Kaltės jausmas - tai skausminga, nemaloni savijauta, kuri slegia tol, kol neišsprendžiame tokią būseną sužadinusios priežasties.
Kaltės jausmo formavimasis
„Kas kaltas?“, - dažnai vaikų ausis pasiekiantis klausimas. Kaltė - ne įgimtas jausmas, jį išprovokuoja su mumis susiję aplinkiniai.
Paprastai kaltės jausmą kartais sąmoningai, kartais patys to nesuvokdami vaikui suformuoja tėvai ar kiti mažylį auklėjantys suaugusieji. Tėvai, spręsdami auklėjimo problemas, dažnai naudoja tokią schemą: „Pats prisipažink, ką blogai padarei, prisiimk kaltę, atsiprašyk ir tada tavęs nebausime“ ir pan.
Kaltės jausmas mažyliui sunkus ir nemalonus, bet be jo auklėjant atžalas tėvai apsieiti negali: teoriškai būtų galima, bet praktiškai įgyvendinti sudėtinga. Vaikai greitai įgunda prisiimti kaltę.
Vėliau žmogus kaltę pradeda ne tik prisiimti, bet ir automatiškai jausti, nenorėdamas bei nesąmoningai, tai dažnai įvardindamas: „jaučiu kaltę“, „atsirado kaltės jausmas“ ar pan. Vaikystėje išmokę kaltės jausmu išsisukti nuo nepalankių situacijų, užaugę mes automatiškai prisidengiame kalte, norėdami pasiteisinti dėl įvairių problemiškų dalykų.
Pavyzdžiui, jauna mamytė, mananti, kad nepakankamai gerai rūpinasi savo vaikeliu aplinkiniams pati pradeda reikšti savo nuogąstavimus: „Aš turbūt esu bloga mama, nes nemoku greitai nuraminti sūnelio“. Tada artimieji ne kaltina, o gailisi ir guodžia, padeda. Tokiu atveju kaltės jausmas gali būti net labai patogus.
Tėvų bausmės ir kaltės jausmas užaugus
Pasitaiko atvejų, kai kaltės jausmas vaikystėje iššaukiamas neadekvačiai baudžiant. Pavyzdžiui, už netinkamą suaugusiojo akimis elgesį vaikas baudžiamas fiziniu smurtu, skausmu, paliekamas vienas.
Jei tai kartojama dažnai, vaikas nesąmoningai už bet kokį panašų elgesį jaučiasi kaltas net tada, kai suaugusieji to elgesio nemato.
Dar viena kaltės jausmo priežastis gali glūdėti žmogaus pasąmonėje ir pasirodyti iškilus tam tikroms asociacijoms visiškai naujose situacijose. Ankstyvoje vaikystėje bausmes vaikas priima visiškai nekritiškai ir visomis savo juslėmis.
Pavyzdžiui, jei mama baudžia mažylį, jis įsidėmi viską: žodžius, intonaciją, veido išraišką, judesius, veiksmus ir kitus atsitiktinius faktorius iš aplinkos, kurie vėliau gali sužadinti asociacijas ir paskatinti neigiamus jausmus. Todėl gali pasitaikyti atvejų, kai mums kaltės jausmas kyla situacijoje, kuriose mes iš tiesų niekuo nenusikaltome.
Taip pat tėvai, dažnai nieko blogo nenorėdami, verčia vaikus išmokti jaustis kaltais netgi tada, kai jie tokiais nėra. Pavyzdžiui, mažylis netyčia sudaužo lengvai jam pasiekiamą vazą. Tėvai pyksta, verčia prisiimti kaltę ir atsiprašyti. Nors iš esmės ne vaikas kaltas, jog vaza buvo padėta netinkamoje vietoje.
Mažasis tokiomis aplinkybėmis išmoksta, kad norėdamas gerai sutarti su tėvais, turi priimti kaltę net tada, kai taip nesijaučia. Vėliau atsitikus panašiam įvykiui vaikas jau ir jaučiasi kaltas. Tėvelių pareiga yra užtikrinti saugią ir palankią aplinką.
Apie dalykus, kurių atžala negali daryti, būtina kalbėtis iš anksto ir jokiais būdais specialiai neskatinti vaikuose kaltės jausmo. Daug geriau ugdyti atsakomybę ir savarankiškumą.
Pozityvioji kaltės pusė
Psichologų nuomone, gebėjimas jausti kaltę apskritai yra svarbus psichinės sveikatos požymis. Pastebėta, kad kaltės jausmo neturi psichikos ligomis sergantys žmonės. Emocijas nagrinėjusio psichologo Carrol Izard teigimu, jei žmonės nesugebėtų jausti kaltės, šiame pasaulyje paprasčiausiai būtų per daug pavojinga gyventi.
Apgailestavimas. Kuo jis mums naudingas?
Prie dėl kaltės jausmo atsirandančios įtampos ir nerimo dažnai prisijungia apgailestavimas. Šio jausmo svarbą žmogaus augimui pabrėžė filosofai egzistencialistai.
Apgailestavimas turi pozityvaus užtaiso, nes padeda žmogui suprasti, kad poelgis buvo tikrai netinkamas ir jis galėjo pasielgti kitaip. Apgailestavimas mus skatina atgailauti ir atsiprašyti.
Būtent apgailestavimas padeda žmogui atrasti save. Toks savęs supratimo kelias sunkus, bet vertingas, nes išmoko atleisti.
Jei neįvykdome savo pažadų, sulaužome susitarimus, netyčia kažką pavedame, neatliekame pareigos, apima kaltės jausmas. Jis gali sužadinti ir kitas neigiamas emocijas - nerimą, baimę, įtampą ar savigraužą.
Psichologas David G. Myers pabrėžia, kad jausdami kaltę mes daromės geresniais. Juk pasielgę netinkamai ir jausdamiesi kalti, žmonės supranta, kad jų puoselėjamos vertybės yra pagrįstos, o jas pamynę, tikrai įskaudiname kitus.
Kaltės jausmas padeda išvengti panašių neigiamų poelgių ateityje. Šis jausmas padeda atsiprašyti kitų, pasiūlyti pagalbą, ištaisyti klaidas. Apskritai nepageidaujamas kaltės jausmas padeda geriau sutarti su artimaisiais, draugais, būti atidesniais ir supratingesniais aplinkiniams.
Pasak psichologijos tėvo Zigmundo Froido, sugebėjimas jausti kaltę atstovauja aukščiausioms žmogaus vertybėms, padeda formuoti moralę. Nereikia norėti kaltės jausmo nusikratyti, būtina išmokti jį priimti.
Vis dėlto svarbu atskirti realų kaltės jausmą, kai tikrai padarėme kažką žalingo ar skausminga kitam, nuo sau įsiteigto ir nepagrįsto. Būtent įsivaizduojama kaltė pridaro žmogui daugiausia žalos, stumia į kompleksų, nepasitikėjimo savimi liūną.
Polinkis jausti kaltę bei jo intensyvumas priklauso nuo kiekvieno žmogaus charakterio. Atsakingas, keliantis sau aukštus reikalavimus, linkęs atitikti visuomenės normas, griežtai puoselėjantis vertybes žmogus dažniau jausis kaltu.
Kaltės jausmas ir tėvų priklausomybės
„Priklausomybė vienareikšmiškai susargdina visą šeimą, serga ir tėvai, ir vaikai“, - teigia psichologė. Kalbėdama apie vaikų patiriamas emocijas ji akcentuoja, kad tokiose šeimose vaikai patiria gėdos ir kaltės jausmus.
Pasak jos, vaikai taip pat jaučia nerimą ir baimę, nes namuose būna konfliktų, nestabilumo, be to, tokios šeimos susiduria su vaikų teisių institucijomis, todėl kyla baimė būti paimtam iš šeimos. Nors dauguma vaikų supranta, kad tokia aplinka nėra saugi, vis tiek renkasi likti vartojančioje šeimoje, nes kyla baimė dėl atsiskyrimo, naujos aplinkos, tėvų reakcijos, netikrumas, kada vėl galės pasimatyti su biologine šeima.
S. Cimbalistaitė pabrėžia, kad visi šie emociniai aspektai gali turėti daug neigiamos įtakos psichologinei būklei: „Nuolatinis stresas ir emocinis nepriteklius gali sukelti depresiją, gali pasitaikyti ir traumuojančių įvykių, smurto, todėl gali atsirasti potrauminio streso sutrikimas.
Pasekmės emocinei ir kognityvinei raidai
Psichologė įžvelgia pasekmių ir emocinėje raidoje: „Gali kilti emocijų reguliavimo sunkumų, gali būti sunku suprasti ir tinkamai išreikšti savo jausmus. Dėl nuolatinės įtampos gali atsirasti nerimo ar depresijos sutrikimų, beje, jie dažniau atsiranda priklausomų tėvų vaikams.
Augant priklausomybių turinčioje šeimoje gali pasireikšti ir ilgalaikės pasekmės. „Kognityvinėje raidoje dažnai stebima, kad sutrinka atminties ir dėmesio funkcijos, sunkiau prisiminti informaciją, gebėti planuoti ateitį, sunkiau susikaupti ir apdoroti informaciją, todėl galimi jau minėti mokymosi sunkumai.
Pagalba vaikams
Jei priklausomybę turi tik vienas iš tėvų, kitam tenka didelė atsakomybė pasirūpinti vaiku, jam padėti. Pasak psichologės, pirmiausia reikia užtikrinti, kad vaikas laikytųsi kasdienės rutinos (valgymo, higienos, mokyklos lankymo), tai suteikia stabilumo jausmą.
Būtina rodyti vaikui meilę, palaikyti fizinį kontaktą, leisti laiką kartu, geriausia kitoje aplinkoje, kurioje nekyla suvaržymo jausmas. „Jeigu nežinote, kaip padėti vaikui, galima kreiptis pagalbos į psichologą - ne tik vaikui, tačiau ir nevartojančiam tėvui ar motinai. Prireikus ramsčiu gali tapti ir kiti artimieji.
Psichologė siūlo jautrinimo malšinimo akių judesiais ir perdirbimo terapiją (EMDR): „Tai terapija, kuri gali padėti palengvinti emocinius išgyvenimus. Ji gali padėti susitaikyti su patirtimis, kurios darė neigiamą įtaką gyvenimui.
Be to, tinka mindfulness ir streso valdymo technikos - tai dėmesingo įsisąmoninimo pratimai, kvėpavimo ir atsipalaidavimo technikos, pavyzdžiui, progresyvus raumenų atpalaidavimas.
„Manau, kad ir knygų skaitymas priklausomybių tema yra naudinga savišvietos priemonė, leidžianti vaikui tyrinėti ligos mechanizmą, pasekmes, pagalbos būdus“, - sako S. Cimbalistaitė.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Sužinokite Dažniausias Motinų Kaltės Priežastis – Kaip Jas Įveikti?
- Kaip Gauti Sugyventinių Teisę Į Butą Su Vaiku Lietuvoje – Svarbiausi Patarimai Ir Teisiniai Niujansai
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Neįtikėtini patarimai, kaip paruošti kiaušinius dažymui prieš Velykas – sužinokite paslaptis!
- Vaikiškas Staliukas su Kėdutėmis – Geriausi Patarimai ir Tikri Atsiliepimai Renkantis!