Daiktavardis Vaikams: Kas Tai Yra?

Lietuvių kalboje skiriama 11 kalbos dalių: 6 kaitomos (daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis) ir 5 nekaitomos (prielinksnis, jungtukas, jaustukas, ištiktukas, dalelytė).

Vienos iš jų laikomos savarankiškomis (laisvomis) - tai daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, jaustukas, ištiktukas (atlieka sakinyje savarankiškas funkcijas).

Daiktavardis yra kaitoma kalbos dalis, kuri pasako asmens, daikto vardą arba tam tikro reiškinio pavadinimą ir atsako į klausimą kas tai?

Daiktavardžio Gramatinės Kategorijos

Plačiau žr. Daiktavardžio gramatinės kategorijos yra šios: giminė, skaičius, linksnis, apibrėžtumas.

• Giminė: Lietuvių kalbos daiktavardžiai yra 2 giminių: vyriškosios ir moteriškosios.
• Skaičius: Dauguma daiktavardžių turi 2 skaičius - vienaskaitą ir daugiskaitą.
• Linksnis: Daiktavardžių 6 linksniai, žymintys žodžių santykius (vardininkas, kilmininkas, naudininkas, galininkas, įnagininkas ir vietininkas), sudaro priešpriešą šauksmininkui, žyminčiam kreipimosi objektą ir turinčiam tik vienaskaitos formas.

Lietuvių kalbos kategorijų raiškos gramatinė forma - galūnė.

Lietuvių kalbos galūnės yra kumuliatyvios, t.y. viena daiktavardžio galūne vienu ypu reiškiamos mažiausiai trys skirtingų gramatinių kategorijų gramemos: nam-as - ‘vyriškoji vienaskaita vardininkas’, lank-ose - ‘moteriška daugiskaita vietininkas’.

Daiktavardžio Giminė

Daiktavardžio giminės kategorija yra klasifikacinė dvinarė - padalija visus daiktavardžius į dvi klases.

Daugelis jų skiriasi kaitybos kamienais: vyriškajai giminei būdingi (i)a, (i)u kamienai (laũkas, kẽlias, dangùs), moteriškajai - (i)o, ė kamienai (dainà, mart, kat); i kamieno daiktavardžių giminė įvairuoja (plg. širds ir vags).

Gyvus daiktus žyminčių daiktavardžių giminės skiriamos ir pagal lytį (plg. vyr. g. daiktavardžius su mot g. galūnėmis -a, -ė: viršilà, ddė).

Šios galūnės būdingos ir grupei daiktavardžių, apibūdinančių ir vyriškosios, ir moteriškosios lyties asmenis su neigiamais požymiais (mušeikà, válkata, mėm).

Daiktavardžio Skaičius

Daiktavardžio skaičiaus kategorija yra kaitybinė, standartinėje kalboje ji dvinarė.

Tarmėse ir grožinėje literatūroje su skaitvardžiu du, dvi dar pavartojama ir dviskaita (dù vaikù, dv sẽseri).

Skaičiais nekaitomi vienaskaitiniai daiktavardžiai turi tik vienaskaitą (svestas, vãris, drąsà, jaunmas), daugiskaitiniai - tik daugiskaitą (mltai, žrklės, dùjos, dùrys, tyma).

Daiktavardžio Linksnis

Daiktavardžio linksnio kategorija yra kaitybinė daugianarė, standartinėje kalboje ji septynianarė.

Daiktavardžių 6 linksniai, žymintys žodžių santykius (vardininkas, kilmininkas, naudininkas, galininkas, įnagininkas ir vietininkas), sudaro priešpriešą šauksmininkui, žyminčiam kreipimosi objektą ir turinčiam tik vienaskaitos formas.

Tarmėse ir grožinėje literatūroje vartojamas ir krypties linksnis - iliatyvas, kurio sustabarėjusios formos jau laikomos prieveiksmiais (laukañ, pevon; laukúosna, pevosna).

Linksniavimo skirtumus lemia kamiengalio balsiai, vadinamieji kaitybos kamienai, dažniausiai jau susilieję su linksnių galūnėmis (geriausiai matomi iš dgs. naudininko).

Pagal kaitybos kamienus skiriamos daiktavardžių 5 linksniuotės: (i)a (darbáms, bróliams), (i)u (sūnùms), (i)o (mergóms, marčióms), ė (katms), i (ausms); tik iu kamieno negalima nustatyti iš dgs. naudininko, nes jis yra gavęs produktyviausio (i)a kamieno galūnes (vasiams, skačiams kaip arkliáms, svečiáms).

Prie i linksniuotės prisišliejo senojo priebalsinio kamieno formos (piemenms, seserms).

Remiantis vyraujančiomis (i)a ir (i)o linksniuotėmis linkstama daryti ir kai kurias u ir i linksniuočių formas (dgs. vard. sūna kaip vaika, vns. įn.

Daiktavardžio Reikšmės

Semantiniu požiūriu daiktavardis yra labai įvairi kalbos dalis.

Jos pagrindą sudaro konkrečių objektyviosios tikrovės daiktų, gyvų būtybių ir įvairių reiškinių pavadinimai (žemė, pušis, akmuo, upė, skruzdėlė, žvirblis, arklys, mergaitė, senelis, gaisras, griaustinis, vakaras).

Bet šalia jų kalboje yra daug tokių daiktavardžių, kurie reiškia abstrakčius veiksnius, t.y. tokius veiksmus, kuriuos mes suokiame daiktiškai, kaip dalyką, egzistuojantį atskirai nuo veikėjo iir nuo konkretaus laiko (ėjimas, valgymas, būtis, viltis, gailesys).

Yra ir tokių, kurie reiškia abstrakčias, atitrauktai nuo daikto suvokiamas ypatybes (gėris, lygybė, grožis).

Konkretūs ir Abstraktūs Daiktavardžiai

Konkrečiaisiais daiktavardžiais vadinami daiktavardžiai, reiškiantys įvairius konkrečius objektyviosios tikrovės daiktus, gyvas būtybes, reiškinius.

Reikšmės ir kai kurių gramatinių ypatybių požiūriu konkretieji daiktavardžiai irgi nėra visiškai vienodi.

Vieni jų reiškia daiktus, kurie gali būti skaičiuojami (namas, sstalas, knyga, pieštukas, brolis, sesuo, lydeka, diena, naktis, pavasaris).

Tokių konkrečių daiktavardžių yra dauguma.

Jie gali būti vadinami paprastaisiais konkrečiaisiais daiktavardžiais.

Gramatiniu požiūriu jiems būdinga tai, kad jie kaitomi skaičiais (namas - namai, kėdė - kėdės, knyga - knygos, sesuo &- seserys, pavasaris - pavasariai).

Be to, jie gali būti vartojami su kiekiniais skaitvardžiais (dvi knygos, trys knygos, dešimt knygų).

Abstraktieji daiktavardžiai yra tie, kuriais pavadinami ne konkretūs daiktai, o abstrakčios sąvokos, daiktiškai suvokiami veiksmai, būsenos, ypatybės ir požymiai (esmė, drąsa, garbė, ilgesys, nuovargis, bbėgimas, grožybė, ramumas).

Abstraktieji daiktavardžiai paprastai skaičiais nekaitomi.

Dauguma jų turi vienaskaitos formą ir tik vienas kitas yra daugiskaitinis (atostogos, kautynės, laidotuvės, vedybos).

Abstraktieji daiktavardžiai nesudaro junginių su kiekiniais skaitvardžiais, ir tik vienas kitas jų gali būti pasakomas su neapibrėžtą kiekybę reiškiančiais prieveiksmiais (daug naudos; mažai naudos; tiek graužaties; kiek garbės).

Bendriniai ir Tikriniai Daiktavardžiai

Bendrinis daiktavardis reiškia daiktą kaip tokių pat daiktų visumos atstovą.

Pvz., miestas žymi tai, kas bendra visiems miestams, o Vilnius - unikalus miestas, Lietuvos sostinė.

Bendriniai daiktavardžiai - tai apibendrinti vienarūšių daiktų, gyvų padarų ar reiškinių pavadinimai (akmuo, džiaugsmas, gėlė, poetas, šuo, žemė, meilė, žaibas).

Tikriniais daiktavardžiais vadiname tuos daiktavardžius, kurie reiškia daikto, asmens ar dalyko vardą, skiriantį tą daiktą, asmenį ar dalyką nuo kitų tos pačios rūšies daiktų, asmenų ar dalykų.

Tikriniai daiktavardžiai rašomi didžiąja raide, o tie jų, kurie vartojami sąlygiškai, tekste išskiriami dar ir kabutėmis.

TTikriniai daiktavardžiai - individualūs miestų, upių, ežerų, kalnų, dangaus kūnų, žmonių ir kt. vardai.

Daiktavardžio Linksnių Klausimai

Daiktavardžiai kaitomi linksniais.

• Vardininkas: kas?
• Kilmininkas: ko?
• Naudininkas: kam?
• Galininkas: ką?
• Įnagininkas: kuo?
• Vietininkas: kur? kame?
• Šauksmininkas: - (Š.)

Pamokos Pavyzdžiai

Pamoka už mokyklos ribų, skirta įtvirtinti daiktavardžių ir būdvardžių derinimo žinias.

Atlikdami įvairias užduotis, mokiniai pasikartos, kas yra daiktavardis ir būdvardis, dirbdami grupėse suras bent 5 įvairius daiktus pagal pateiktus būdvardžius, ir atvirkščiai.

Ketvirtokai dalyvavo mokyklos kieme Vilnius yra mokykla pamokoje.

Nagrinėjome mokyklos kiemo objektus, įtvirtinome daiktavardžio ir būdvardžio derinimą.

Moksleiviai gamtoje turėjo surasti žalią daiktą, medinį, birų, kietą, geltoną, pasakyti kas koks yra.

Pamokos pabaigoje atliko kūrybinę užduotį - sukūrė trumpą istoriją, derindami būdvardžius su daiktavardžiais.

Daiktavardžių Kaitybos Kamienai

Daiktavardžių kaitybos kamienai nustatomi pagal daugiskaitos naudininko formą, nes būtent iš šios formos dažniausiai matyti tikrasis kamiengalis: nam-a-ms - -a kamienas, tet-o-ms - -o kamienas, ak-i-ms - -i kamienas, sūn-u-ms - -u kamienas, kat-ė-ms - -ė kamienas.

Lentelė Nr. 1

Kamienas	-(i)a	-(i)a	-(i)a	-(i)a	-(i)u	-(i)u	-i	-i
Paradigma	1	2	3	4	5	10	11
Nom. sg	vyras	elnias, vėjas, velnias	brolis, arklys	sūnus	vaisius, pavojus	žvėris, debesis	akmuo, šuo
Gen. sg.	vyro	elnio	brolio	sūnaus	vaisiaus	žvėries	akmens
Dat. sg.	vyrui	elniui	broliui	sūnui	vaisiui	žvėriui	akmeniui
Acc. sg.	vyrą	elnią	brolį	sūnų	vaisių	žvėrį	akmenį
Ins. sg.	vyru	elniu	broliu	sūnumi	vaisiumi	žvėrimi	akmeniu, šunimi
Ine. sg.	vyre	elnyje, vėjuje	brolyje	sūnuje	vaisiuje	žvėryje	akmenyje
Voc. sg.	vyre, Jonai	elni, vėjau, velnie	broli, arkly	sūnau	vaisiau	žvėrie	akmenie
Nom. pl.	vyrai	elniai	broliai	sūnūs	vaisiai	žvėrys	akmenys
Gen. pl.	vyrų	elnių	brolių	sūnų	vaisių	žvėrių, debesų	akmenų
Dat. pl.	vyrams	elniams	broliams	sūnums	vaisiams	žvėrims	akmenims
Acc. pl.	vyrus	elnius	brolius	sūnus	vaisius	žvėris	akmenis
Ins. pl.	vyrais	elniais	broliais	sūnumis	vaisiais	žvėrimis	akmenimis
Ine. pl.	vyruose	elniuose	broliuose	sūnuose	vaisiuose	žvėryse	akmenyse

Lentelė Nr. 2

Kamienas	-(i)o	-(i)o	-ė	-i	-i
Paradigma	6	7	8	9	12
Nom. sg	galva	vyšnia, sauja	gervė	širdis	sesuo, duktė
Gen. sg.	galvos	vyšnios	gervės	širdies	sesers
Dat. sg.	galvai	vyšniai	gervei	širdžiai	seseriai
Acc. sg.	galvą	vyšnią	gervę	širdį	seserį
Ins. sg.	galva	vyšnia	gerve	širdimi	seserimi
Ine. sg.	galvoje	vyšnioje	gervėje	širdyje	seseryje
Voc. sg.	galva	vyšnia	gerve	širdie	seserie
Nom. pl.	galvos	vyšnios	gervės	širdys	seserys
Gen. pl.	galvų	vyšnių	gervių	širdžių	seserų
Dat. pl.	galvoms	vyšnioms	gervėms	širdims	seserims
Acc. pl.	galvas	vyšnias	gerves	širdis	seseris
Ins. pl.	galvomis	vyšniomis	gervėmis	širdimis	seserimis
Ine. pl.	galvose	vyšniose	gervėse	širdyse	seseryse

žymės: #Vaikams #Vaika

Panašus:

• Kaip Gimsta Vaikai: Paprasti Paaiškinimai Pradinukams, Kuriuos Turėtų Žinoti Kiekviena Vaikų Mama ir Tėtis!
• Paslaptingos Legendos apie Puntuko Akmenį: Nuotykių Kupinas Pasakojimas Vaikams
• Šokiruojantis Alkoholio poveikis Smegenims ir Emocinei Sveikatai – Sužinokite tiesą dabar!
• Vaikiškos berniukų šukuosenos: stilingos ir praktiškos idėjos
• Sužinokite, Ar SPA Centruose Siūlomos Vaikų Priežiūros Paslaugos – Viskas, Ką Reikia Žinoti!