Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Margučiai - tai kiaušiniai, kurių lukštai išmarginti dažant įvairiomis technikomis ar raižant. Vienas šv. Velykų simbolių. Margučių darymas - Europos tautodailės sritis.

Meniškas kiaušinio lukšto marginimas, glaudžiai susijęs su kulto apeigomis. Margučiai yra žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir kone visose slavų tautose: Lenkijoje, Ukrainoje, Gudijoje, Čekijoje.

Tikėtina, jog lietuvių tauta margučius perėmė iš slavų, nes latviai jų nežino. Sunku nustatyti margučių kilmę. Šiandien jų marginimas mūsų krašte ir slavų tautose yra susijęs su Velykų šventėmis.

Tačiau kiaušinių dažymo ir jais keitimosi paprotys yra daug senesnis už krikščionybę. Beveik visos senojo pasaulio tautos tą paprotį žinojo. Dar prieš Kristaus gimimą kiaušinis buvo laikomas ne tik pavasario gamtos atgimimo simboliu, bet ir kiekvieno gyvio pradžios simboliu.

Žinome, kad tokiu simboliu kiaušinį laikė ir senovės egiptiečiai, žydai bei romėnai. Kad tokiu pat simboliu kiaušinį laiko ir lietuviai, liudija iš dalies dar kai kur išsilikęs paprotys kiaušinius dažyti ne tik per Velykas, bet ir per šv. Jurgį bei Sekmines.

Margučiu kiaušinis yra vadinamas dėl to, kad jis yra išrašomas įvairiais raštais. Kai kiaušinis tėra nudažytas tik viena kuria nors spalva, tai jis paprastai ir vadinamas dažytiniu.

Pagrindiniai Margučių Marginimo Būdai

Yra keletas pagrindinių margučių marginimo būdų, kiekvienas iš jų suteikia kiaušiniams unikalų ir savitą vaizdą:

  • Vaškavimas: Ant trumpos lazdelės pritaisomas skardos vamzdelis, kurio vienas galas yra siauresnis; juo paimamas ištirpytas vaškas, kuriuo ir padengiamas kiaušinio paviršius vienodo storumo linijos raštais. Taip išpaišytas kiaušinis yra dedamas į dažus, kurie nudažo tik nepadengtas vašku vietas. Išėmę kiaušinį iš dažų ir nuėmę vašką, gauname baltus raštus dažų spalvos fone. Norint šiuos raštus padaryti spalvotus, nudažytoji kiaušinio dalis vėl padengiama vašku, kiaušinis vėl dedamas į bet kurios spalvos dažus, kurie nudažo raštus. Taip gaunamos linijos prasideda storai ir pasibaigia plonėjančiai.
  • Skutimas: Skustinis raštas yra daromas ant jau nudažyto vienos kurios nors spalvos dažais kiaušinio. Praskusdami dažus iki kiaušinio natūralaus baltumo paviršiaus, gauname raštus. Naudojant pirmąjį būdą galima tokius raštus daryti spalvotus.

Minėtais būdais gaunami margučių meniškieji efektai toli gražu nėra vienodi. Vieni jų esti ryškių spalvų ir paprastų raštų.

Įvairiausių raštų margučiuose vartojama daug ir tą mums liudija nemažas skaičius jiems pavadinti vartojamų vardų: „driežiukai, rinkučiai, grandinėliai, žiedeliai, vabaliukai; kukučiai, dantukai, eglutės, žvaigždutės, peteliškės, kriputės, turkliukai, rūtelės, vištos kojelės, snaiguolės“ ir t. t.

Galima pastebėti, kad didesnį vaidmenį atlieka tradicijos, o ne fantazija. Dalis raštų beveik visoms margučius darančioms tautoms yra bendri: vieni iš jų yra charakteringi tik tam tikrai apylinkei, o kiti yra tokie pat, kokius aptinkame priešistorinių laikų kapuose randamuose daiktuose.

Margučiuose yra nemažai vien su margučiais siejamų rašto elementų, savo požymiais visiškai skirtingų nuo kitų charakteringų liaudies meno raštų.

Margučių bendrą charakteristiką galime nusakyti taip: margučių brėžtinio rašto pagrindinis spalvos tonas yra juodas bei tamsiai rudas, skustinio (skutinėto) - mėlynas, raudonas. Pagal pirmąją techniką daryti raštai garsūs drąsiomis ir ryškiomis linijomis, antrąją - ažūriškumu.

Tautodailininkų Indėlis į Margučių Tradicijas

Vilnietė tautodailininkė Adelė Mickuvienė kasmet numargina kelis šimtus kiaušinių, ir visi jie skirtingi: įvairių spalvų bičių vašku meistriškai išrašyti tradiciniai ornamentai, subtiliai suderintos spalvos.

Adelė ne veltui vadinama Margučių karaliene - jos meniškų, originalių kūrinių įsigijo Lietuvos etnografijos ir Dailės muziejai, daug nuperka kolekcininkai, nemažai išdovanota pažįstamiems. Adelės margučiai Lietuvą garsino parodose Japonijoje, Italijoje, Suomijoje.

Už etninės kultūros paveldo puoselėjimą ir skleidimą meno kūrėjos statusą turinti tautodailininkė apdovanota Kultūros ministerijos premija.

Šio tradicinio amato moteris išmoko dar vaikystėje, gyvendama Telšių rajone, Tarvydų kaime, kuriame jau nebeliko gyventojų - sovietmečiu juos iškeldino melioracija.

„Nuo mažų dienų stebėdavau, kaip prieš Velykas kiaušinius vašku margina mano mamytė Barbora Gustienė ir teta Julija. Mama margindavo plonu smeigtuku, o teta į dubenėlį su vašku merkdavo degtuko galvutę - išeidavo stori ornamentai. Man jie būdavo labai gražūs. Taip ir išmokau bežiūrėdama...“ - prisimena moteris.

Nuo vaikystės žemaitė buvo linkusi prie meno, todėl baigė juvelyriką Telšių taikomosios dailės technikume. Daug metų dirbo Dailės kombinate, gamino ženkliukus emalės technika.

Jos vyras Stasys ten pat dirbo graveriu. Tik išėjusi į pensiją menininkė visą laisvalaikį paskyrė margučiams ir... liaudies muzikai. Adelė su Stasiu daug metų muzikuoja etnografiniame ansamblyje „Ūla“, o jų sūnus Alfredas - ansamblyje „Duja“.

Tautodailininkė margina vien baltus kiaušinius, bet jų gauti išties nelengva - tik prieš Velykas atsiranda prekybos centruose. Adelė džiaugiasi viename prekybos tinklų Lietuvoje radusi ukrainietiškų kiaušinių - šių lukštas tvirtesnis nei lietuviškų ar lenkiškų. Kaimiškus perka retai, nes neranda baltu lukštu. Pirmiausia kiaušinius tautodailininkė paruošia marginimui: nuplauna, išdžiovina, smaigaliuose išduria skylutes ir švirkštu išpučia trynį bei baltymą - margina tik lukštą.

Skirtingas vaško spalvas išgauna gelsvą bičių vašką maišydama su spalvotomis žvakutėmis arba vaškiniais pieštukais. „Pasigaminu iškart kelis indelius su įvairių spalvų vašku. Margindama juos laikau ne ant žvakės, o ant elektrinės plytelės - taip man patogiau. Jau daug metų darbuojuosi vyro pagamintais smeigtukais skirtingo storio galvutėmis... Išrašytą vašku kiaušinį merkiu į indelį su ištirpintais dažais. Naudoju parduotuvinius medvilnės arba vilnos dažus, acto ir druskos pilu iš akies. Tačiau vieni margučiai nusidažo ryškiai, tolygiai, o kitų dažai neima, nors tu ką... Nesuprantu, kodėl taip atsitinka. Tada būna gaila, kad darbas nuėjo perniek, nes dailiai numarginti kiaušinį vašku prireikia beveik valandos... Kartais margučius skutinėju - irgi vyro sumeistrautu peiliuku“, - rodo savo darbo įrankius menininkė.

Pasidalyti daugiamete tradicinio amato patirtimi Adelę dažnai kviečia mokyklos, kultūros centrai, vaikų būreliai, švenčių rengėjai.

Prieš Velykas kiaušinių virtimo margučiais procesą ji kelerius metus iš eilės demonstravo viename Vilniaus prekybos centrų, kur susirinkdavo būriai vaikų su mamytėmis.

„Tačiau vien žiūrėdamas marginti neišmoksi. Dabar internete pilna filmukų, kaip kiaušinius dailinti vašku ar kitomis technikomis. Bet tik per ilgus metus įgunda ranka, atsiranda įgūdžių. O pradžioje gaunasi tep lep... Tačiau mokytis ir tobulėti - labai smagu“, - šypsosi atkakli žemaitė.

Margučių raštų ji nekuria iš anksto, viskas gimsta dirbant. Vieną pradeda marginti nuo galo, kitą - nuo šono. Adelė nesigilina, ką simbolizuoja margučių raštai: perprasti senovinių ornamentų reikšmes - etnografų darbas.

Tiesa, pastaraisiais metais menininkė margina mažiau kiaušinių, nes silpta regėjimas, ir vyro sveikata šlubuoja - tenka jį slaugyti.

Margučių Muziejai Lietuvoje

„Likus savaitei dviem iki Velykų visiems parūpsta margučiai, o paskui, kai praeina Atvelykis, Sekminės, vėl būna ramu“, - juokėsi tautodailininkė Angelė Rauktienė, kartu su savo vyru Vytautu savo sodyboje Balčių kaime, Šilutės rajone, įrengusi Margučių muziejų.

Vienintelio Lietuvoje žinomo privataus margučių muziejaus įkūrėja sako, jog tai, ką jiedu su vyru yra sukaupę ar sumeistravę per savo aktyvios veiklos metus, gal ir per drąsu būtų vadinti muziejumi. Antrajame ūkinio pastato aukšte išdėliotus margučius, senovinius buities daiktus, įrankius, kitokius akį traukiančius eksponatus jie patys vadina „Buities ir margučių palėpe“.

„Kol lauke šalta, toji mūsų palėpė neveikia. Žmonės pas mus ima važiuoti, tradicines lietuvių šventes švęsti pradedame, kai atšyla oras. Paprastai taip nutinka į gegužės pabaigą“, - paaiškino viena žinomiausių Lietuvoje margučių kūrėjų ir pridūrė, jog prieš Velykas jos sukurtos margučių kolekcijos neretai iškeliauja į parodų sales.

Šiemet 1100 margintų kiaušinių Raukčiai išvežė į Vilnių, Lietuvos nacionaliniame muziejuje kovo 24 dieną bus atidaryta Velykoms skirta paroda.

Kauno technologijos technikume audinių marginimo ir apdailos meno diplomą įgijusi moteris pasakojo, jog mintis imtis velykinių margučių kilo dar 1986 metais, kai abu su vyru, lankydamiesi Vilniuje vykstančioje tradicinėje Kaziuko mugėje, svarstė, ką lauktuvių parvežti namie likusiems vaikams.

„Žvalgantis po prekystalius šovė mintis nupirkti medinį kiaušinį. Daugiausia tai buvo iš Ukrainos ar Baltarusijos atvežti margučiai, išdailinti tiems kraštams būdingais raštais, nudažyti ryškiomis spalvomis. Pagalvojome, o kodėl gi mes negalėtume margučių lietuviškais raštais išpuošti patys. Vyras nutekino pirmuosius medinukus, o aš ėmiausi juos marginti. Šito išmokau iš savo mamos, kuri buvo ne tik sumani siuvinėtoja, siuvėja ir mezgėja, bet ir kiaušinių margintoja. Kitą kartą į Kaziuko mugę jau vežėmės ir savų margučių“, - pradžią mena tautodailininkė.

Kai tų margučių ėmė kauptis vis daugiau, kilo klausimas, kaip ir kur tvarkingai juos sudėlioti. Taip daugiau kaip prieš dešimtmetį Raukčių sodyboje, palėpėje virš ūkinio pastato, atsirado privatus buities ir margučių muziejus, ir jis garsėja kasmet vis labiau. Pirmaisiais metais tų margučių jau buvo daugiau kaip tūkstantis.

Raukčių muziejuje margučiai suskirstyti pagal sukūrimo datą, dekoravimo būdus, raštus, dažų rūšis, medžiagą - natūralaus lukšto ar mediniai. Įmantriausiais raštais išmarginti ne tik vištų, bet ir stručių, žąsų, ančių, kalakutų, putpelių kiaušiniai.

Įvairių eksponatų pripildytoje palėpėje yra daugiau kaip šimtas paukščių iškamšų, o ant atskiro padėklo - įvairių paukščių kiaušinių pavyzdžiai. Čia yra vištos, perlinės vištos, anties, kalakuto, žąsies, putpelės, balandžio, povo, zylės, kielės ir net milžiniškas stručio kiaušinis.

Atskirą ekspozicijos dalį sudaro atvirukų ir margučių, atkeliavusių iš įvairių pasaulio šalių, kolekcija. Tarp jų - ryškiaspalvės grožybės iš Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, natūralaus akmens kiaušiniai iš Egipto, Indijos, Maroko, porcelianiniai - iš Kinijos. Daugelis jų yra vaikų parvežtos dovanos iš kelionių.

Tikras Raukčių unikalus eksponatas yra tautodailininkų 2014 metais sukurtas margučių kalendorius, skirtas Kristijono Donelaičio metams paminėti. Rėmus iš ąžuolo sumeistravo Vytautas, kiekvienai mėnesio dienai skirtus margučius išskutinėjo Angelė.

Kalendoriaus kiekvienas mėnuo yra vis kitos spalvos. Kiekvienas margutis - savitas. Savaitės dienas padeda atskirti skirtingas margučių rašto padalijimas: pirmadieniai - vientisas raštas, antradieniai - kiaušinis padalytas į dvi dalis, trečiadieniai - į tris, ketvirtadieniai - į keturias, penktadieniai - į penkias, šeštadieniai - į šešias, o sekmadieniai vainikuoti, kaip paskutinė savaitės diena.

Be velykinės atributikos, Raukčių palėpėje sukaupta daugiau kaip du tūkstančiai senosios buities reikmenų: medinės kraičio skrynios, įvairios šeimos relikvijos: siuvinėtos staltiesės, medinė lova, austos juostos, maldaknygės, šventųjų paveikslai mediniais drožinėtais rėmais...

Kiaušinių Marginimas su Šiaudais

Tradicinis marginimas šiaudais - tai unikalus būdas, kurio metu ploni, išlyginti ir karpomi javų šiaudai klijuojami ant kiaušinio paviršiaus. Taip sukuriami sudėtingi geometriniai ornamentai, būdingi Slovakijos, Čekijos ir kitų slavų šalių margučiams.

Štai žingsnis po žingsnio vadovas, kaip tai padaryti:

  1. Kiaušinio naudojimas: Šiaudų ornamentais galima puošti įvairių rūšių kiaušinius: vištų, putpelių, ančių, žąsų, emu ar net stručių. Rinkdamiesi kiaušinį, atsižvelkite į jo dydį ir formą - didesni kiaušiniai, pavyzdžiui, žąsų ar stručių, gali suteikti daugiau erdvės ornamentams.
  2. Paruošimas: Pradėkite nuo kiaušinio turinio išpūtimo. Tam reikėtų padaryti dvi skylutes kiaušinio galuose ir atsargiai išpūsti turinį. Tuomet tuščiavidurį kiaušinį išplaukite, išdžiovinkite ir nudažykite pasirinktu metodu - galite naudoti augalinius, maistinius ar kitus dažus. Galima rinktis ir natūralios spalvos kiaušinius, jei norite išlaikyti organišką išvaizdą.
  3. Šiaudų paruošimas: Šiaudai renkami vasarą, prieš derliaus nuėmimą. Galima naudoti įvairių rūšių javų šiaudus: kviečių, rugių, miežių ar avižų. Pirmiausia juos reikia išvalyti ir supjaustyti į mažesnius gabalėlius, pašalinant nereikalingas dalis. Tada šiaudus reikia užmerkti vandenyje nakčiai (jei šiaudai plonesni, užteks ir kelių valandų). Po to šiaudus reikia išdžiovinti ir, jei norite, lyginti su lygintuvu.
  4. Ornamento kūrimas: Prieš pradedant marginti kiaušinius šiaudais, patartina nupiešti aplikacijas, kad galėtumėte vizualizuoti, kur bus dedami šiaudų gabalėliai. Šiam darbui naudokite mažus šiaudų gabalėlius, kurie turi būti supjaustyti į tinkamas formas. Pavyzdžiui, apskritimus galima išpjauti naudojant skylamūšį odai arba tiesiog žirklėmis. Pusmėnulius galima gauti perpjovus apskritimus perpus.
  5. Ant šių klijų dėkite šiaudų gabalėlius. Jei dar nesate patyrę šiaudų dekoravimo, rekomenduojama ornamentus pirmiausia kurti ant popieriaus lapo. Šiuo atveju šiaudų juosteles užtepkite klijais ir klijuokite jas viena šalia kitos ant popieriaus.
  6. Galutinis etapas: Kai popieriaus lapai su šiaudais išdžiūva, galite piešti norimus ornamentus ar raštus ir iškirpti jas žirklėmis.

Marginimas su šiaudais išlaisvina vaizduotę, skatina kurti, susikaupti ir pabūti ramybėje. Šiaudais puošti margučiai tarnauja daugelį metų ir gali būti nuostabi dovana bei namų ar šventinio stalo puošmena Šv. Velykų proga.

Patarimai, Kaip Išsaugoti Margučius Ilgiau

Dar vienas būdas pailginti velykinių margučių amžių yra prieš imantis puošybos darbų, kiaušinio viršuje pradurti skylutę ir pašalinti jo turinį, jį galima panaudoti, pavyzdžiui, pyragams kepti. Toks tuščias kiaušinis, ilgai pavirtas ir nudažytas bet kokiais dažais, taps ne tik ilgaamžis, bet ir atsparus smūgiams - šokinės kaip teniso kamuoliukas.

žymės:

Panašus: