Draugystė - vienas svarbiausių vaiko charakterio vystymosi elementų. Draugystė - tai dvasinis dalykas. Mokykite savo vaikus, kad draugai yra dovana iš Dievo, tad reikia juos branginti kaip didžiausią lobį žemėje. Tėvams svarbu suprasti, kad vaikai į draugystę žiūri labai rimtai. Taip jie išmoksta ir vieną svarbiausių gyvenimo pamokų - Dievas veikia mums bendraujant su kitais žmonėmis.
Vaikiška draugystė - tikrai labai svarbus gyvenimo etapas. Vaikystės draugai dažniausiai lieka visam gyvenimui, jie tikri, nuoširdūs, neišskaičiuojantys. Gal todėl, tie draugai, kuriuos turėjom vaikystėje ir su kuriais nukeliavome ilgą kelią iki suaugusiųjų gyvenimo yra patys brangiausi, praktiškai šeima. Tačiau ne visi vaikai geba susirasti draugų. Jiems tai gali būti sunkus išbandymas. Draugauti nori, o kaip susidraugauti - nežino.
Jei Jūs iš savo vaiko kada nors girdėjote: „Niekas manęs nemėgsta” arba „Niekas nenori su manimi draugauti” - tai signalas, kad laikas imtis priemonių Jums. Žinoma, mes, suaugusieji, negalime draugauti su vaiko bendraamžiu už jį. Tačiau tai, ką mes galime padaryti, tai išmokyti vaiką ir jam paaiškinti (parodyti), kas svarbiausia draugystėje kokio amžiaus draugas bebūtų.
Kaip padėti vaikui susirasti draugų
Pirmiausia vaikas mokosi užmegzti ryšius su kitais žmonėmis. Stebėkite, kokiu būdu jūsų vaikas užmezga draugystes. Ar jis bendrauja su kitais vaikais? O gal jaučiasi vienišas ir atstumtas? Viskas gerai, jei vaikas turi tik kelis draugus, tai dar nebūtinai yra problema.
- ar turi draugų, su kuriais draugauja jau ilgesnį laiką.
Kiekviena draugystė prasideda nuo simpatijos, žmogus turi parodyti kitam žmogui, kad jis jam patinka, kad jam norisi su juo būti (draugauti), žaisti ir kartu leisti laiką. Todėl pirmajame draugystės užmezgimo etape išmokykite vaiką parodyti bendraamžiui, kad jis pasiruošęs draugystei, kad bendraamžis jam patinka.
Pasisveikinimas - pirmas žingsnis link draugystės
Vienas paprasčiausių ir būtinų būdų parodyti norą draugauti - pasisveikinti su potencialiais draugais. Uždari vaikai dėl to dažnai gali turėti problemų, ne kiekvienam lengva prieiti prie nepažįstamo bendraamžio ir pasisveikinti. Lygiai taip pat ne visuomet sulaukiama adekvačios reakcijos į kito vaiko pasisveikinimą. Pasitaiko atvejų, kai kitam vaikui pasisveikinus: „Labas”, uždaras vaikas arba neatsako (nors norėtų), arba tiesiog nusisuka. geriausiu atvejų kažką neaiškiai numykia.
Nepaisant to, kad tokia reakcija gali būti dėl to, kad vaikas nedrąsus arba tiesiog nemoka tinkamai pasisveikinti, kiti vaikai tai gali palaikyti ženklu, kad mažylis nenori su jais žaisti arba kad jie jam nepatinka. Nors tai visiškai ne tai, ką galvoja uždaras vaikas, būtent tokią žinią signalizuoja jo komunikacija. Todėl jei Jūsų vaikas nemoka pasisveikinti arba atsakyti į bendraamžio pasisveikinimą - pats laikas to mokyti.
Išmokykite vaiką iki automatizmo sveikintis su kitais žmonėmis žaisdami vaidmeninius žaidimus, pasipraktikuokite su pažįstamais vaikais (pažįstamais Jums, ne vaikui). Suskaidykite pasiveikinimo veiksmą į smulkesnius: į draugišką pasisveikinimą įeina akių kontaktas (jei įmanoma), šypsena ir aiškus garsus (bet ne per daug) komunikavimas (arba alternatyvi komunikacijos forma), kad būtum išgirstas. Jei pasisveikinus paklausi kito vaiko vardo - tai bus papildomas žingsnelis link draugystės, o jei pasakysi savo - antras žingsnelis. Po to, kai visą tai gerai pasitreniruojate patys (galima paruošti ir socialines istorijas), pasiūlykite vaikui pasipraktikuoti žaidimų aikštelėje (Jums prižiūrint).
Komplimentai ir geranoriškumas - raktas į draugystę
Komplimentai - tai dar vienas paprastas būdas susidraugauti.Mums paprastai patinka tie žmonės, kuriems patinkame mes, be to, visi mėgsta išgirsti nuoširdų komplimentą, vaikučiai taip pat. Apgalvokite kartu su vaiku, kokius komplimentus ir kada galima sakyti bendraklasiams. Neišradinėkite dviračio: „Puikus smūgis” - galima pasakyti ką tik kamuolį per futbolo treniruotę nuspyrusiam vaikui. „Labai gražiai nupiešei gėlę” - puikus komplimentas piešinį ką tik baigusiam bendraamžiui.
Geranoriškumas - puikus būdas parodyti domėjimąsi kitu žmogumi. Kaip tai atrodo? Kas gali būti paprasčiau. Kai bendraklasiui nukrenta pieštukas - mes galime jį pakelti ir paduoti, galima pasaugoti bendraklasiui vietą valgykloje, padėti jam ką nors nešti, pagelbėti per pamoką su užduotimi, pasidalinti sumuštiniu ar šokoladuku, įdėtu priešpiečiams. Paprastai geranoriškumas iššaukia geranoriškumą, o mes juk kaip tik to linkime savo vaikams. Tyrimai rodo, kad geranoriški vaikai paprastai yra mėgstami bendraklasių ar bendraamžių žaidimo aikštelėje, kieme.
Tiesa, geranoriškumas neturi virsti į vergavimą ar papirkinėjimą. Tai rezultatų neduoda ir reikia labai aiškiai paaiškinti vaikui, parodyti, atžaisti situacijas, kuriose jie gali būti geranoriški ir kaip. Ir dar, geranoriškumas paprastai vertinamas pagal rezultatą, o ne pagal ketinimus. Jei vaikas bus pernelyg švelnus ir kabinsis kitiems vaikams ant kaklo - irgi gali būti nesuprastas ir nepriimtas.
Svarbu pasirinkti tinkamą draugą
Atvirumas - pirmas žingsnis į draugystę. Tiesa, tai nėra pasiekiama savaime, kiti vaikai gali neteisingai suprasti vaiko siunčiamus ženklus. Todėl tam, kad draugystė užsimegztų, geriausia pasirinkti tinkamą bendraamžį. Bet kaip? Vien tai, kad du vaikai gyvena tame pačiame daugiabutyje, dar nereiškia, kad jie gali ir bus gerais draugais. Paprastai vaikai susidraugauja arba su į save panašiais vaikais arba su tais, kurie juos papildo.
Vaikai, greičiausiai susidraugaus su vaiku, kurio lytis ir amžius bus panašūs. Taip pat draugus vienija bendri interesai, socialiniai įgūdžiai. Taigi, antra savybė, kurios reikia ieškoti - interesai. Jei Jūsų vaikas mėgsta piešti - į draugus jam geriausia rinktis vaiką, kruiam pieštukas, teptukas ar kreidutės taip pat prie širdies.
Magneto teorija
Kai kurie vaikai nežengia pirmo žingsnio prie jam patinkančio vaiko, nes jiems atrodo, kad jie patys turi būti kažkuo ypatingi, kad bendraamžiai, kurie jiems patinka, su jais draugautų. Tai yra magneto teorija. Vaikas įsivaizduoja, kad jis turi būti toks nuostabus ir patrauklus, kad trauktų bendraamžius it geležį.
Kaip tai pasireiškia? Vaikas gali imti pernelyg nervintis ir girti: „Aš galiu tai, aš žinau tai” ir t.t. O iš tiesų, tai reiškia: „Aš noriu Jums patikti”. Tačiau kiti vaikai tai gali suprasti kaip sakinį: „Aš kietesnis ir protingesnis nei Jūs”. O draugystė - tai santykiai tarp lygiaverčių žmonių.
Pasiūlykite vaikui nupiešti du ratus, susikertančius per vidury vienam su kitu (iš dalies). Paaiškinkite vaikui, kad vienas ratas - tai jis, o kitas - tai jo draugas, o susikirtimo vieta (bendras abiejų ratų plotas) tai, kas šiuos ratus vienija. Jei tu bendrausi su kitu vaiku tik apie tai, kas yra tik tavo mėgstama veikla (nesiliečia su kitu ratu) - kitam vaikui tai bus nelabai neįdomu.
Bendros linksmybės - puikus būdas susidraugauti
Kaip pamatyti, kad kitas vaikas domisi tuo pačiu kaip tu? Taigi, pirmasis žingsnis - pasiruošimas draugystei, antras - suradimas tinkamo bendraamžio, trečias ir paskutinis žingsnis - bendros linksmybės. Vaikai mėgsta būti su tais vaikais, kurie linksmi ir smagūs. Jei Jūsų vaikas mokės žaisti bent kelis smagius žaidimus, kuriuos galės atsinešti į darželį ar mokyklą - tai gerokai padidins tikimybę, kad kuris nors kitas vaikas norės prisijungti pažaisti. Taigi, mokomės žaisti.
Organizuokite bendrą žaidimą
Jei Jūsų vaikui pavyko užmegzti draugystę mokykloje ar už jos ribų, geriausia, ką Jūs dabar galite padaryti - suorganizuoti bendrą žaidimą. Planuoti šiuos susitikimus geriau iš anksto - tai padės vaikams susikoncentruoti ramiai į žaidimą ir gauti didžiausią malonumą iš bendros veiklos. Šiam susitikimui taip pat reikia pasiruošti. Iš anksto su savo vaiku aptarkite, ir sudarykite planą, ką jie žais, kaip vaikas elgsis (kad būtų svetingas šeimininkas), kuo draugą vaišins, ką po ko veiks ir t.t. Jei Jūsų vaikas turi ypatingai saugomų žaislų, kuriais nenorėtų dalintis, juos geriau kol kas padėti į šoną.
Susitikimo pradžioje gali būti nemalonių momentų, kai vienas vaikas paklaus: „Na, ką mes veiksme?”, geriausia jei Jūsų vaikas galės jam pasiūlyti porą žaidimų pasirinkimui. Beje, pats susitikimas namuose jau gali iš anksto padiktuoti susitikimo „temą”, pvz., Jūsų dukrytė gali pasikviesti namo draugę mokytis kepti pyragą ar sausainius. Sūnus gali pasikviesti pažaisti krepšinį lauke, pažiūrėti filmą, pavažinėti dviračiais ir t.t. Jei bendra veikla teikia malonumą abiems vaikams, kitas vaikas tą jausmą sies su Jūsų vaiku, tai padės jų draugystei judėti toliau.
Ir pabaigai, vaikų susitikimo metu nespauskite jų, tačiau pasistenkite įsiklausyti į bendrą jų veiklą ir laiku įsikiškite į konfliktiškas ar sunkesnes situacijas, pasikvieskite vaiką pas save ir kol svečias negirdi, patarkite vaikui, ką jis turėtų daryti.
Kaip paaiškinti vaikams apie draugystę, jei jie intravertai
„Intravertiškiems vaikams susirasti draugų dažnai būna sudėtinga“, - rašo psichologė Molly Owens. Anot jos, intravertiški vaikai dažnai neranda vietos triukšmingose, veiksmo pilnose erdvėse, tokiose kaip, pavyzdžiui, žaidimų aikštelės. Psichologė pastebi, kad tėvai, ypač jei patys yra ekstravertai, dažnai skatina ir net spaudžia savo vaikus kiek galima daugiau bendrauti, tarsi jų vaikų populiarumas atspindėtų jų asmenybes. Tačiau, jos požiūriu, spaudimo intravertiškam vaikui reikia mažiausiai.
M. Owens siūlo keturis būdus, kaip iš tiesų padėti:
- Surasti laiką ir vietą, kur vaikas galėtų pažaisti dviese ar mažoje grupelėje, yra puikus būdas padėti jam išmokti bendrauti, teigia psichologė.
- Susitelkusiems į save vaikams psichologė siūlo surengti žaidimų vakarėlį namie ir pabūti šalia vaiko, kai jis žaidžia su kitais, leisti pailsėti, jei bendravimo jam pasidarys pernelyg daug.
- Be to, intravertiškiems vaikams dažnai lengviau būna su jaunesniais už save nei bendraamžiais, nes su jais paprasčiau ir saugiau bendrauti.
- Psichologė ragina priminti vaikams, kad artėja susitikimai su bendraamžiais.
Tėvams, kurių vaikai labai jaudinasi prieš susipažindami su naujais žmonėmis, psichologė siūlo susitikimus sužaisti. Galite apsimesti esąs kitu vaiku arba naudoti pliušinius žaislus, vaidinant nerimą keliančia aplinkybes. Psichologė įspėja, kad čia gali būti svarbūs ir labai maži žingsneliai - gali praeiti daug laiko, kol vaikas bus pasiruošęs įeiti į nepažįstamų suaugusiųjų pilną kambarį. Intravertiški suaugusieji paprastai draugus susiranda per bendrus interesus, rinkdamiesi bendravimo formas, kurios nesukelia perdegimo. Toks būdas ieškoti kompanijos padeda ir vaikams.
Tiek vaikai, tiek kai kurie suaugusieji yra linkę vertinti žmones pagal jų populiarumą. Toks požiūris intravertiškiems vaikams, kurie mieliau renkasi mažesnę kompaniją ar vienatvę, kartelę užkelia pernelyg aukštai. Molly Owens teigimu, tėvų užduotis yra paaiškinti vaikams, kad turėti daug draugų yra puiku, bet turėti keletą tikrai gerų draugų yra dar geriau.
Draugystės pasaulis padeda vaikui išmokti suklysti ar susitaikyti su savo bei kitų trūkumais. Žaisdamas jis ar ji išmoksta pralaimėti. Vienas mažas berniukas, kurį pažinojau, visuomet pasitraukdavo iš aikštelės, kai žaisdamas beisbolą nesugebėdavo atmušti kamuolio. Taip, jis paprasčiausiai pasitraukdavo iš žaidimo. Tai pastebėję tėvai prikalbino jį tęsti žaidimą, netgi tada, kai jis suklysta.
Vaikai jaučia didžiulį spaudimą, skatinantį juos išsiskirti. Būdami tarp bendraamžių jie supranta, kad jie neturi būti tobuli, bet tik „pakankamai geri". Jei pastebite savo vaiką besisukiojantį aplink draugus, kurie visur ir visada siekia būti geriausi ir visada nori pasirodyti, tai gali būti įspėjimas, kad jūsų vaikas nesijaučia gerai tiesiog būdamas savimi. Tai itin išryškėja, kai vaikas būna su grupe, kuri labai akcentuoja, kaip svarbu turėti „teisingus" daiktus: tam tikrus rūbus ar kitus jėgos ar šaunumo atributus. Kartais tai normalu, tačiau kartais siekimas būti idealiam perdaug pabrėžiamas. Vaikas turi žinoti, kad jis yra pakankamai geras, ir to jis mokosi draugaudamas su kitais.
Draugystė padeda vaikams suprasti, kad kiti žmonės taip pat klysta. Pastebėję kitų trūkumus jie mokosi būti kantrūs ir užjausti. Tėvai turėtų padėti vaikams mokytis priimti kitus vaikus tokius, kokie jie yra. Jei padėsite jam atrasti draugų tarp tų vaikų, kurie yra visai kitokie, gali atsiverti nauji jūsų vaiko talentai ir pomėgiai. Pasikalbėkite su vaiku apie nesėkmes, praradimus ir skausmą. Leiskite jam ar jai pamatyti, kad tai yra gyvenimo dalis. Vaikas taip pat turi mokytis atleisti.
Bendraujant su kitais, galima atrasti ir save, ypač kai drauge mokomasi naujų įgūdžių. Daug vaikų pirmiausia susidomi sportu, mokslu, šokiais, muzika ar kokia kita veikla ir atranda savo sugebėjimus šiose sferose. Tai veikia taip, kaip ir suaugusiųjų pasaulyje: atrasdami bendrus pomėgius suaugusieji susiranda draugų, o susiradę draugų mes atrandame naujus pomėgius. Stebint draugus ir mokantis, svarbu, kad vaikas suprastų: „Aš galiu išmokti". Pasitikėti savimi yra svarbiau nei įgyti kokių įgūdžių.
Draugai visuomet daro poveikį, tiek ankstyvoje vaikystėje, tiek paauglystės metais, ir visa tai - mokymosi proceso dalis. Tėvų uždavinys nėra vien tik padėti spręsti specifines problemas, iškilusias draugystės kelyje, bet ir padėti vaikui stiprinti įgūdžius susirasti draugų. Vaikams reikia jūsų pagalbos mokantis užmegzti ryšius su kitais, stovint už save, mokantis nebijoti rizikuoti ir suklysti...
Geriausiai vaikai mokosi bendraudami su pedagogu ir su savo bendraamžiais. Šio amžiaus vaikai dar nelabai sugeba suprasti kito žmogaus požiūrį ir tiki, kad kiti vaikai galvoja taip pat, kaip ir jie patys. Didelę reikšmę draugystei skiria 5 - 9 metų vaikai. Šiame amžiuje vaikams draugai yra tie, kurie daro gerus darbus ar rūpinasi savo draugu. 6 - 12 metų vaikai draugystę supranta kaip „paslauga už paslaugą”. Ir jei vaikas padaro ką nors gero savo draugui, jis tikisi ko nors panašaus gauti iš savo draugo. Norint padėti vaikams puoselėti draugystės įgūdžius reikalinga skatinti vaiką užmegzti ryšius, palaikyti draugiškus santykius, padėti išsprendžiant susidariusius konfliktus.
- Paskaitykite knygas draugystės, draugo susiradimo tema, tai galėtų būti knygos A. Milano „Mikė pūkuotukas” ar A.
- Kalbėkitės su vaiku apie jo veiksmus Nupasakojant vaiko veiksmus žodžiais, kuriais padėsite vaikui suprasti ir kartu pakeisti elgesį, kuris sukelia kitiems vaikams problemų ir nėra tinkamas ir priimtinas kuriant draugiškus santykius. Pavyzdžiui: „Ar pastebėjai, kad atsisėdai ant grindų per patį vidurį ir trukdei statyti bokštą”. Kitą kartą, paklausk vaikų, kur tau atsisėsti ir kartu žaisti.
Dažnai draugai neatsiranda staiga. Reikia nemažai laiko, kad pažįstamas vaikas taptų tavo draugu. Ir čia labai svarbi kiekvieno vaiko iniciatyva, noras ir asmeninis indėlis į draugystės kūrimą ir draugiškų ilgaamžių santykių puoselėjimą.
Panašus:
- Lietuviškos vaikiškos dainelės YouTube: geriausias pasirinkimas jūsų vaikui!
- Du gaideliai dainelė vaikams: žodžiai ir melodija
- Kalėdų dainelės vaikams: žodžiai, melodijos, karaokė
- Vaikiškos dainelės apie žiemą: linksmos melodijos mažiesiems
- Vaistai nuo raminimo nėštumo metu: Ar „Dormicum“ tikrai saugus? Atraskite geriausias alternatyvas!
- Platformos vaikiškiems batams: stiliaus ir patogumo paslaptys, kurias privalote žinoti!