos Szymborskos eilės ir pačios D.
„Moters portretas“, o greičiau portreto apmatai, škicas, eskizas - juk neįmanoma viso portreto pateikti per 1 val. 20 min. - yra spektaklio autorės mėginimas papasakoti apie save pasitelkus poeziją.
Spektaklis prasideda žinute Michelevičiūtės atsakiklyje su prašymu patikslinti ir papildyti savo biografiją. Po jos pasirodo pati aktorė ir pradeda skaityti eilėraštį „Gyvenimo aprašymas“.
O toliau ji pasakoja apie save skaitydama vis kitus eilėraščius, tarp W. Szymborskos tekstų įpindama Marinos Cvetajevos, Daivos Čepauskaitės, Donaldo Kajoko ir Juditos Vaičiūnaitės eilių, keisdama kostiumus (scenoje D. Michelevičiūtė pasirodo bent trimis skirtingais įvaizdžiais; kostiumų dailininkė Kristina Mališauskienė), mojuodama skėčiu, kalbėdama telefonu ar tiesiog darydama pauzę, kad būtų proga parodyti videofilmą ar animaciją (animacijos autorius Rimas Sakalauskas), projektuojamus kino kadrą imituojančiame ekrane (scenografas Linas Liandzbergis), ar susimojuodama su tame pačiame ekrane rodomu Vyteniu Pauliukaičiu.
Filmografija
D. Michelevičiūtė taip pat vaidino įvairiuose filmuose ir televizijos serialuose:
- 1997 m. - Mokytoja-Mama-Mylimoji Sigito Parulskio "P. S. Byla O. K." (režisierius Oskaras Koršunovas), Ponia Federico Garcia Lorca "Publika" (režisierius Gintaras Varnas), Nekantrioji moteris B.
- 1999 m. - epizodinis vaidmuo Vlado Navasaičio kino filme "Kiemas", moteris Vytauto V. Landsbergio minifilme "Karininko romansas".
- 2002 m. - blondinė Kristijono Vildžiūno kino filme "Nuomos sutartis", barmenė Milda ir internato direktorė Vytauto V. Landsbergio filme "Jonukas ir Grytutė".
- 2018 m. - vaidmuo Ernesto Jankausko kino filme "Čia buvo Saša", Marija Strazdienė LNK televizijos seriale "Paveldėtoja", Zofija LRT televizijos seriale "Laisvės kaina.
- 2019 m. - viešbučio administratorė Rasa Tado Vaidoto kino filme "Pats sau milijonierius", ligoninės vadovė Zofija LRT televizijos seriale "Laisvės kaina.
Kita veikla
D. Michelevičiūtė dirbo Lietuvos televizijos teatrinių improvizacijų laidoje "Pagauk kampą", dalyvavo TV3 televizijos šokių projekte "Šok su manimi" (su partneriu Olegu Koliakinu, 2011 m.).
Ji režisavo muzikos ir šokio spektaklį "Neparašyta vasaros istorija" (2008 m.), monospektaklį "Kalbos galia" Czeslawo Miloszo kūrybos motyvais (2011 m., kompozitorius Julius Aglinskas), kurį pati ir vaidina Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje, muzikos ir poezijos spektaklį "Nuostaba" pagal W. Szymborskos eiles ir Juliaus Aglinsko muziką (2011 m.).
Nuo 1988 m. su teatro gastrolėmis ji lankėsi ir vaidino Estijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Italijoje, Suomijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, JAV, Kanadoje, Kolumbijoje, Portugalijoje, Austrijoje, Vokietijoje.
Apdovanojimai ir įvertinimas
D. Michelevičiūtė buvo Soroso fondo tarptautinių pasikeitimų projekto "ArtsLink" dalyvė.
Už Olgos Sergejevnos vaidmenį Antono Čechovo "Trys seserys" 1997 m. D. Michelevičiūtė gavo Geriausios aktorės apdovanojimą tarptautiniame teatro festivalyje "Kontakt" Torunėje (Lenkija).
Už vaidmenis S. Parulskio pjesėje "P. S. byla O. K." 1997 m. ji gavo Nacionalinį dramaturgų apdovanojimą.
Už Angelės vaidmenį filme "Mėnulio Lietuva" 1998 m. gavo Geriausios aktorės apdovanojimą tarptautiniame Eurazijos kino festivalyje Almatoje (Kazachija).
Ji taip pat yra Algio Samulionio konkurso laureatė (1997 m.).
Lietuvos kritikų sąjunga D. Michelevičiūtei suteikė Geriausios metų aktorės vardą (1993-1994 m.). Lietuvos žiniasklaidos ji buvo išrinkta geriausia 1998 m. aktore.
Šeima
Tėvai: Henrikas Michelevičius - muzikos pedagogas ir Emilija Michelevičienė (1930-2009) - gydytoja infektologė.
Brolis Raimundas Michelevičius (g.
Ištekėjo 1990 m., vyras Eligijus Raila - istorikas.
Režisierius Jonas Vaitkus: Aš priimu aktorius tokius, kokie jie yra. Aktoriaus negalima modeliuoti pagal savo teatro suvokimą. Dalia Michelevičiūtė „neša“ savo spalvą, savo gyvenimo supratimą, savo biografiją ir netgi savo likimą.
Ji stipri, ji sukuria savo lauką, turi ir gėrybių, ir blogybių, o svarbiausia, jos kely ryškus individualumas, kuris kai kuriuos gali net erzinti. Kartu tai yra kaip lakmuso popierėlis, parodantis, kas erzinasi, ką erzina, kas joje dirgina? Kitus gali dirginti tai, ko tiesiog patys neturi. Pavyzdžiui, sąžiningas darbas, gilus požiūris į savo profesiją.
Michelevičiūtė niekada dėl kapeikos visko nemes ir neis nežinia ko daryti.
Regimantas Adomaitis: Dalią stebėdavau pačiuose įvairiausiuose spektakliuose. Puikiai ją atsimenu ir Anželikos Cholinos šokio spektakliuose. Ši aktorė visada išsiskiria savo aukšta profesine kultūra.
Džiugas Siaurusaitis: Dalia - viena iš tų retų aktorių, galinčių suvaidinti bet ką: karalienę Elžbietą, eilinę valdininkę ar nusmurgusią bomžę. Ji gali atrodyti pritrenkiančiai ir kartu nebijo būti negraži. Tai reta dovana, kurią turi aktoriai su aukštu intelekto koeficientu. Čia, matyt, studijos Vilniaus universitete paliko savo pėdsaką. Svarbiausia, kad Dalia myli savo kuriamą personažą, nesvarbu, koks spektaklis. Ji visada turi pozityvų santykį. Nieko nekritikuoja, nieko neniekina, yra viskam atvira. Gal dėl to su ja ir sunku bendrauti, nes ji labai pažeidžiama.
Vytautas Anužis: Su Dalia Michelevičiūte gera dirbti scenoje. Partnerį ji pavergia savuoju tikėjimu teatru ir begaliniu atsidavimu kuriant vaidmenį. Žavi jos drąsa nepasiduoti vadinamajai „autentiškai-dokumentinei“ vaidybai, kuri dažniausiai yra ne kas kita, kaip vaidybos specialybės pirmakursio programiniai reikalavimai.
Laikinos teatrinės mados „nesuvedžioja“ Dalios: ji kuria vaidmenį pagal savo vidinį kamertoną - nenuspėjamai, virtuoziškai valdydama profesijos įgūdžius, žaisdama nuotaikomis, spalvomis, kiekvieną kartą tarsi įrodydama, kiek daug dar slepia nuo žiūrovų ir kolegų jos talentas.
Dalia Michelevičiūtė - lietuviškoji Marilyn Monroe
Garsus Lietuvos dizaineris Giedrius Paulauskas su žmona, o kartu ir kūrybos partnere Aiste šio filmo pristatymui sukūrė suknelę, kuria šį vakarą pasipuošė lietuviškoji M. Monroe ( Dalia Michelevičiūtė).
Anot G. Paulausko, idėja sukurti suknelę bei tokį filmo pristatymo formatą gimė tada, kai filmas buvo atvežtas į Lietuvą.
„Sumanymas gimė tada, kai į Lietuvą atvežė filmą „7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“. Drauge su filmo platintojais nutarėme, jog reikėtų ne tik filmą parodyti, bet ir išskirtinai jį pristatyti per išankstinę premjerą. Su žmona Aiste ir filmo platintojais kartu sprendėme dilemą, kaip turėtų atrodyti šis pristatymas. Norėjosi stilingai ir įdomiai pristatyti ne tik patį filmą, bet ir pagrindinę jo heroję. Priėjome išvados, kad idealiausias to variantas - surasti lietuviškąją M.Monroe. Tiesą pasakius, mums net nekilo minčių, jog tai turėtų būti kažkas kitas, o ne Dalia Michelevičiūtė“, - atviravo dizaineris G. Paulauskas.
G. Paulauskas teigė, kad sukurti lietuviškajai Marilyn Monroe suknelę - didelis iššūkis. „Kadangi aš pats kuriu vyriškus drabužius, todėl ši suknelė, kuri buvo sumodeliuota Daliai - pirma viešai pristatyta mano kūrybos suknelė. Kalbant apie šias dvi moteris, galiu pasakyti, kad tiek Dalia Michelevičiūtė, tiek ir Marilyn Monroe - labai stilingos, elegantiškos ir gražios aktorės. Kita vertus, nors abi moterys yra labai panašios savo išvaizda, tačiau kartu yra ir labai skirtingos asmenybės“, - analizavo aktorių skirtumus ir panašumus G. Paulauskas.
Suknelės kūrimo procesas, anot dizainerio, neužtruko nė mėnesio, nors prieš tai ir teko nemažai paanalizuoti aktorės biografiją. „Svarbu buvo parodyti tikrąją Marilyn, o ne tą, kurią mes įpratę matyti kaip filmų heroję ar tam tikrą personažą. Darėme to laikmečio stiliaus apžvalgą ir bandėme atsirinkti informaciją bei nuotraukas, kad turėtume supratimą, kaip ji mėgdavo rengdavosi kasdien. Kadangi ši žavi asmenybė buvo ne tik aktorė, bet ir modelis - fotografavosi daugelyje mados žurnalų, todėl reikėjo ir šiuos kadrus atskirti tam, kad būtų galima atskleisti gyvenimišką jos aprangos stilių. Pagrindinis tikslas buvo išlaikyti XX a. 5 - 6 dešimtmečio stilistiką, kartu prijungiant ir šių dienų stiliaus interpretacijas. Viską gerai apsvarsčius, buvo nuspręsta sukurti džinsinę suknelę, kuri būtų elegantiška ir atitiktų Dalios figūrą“, - kūrybos proceso detalėmis dalinosi dizaineris.
Taip pat G. Paulauskas pabrėžė, jog Marilyn nemėgo papuošalų, prabangių deimantų, briliantų ar įmantrių šukuosenų, todėl jo sumodeliuota suknelė bei sukurtas lietuviškosios M. Monroe įvaizdis tai ir atspindi. „Marilyn buvo labai elegantiška ir gražiai paprasta bei charizmatiška asmenybė, todėl ne papuošalai ją puošė, o ji juos“, - negailėjo pagyrų stiliaus žinovas.
Dizaineris pridūrė, kad rezultatu jis labai džiaugiasi, nes tikslas - sukurti suknelę pagal Dalios fizinius duomenis ir nenukrypti nuo M. Monroe elegancijos jam pavyko.
„Padaryti taip, kad iš džinsinio audinio suknelė būtų prigludusi - nėra taip paprasta. Šios kokteilinės suknelės grožis atsiskleidžia jos paprastume ir elegantiškume. Aksesuarų M. Monroe nelabai mėgo, todėl buvo pasirinkti gana kuklios stiliaus detalės - odinės pirštinaitės, kurios buvo populiarios ir tuo laikotarpiu. Taip pat Daliai buvo parinkti akiniai, kurie tarsi imituoja katės akis bei skarelė, kuri buvo svarbi tų laikų stiliaus ir elegancijos detalė“, - pasakojo dizaineris G. Paulauskas.
G. Paulauskas tikino, kad ir pačiai Daliai labai patiko ši suknelė. Vyras pridūrė, kad ji ir liks aktorei, todėl savotiškai ji bus istorinė ir turės savo išliekamąją vertę.
Panašus:
- Dalia Grybauskaitė: Įdomybės apie Gimimo Datą, Nežinomą Biografiją ir Įspūdingą Karjerą
- Dalia Šmatavičienė: Įkvepianti Biografija, Sėkminga Karjera ir Šeimos Paslaptys
- Neįtikėtina Dalios Pangonytės gyvenimo istorija – atraskite jos paslaptis ir sėkmės formulę!
- Neįtikėtini reikalavimai vaikų žaidimų aikštelėms ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kurių privalote laikytis!
- Aronijų nauda kūdikiams: atraskite stebuklingą supermaistą mažyliams!