Gimus vaikui, jis reikalauja didžiausio mamos dėmesio bei laiko. Tai natūralu, nes kitaip tas mažas žmogutis neišgyventų. Dažna moteris savo poreikius atideda kažkada, kai vaikas paaugs.
Motinystės Socialinis Vaidmuo
Atsigręžus laiku atgal galime pamatyti, kad moters gyvenimo prasmė būdavo sudėta į vaikus ir namų ūkį. Moteris neturėdavo kitokių lūkesčių iš savo gyvenimo, nes jų pačių asmeninis gyvenimas sutekėdavo į vaikų gyvenimus ir ten paskęsdavo. Laikai keičiasi, moterys keičiasi taip pat. Vis dar yra tokių mamų, kurios savo gyvenimo neišsipildžiusius lūkesčius ir svajones bando realizuoti savo vaikų sąskaita: „aš nešokau, šoksi tu, aš nedainavau, dainuosi tu, būsi tuo ar anuo..“.
Motinystė - yra socialinis vaidmuo. Moteris turi galimybę pasirinkti kada tapti mama ir šis socialinis vaidmuo moters gyvenime gali užimti nuo 17 iki maždaug 30 metų periodą, net ir skaičiuojant maksimaliais skaičiais, moteriai lieka daug gyvenimo laiko savo kitų socialinių rolių realizavimui. Moterys, kurios teisinasi, kad visą gyvenimą paaukojo vaikams apgaudinėja save, nenorėdamos kitokio gyvenimo arba visus lūkesčius sukraudamos ant vaikų pečių.
Norisi priminti mamoms, kad vaikus jos augina ne dėl saves, o dėl jų pačių. Užaugusius vaikus reikia paleisti, leisti jiems gyventi savarankiškus gyvenimus, o pačioms nesidangstyti motinų-aukų kaukėmis, o imtis atsakomybės už savo gyvenimą. Motinystė nėra liga, todėl reikia nepamiršti ir savo kaip asmenybės tobulėjimo, augimo. Laiko neturėjimas sau nėra taip susijęs su motinyste kaip yra susijęs su apatiškumu, abejingumu savo asmenybei.
Asmenybės Praradimas
Susitapatinimas su tam tikra socialine role ir kitų rolių pamiršimas ar nustūmimas į nuošalę yra tam tikras žmogaus tapatybės (personality) praradimas. Darbo fanatikai susitapatina su profesiniu statusu ir pamiršta, kad ne darbo laiku jie yra tiesiog žmonės, mamos susitapatinusios su motinystės vaidmeniu dažnai pamiršta, kad yra tiesiog moterys, dukros, partnerės, žmonos ir t.t. Negebėjimas derinti socialinių vaidmenų yra gana dažnas visuomenėje, be kito žmogaus, specialisto įsikišimo labai sunku tai pamatyti ir atstatyti.
Į psichoterapiją kreipiasi moterys dėl problemų santykiuose, o pasirodo, kad problema yra tame, kad jos tiesiog yra užstrigusios tam tikroje socialinėje rolėje ir negeba persijungti. Tai lyg aktorius, kuris po spektalio pamiršta nusiplauti grimą ir išeiti iš vaidmens. Motinystės instinktas yra tikrai stiprus, todėl ne vieną moterį tiesiog užrakina viename šiame vaidmenyje. Kiekvienas kitas socialinis vaidmuo nėra toks stiprus kaip šis, todėl, mama tapdama žmona, meiluže, partnere jaučia didelę kaltę, kad paliko motinos vaidmenį.
„Būti ar nebūti?“ motinystėje dažnai mamai neskamba kaip klausimas, jis tampa vienareikšmiu pasirinkimu „būti“ ir dažnai vieninteliu gyvenimo pasirinkimu. Susitapatinimas su savo kūdikiu yra natūralus iki kokių trijų metų, bet nuolatinis būvis „mes“ yra nesveikas. Nėštumo laikotarpiu mama ir vaikas yra vienis, dalinai vieniu jie išlieka ir žindymo metu, bet vaikus ėmus vaikščioti ir kalbėti turi ateiti natūralus atskiskyrimas. Mama yra mama, vaikas yra vaikas, jokio mes nebelieka.
Išgirdus mamą kalbant apie savo mokyklinį vaiką įvardžiu „mes“ reikėtų suklusti ir klausti, kur dingo moteris? „Mes jau einame į mokyklą“, „mes jau lankome plaukimą“ - tokie pasisakymai rodo, kad mama vis dar gyvena vaiko gyvenimą. Gyventi du gyvenimus nelabai išeina, todėl gyvenamas tas, kuris rodos yra svarbesnis, tai yra vaiko gyvenimas.
Vaikas mamą myli visokią, jis ją yra matęs visokią, tad kam gi puoštis ir gražintis, mamos vaidmeniui užtenka būti rūpestinga, atsidavusia, mylinčia. Moteris puošiasi, kai yra kituose socialiniuose vaidmenyse, kai ji yra moteris - seksualinė partnerė, žmona, meilužė, kai ji yra visuomenės dalis ir t.t. Mama, pamiršusi save, savo išvaizdą ima nebepatikti ir savo vaikams. Iš čia vėl kyla konfliktai, kai vaikai nejaučia pagarbos, nevertina, neklauso.
Mama atsiduoda savo naujosioms pareigoms, atsiribodama nuo aplink supančio pasaulio ir, tarsi, savęs pačios. Kodėl nereta mama tiek pasineria į savo kūdikio gyvenimą, kad laiko sau ir nelieka.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Vaikų kaltės psichologija: Sužinokite, kaip suprasti, įveikti ir išvengti pasekmių!
- Kaip Gauti Sugyventinių Teisę Į Butą Su Vaiku Lietuvoje – Svarbiausi Patarimai Ir Teisiniai Niujansai
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Neįtikėtinai Lengvos Megztos Vaikiškos Megztinės Schemos ir Išsamūs Aprašymai
- Neįtikėtina Donatos Gutauskienės gyvenimo istorija – sužinok viską apie jos kelią į sėkmę!