Mokykla, tai vieta, kur įvyksta visos mūsų gyvenimo patirtys. Pyktis, pagieža, įsimylėjimas ar liūdesys - visas šias emocijas žmonės labai koncentruotai patiria mokykloje. Ydos ir blogi įpročiai jaunimo atsinešamos į mokyklą. Bet mokykla ir visas auklėjamasis joje darbas yra tam, kad nustelbtų blogumus, kad diegtų gražius įpročius - bloga naikintų geru. Mokykla privalo diegti vertybes. Akademinės žinios greitai sensta, keičiasi, bet vertybės, jei pavyksta tinkamai išugdyti, išlieka ilgai.
Mokykla, jei ji tikra, yra slaptasis sielų suokalbis. Gera mokykla parengia mokinius, kurie ne tik moka skaityti ir rašyti, bet ir nori tą daryti. Geroje mokykloje gausu mokinių, kurie ne tik užduoda puikius klausimus, bet ir klausinėja labai dažnai ir atkakliai. Didžiausias mokytojo talentas yra sužadinti džiaugsmą atradimo ir mokymosi procese. Mokykla neturi būti pasirengimas gyvenimui. Mokykla turi būti gyvenimas. Ką norima įvesti į gyvenimą, tą reikia pirmiausia įvesti į mokyklą.
Mokomės ne mokyklai, o gyvenimui. Laisvas žmogus nė vieno mokslo neturi mokytis vergiškai. Prievarta sielai įkaltos žinios yra netvirtos. Geriausias būdas mokytis yra žaidimas. Kad mokymas būtų sėkmingas jis turi ne informuoti, bet įkvėpti. Mokytis, kad žinotum daugiau? Ne. Mokytis reikia tam, kad galėtum užduoti vis daugiau ir daugiau klausimų. Mokymo, lavinimo pradžia - tai teisingas klausimų vaikui iškėlimas. Mokykla - tai dirbtuvė, kurioje formuojamas augančiosios kartos mąstymas; reikia ją tvirtai laikyti rankose, jeigu nenori paleisti iš rankų ateities.
Svarbiausia - būti žmogum. Esu įsitikinęs ir kalbėsiu nors tyruose, kad ši dvasinė mokyklos misija - svarbesnė už kitą, dabar vyraujančią kryptį. Taip, mokykla pirmiausiai turėtų būti žmoniškumo mokykla, ir tik po to - išmanumo ir būsimų karjerų mokykla. Kas svarbiau: išmanumas ar žmoniškumas?
Genijus - tai intelektas, suvokiantis savo ribas. Mokslas išspręsdamas vieną problemą, sukuria dešimt naujų. Profesorius - tai ne tas žmogus, kurs geba žinias savy sutelkti, bet tas, kuris visa kas išmokta, gali perteikti suprantamai tūlam ir paprastam žmogučiui. Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. Teorija yra kapitonas, o praktika yra kareiviai. Mokslas yra mąstymo sugebėjimas, ieškantis tiesos dėl pačios tiesos. Protas visuomet šykštesnis už jausmą. Kiekviename genijaus kūrinyje atpažįstame savas atmestas mintis. Svarbiausia yra išmintis: įsigyk išminties, suprantama, nors tai kainuotų visa, ką turi.
Laisvė ir sveikata turi vieną bendrą bruožą: iš tikro jas vertini tik tada, kai stokoji. Protingas atsargumas reiškiasi ne tik tuo, kad žmogus niekados nedaro klaidų, kiek tuo, kad jis neleidžia joms pasikartoti. Protingas skepticizmas - svarbiausia gero kritiko ypatybė. Lygybę sunku pasiekti todėl, kad siekiame tapti lygūs tik su tais, kurie aukščiau už mus. Mus dažniausiai paniekina mūsų pačių sukurtos jėgos. Kad išgyventų, žmonija turi iš naujo įgyti jai būdingą žmogiškumą ir įgimtą dieviškumą; žmonės turi susigrąžinti sugebėjimą būti nuolankūs, supratingi ir garbingi.
Kariškiai ir civiliai turi matyti savo viltį kitame pasaulyje, o ne tame, kuriame viešpatauja fizika ir chemija. Aš privalau valdyti laiką, o ne jis mane. Tiesa yra drausmė asketui, ieškojimas - mistikui, tikėjimas - kukliajam, atgaila - silpnam, principas - teisiajam, pamoka - romiajam ir iššūkis - Gamtai. Visa tai - visatos dėsnis. Sugebėjimas suprasti didį poetą beveik prilygsta jo talentui. Tik išsilavinimas gali pridengti reikšmingą išvaizdą. Jausmai geri tuo, kad nuveda mus klystkeliais, o mokslas - kad nieko bendra su jausmais neturi.
Jei vaikui duodamas žaislas, kurio stebuklingumo savo menku proteliu jis nesugeba įvertinti, kurio gražumo savo dar pusiau teprasivėrusiomis akimis negali įžvelgti, tai, užsispyręs, jis tą žaislą sulaužo; jei jis apatiškas - numeta ir nužingsniuoja pas sau lygius draugus. Suvaržyta širdis, laisvas protas. - tvirtai supančiojus ir įkalinus širdį, daug laisvės galima duoti protui. Šiuolaikinis idealas - viską išmanantis žmogus. O viską išmanančio žmogaus protas - baisus. Jis panašus į senienų parduotuvę, pilną dulkių ir visokio šlamšto, kurioje visų prekių kaina didesnė už tikrąją jų vertę. Tas, kuris daug žino, - lankstus; tas, kuris žino ką nors viena, - išdidus. Pirmasis mato, ko jam trūksta, antrasis panašus į gaidį ant mėšlo krūvos.
Tas, kuris paaiškina viską, nepaaiškina nieko. Prastas išmanymas blogiau už neišmanymą. Pažinimas kaip jūra: tas, kuris kapanojasi ir pliuškenasi paviršiuje, visados panašus į juokdarį ir todėl atkreipia į save daugiau dėmesio negu perlų ieškotojas, kuris, nekeldamas jokio triukšmo, skverbiasi į patį nepažintų gelmių dugną ieškodamas brangakmenių. Tai, ką žinome, yra taip menka, palyginti su tuo, ko nežinome. Tas, kuris išmano ir dedasi neišmanančiu, yra šaunuolis. Tas, kuris neišmano ir dedasi išmanančiu, yra ligonis. Iš tūkstančio protingų žmogaus minčių viena tikrai paaiškės esanti klaidinga, o iš tūkstančio kvailio minčių viena tikrai bus teisinga.
Privalote ne tik žiūrėti, bet ir įžvelgti žmones. Daug žinojimas neišvengiamai reiškia gilaus nežinojimo supratimą, o tai visada skatina kuklumą ir nuolankumą. Įdomu stebėti, kaip kai kurie protai, rodos, patys save sukuria, pakildami virš visų nepalankių aplinkybių ir drąsiai prasiskindami kelią pro tūkstančius kliūčių. Jei suprantate, kad nesėkmė yra tik apylanka, jūs esate kelyje, vedančiame į sėkmę. Kur kas geriau šiek tiek žinoti apie viską, negu žinoti viską apie vieną dalyką. Nerimas - neišlavinto proto požymis. Tai paprasčiausiai kvailas laiko švaistymas nemalonumams. Jei vyrai ir moterys savo protą treniruotų taip pat atkakliai kaip treniruoja savo kūną, jie išvalytų savo smegenis nuo šios kvailystės.
Du dalykai pripildo mano protą nuolat didėjančios nuostabos ir pagarbios baimės… žvaigždėtas dangus virš manęs ir moralės dėsniai manyje. Visa žmogaus didybė glūdi mąstyme. Bet kas tas mąstymas? Žinoti ir vis tiek manyti, kad nežinai, yra pati tobulybė. Žmonės nepažįsta patys savęs. Žinios - kitų žmonių mintys tavo galvoje. taisyklėmis. Tačiau žinios nėra jėga. Išmintis yra jėga. netikėtas žinių atskleidimas. Visa tai, ką žinome, yra tik lašas. vertybė - dalytis žiniomis, dalytis su bet kuo, kas jomis domisi.
Taigi proto ir mokslo monumentai yra patvaresni už valdžios ar rankų darbo monumentus. Vieni mokslai yra gerbtini, kiti - pagirtini. Gerbtini yra teoriniai, pagirtini - praktiniai mokslai. Tai, ką žmogus privalo žinoti, jis gali ir turi teisę žinoti. Didelio proto žmogui vienatvė - dvejopai naudinga: pirma, jis gali būti pats su savimi, antra, jam nereikia būti su kitais. Iš skambėjimo pažinsi, ar indas sveikas, ar įskilęs; iš kalbos pažinsi, ar žmogus išmintingas, ar paikas. Apsirikti gali ir išmintingas. Vandens vertę suvokiame tik tada, kai šaltinis išdžiūsta. Išmintis neperduodama. Mūsų intencijos lemia tai, kaip mes suvokiame pasaulį.
Gyvenimu patenkintas ne tas, kurį kiti mano esant patenkintą, o tas, kuris pats taip apie save mano. Tad esminė ir teisinga gali būti tik paties žmogaus nuomonė. Nėra nelaimingesnio žmogaus ui tą, kuriam niekada neatsitinka jokių negandų. Suprasti žmogų! Tai be galo daug, tai beveik nepasiekiama, nes kiekvienas supranta tiek, kiek randa savyje, kiek turi savyje. Sakyti: „Štai aš“. Padaryti ką nors kitam. Duoti. Mokėk patikėti akimis ir ausimis, per juos rasi kelią j širdį. Lietuvio žmoniškumas nėra vien šventinis vaišingumas, tai ir kasdieninis pagalbai paslankumas, ne tik nuotaikinis žmogui atvirumas, bet ir aktyvus pagalbai pasiruošimas. Argi galima paaiškinti, kodėl žmonės, patys nemokėdami plaukti, šoka nuo tilto gelbėti skęstančiojo? Juos skatina kažkokia neįveikiama jėga.
Nėra natūralesnio troškimo, kaip žinių troškimas. Svarbu nenustoti klausinėti… Neprarasti švento žingeidumo. Įrodinėti žmogui žinių būtinumą - tolygu įtikinėti, kad regėjimas yra naudingas. Poreikis mokytis įgimtas visiems žmonėms; žmonės trokšta ir ieško žinių, kaip trokšta ir ieško oro kvėpuoti. Kas nieko neklausia, tas nieko ir neišmoks. Tikrojo išsilavinimo kelias - savišvieta. Plėsti savo žinias galima tik žiūrint tiesiai į akis savo nežinojimui. Taigi, jei turi protą, mokykis ko nors; nes protas be mokymosi - kūnas be drabužio, žmogus be veido; juk pasakyta: išsilavinimas - proto veidas.
Žmogus turi tik vieną despotą - nemokšiškumą. Nėra nieko baisesnio už aktyvų nemokšą. Jeigu žmogaus žinios netvarkingos, tai kuo daugiau jis jų turi, tuo labiau sutrinka jo mąstymas. Genialumas - tai gebėjimas tobulai koncentruoti dėmesį į nagrinėjamą dalyką. Išmintis - patirties duktė. Visos mintys, sunokinančios brandžiausius vaisius, visada paprastos. Norint lavinti protą, reikia daugiau mąstyti, nei mokytis atmintinai. Retas protas žūva nuo susidėvėjimo, didžiuma jų surūdija nenaudojami. Pažanga - ne atsitiktinumas, o būtinybė. Išsilavinęs žmogus mato įvairias reiškinio savybes, o tamsuolis jų nepastebi, įsižiūri tik kurią nors vieną ir pagal ją sprendžia apie visas kitas.
Visų mokslų raktas yra klaustukas. Mūsų žinių troškimui nėra galo; proto pasitenkinimas - jo ribotumo arba nuovargio požymis. Žengdamas į priekį, mokslas nuolatos verčia niekais pats save. Jei pradingsta žingeidumas, reiškia, atėjo senatvė. Iš visų hipotezių rinkitės tą, kuri netrukdo toliau mąstyti apie tiriamus dalykus. Mokslas - įrankis, bet ne tikslas. Į žinojimą turime žiūrėti kaip į maistą. Gyvename ne tam, kad žinotume, kaip ir gyvename ne tam, kad valgytume. Išmintingas ne tas, kuris daug žino, o tas, kurio žinios naudingos.
Didiems ir kilniems protams žingeidumas - pirmoji ir paskutinė aistra. Kas nesinaudoja savo dvasinėmis jėgomis, tą jos palieka. Dvasiniame gyvenime, kaip ir praktiniame, turintieji žinių visada progresuoja. Kas žino, kokie turi būti daiktai - tas protingas žmogus; kas žino, kokie daiktai yra iš tikrųjų - tas patyręs žmogus, o kas žino, kaip juos pagerinti - genialus žmogus. Vertingiausia savybė gyvenime - amžinai jaunas, nenuvargintas metų ir kas rytą vis atgimstantis žingeidumas.
Jei garsiai šauki, vadinasi, tavo kalba pernelyg skurdi ir šauksmu nori nustelbti kitų balsus. Kalba - mąstymo priemonė. Kalbėti bet kaip reiškia ir mąstyti bet kaip: netiksliai, apytikriai, nepatikimai. Mes kalbame mažai, jeigu nekalbame apie save. Kalba - tai miestas, kurio statybai kiekvienas žmogus, gyvendamas žemėje, atneša savo akmenį. Kalba duota nuslėpti mintį. Geriau daugiau žinoti negu kalbėti. Trumpas protas - ilga kalba. Daugelis gėdingai besielgiančių sako gražias kalbas. Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti.
Kada nors knygos atėjimas pas žmogų bus prilygintas dieviškosios ugnies pagrobimui - nes kuo gi mes ginamės nuo tamsos ir smurto žvėrių, jei ne knyga, kuo sušildom sugrubusią sielą, kieno, jei ne knygos šviesa mus vedė ir veda pasaulio ir pačių širdies labirintais. Mokslas nebuvo ir niekuomet nebus užbaigta knyga. Kiekvienas svarbus laimėjimas iškelia naujų klausimų, o visokia raida ilgainiui susiduria su naujais, kaskart didesniais sunkumais. Gera ta knyga, kurioje autorius dėsto vien tai, ko reikia, ir taip, kaip reikia. Mokykitės ir skaitykite. Skaitykite vertingas knygas. Visa kita padarys gyvenimas. Knyga - tai indas, kuris mus pripildo, bet pats netuštėja. Aš labai anksti turėjau nutraukti savo lavinimąsi, nes teko eiti į mokyklą. Žinios - tai vienintelis dalykas, kuris išaukština vieną žmogų prieš kitą.
Yra didelis skirtumas tarp norinčių žinoti ir smalsuolių. Mokslo ribos panašios į horizontą: kuo labiau prie jų artėji, tuo labiau jos tolsta. Kambarys be knygų - lyg kūnas be sielos. Kas negerbia knygos, tas ir žmogaus negerbia. Nežinojimas - pati sunkiausia bausmė. Geriau būti nelaimingam, bet žinoti, negu laimingam ir gyventi … kaip kvailiui. Skaityti - vadinasi, gyventi, nes gyventi, vadinasi, žinoti, pažinti, suprasti. Geriau suprasti mažai, negu suprasti blogai. Mokslą studijuoti per maža, jį reikia pergyventi. Nerasi tokio žmogus, iš kurio išminčius negalėtų dar ko nors pasimokyti. Knyga - sudėtingiausias ir didingiausias stebuklas iš visų stebuklų, žmonijos sukurtų savo kelyje į laimę ir ateitį. Moksle lengvas kelias nebūna teisingas, anksčiau ar vėliau jis žmogui keršija.
Sėkmingai nacijos raidai vienodai reikalinga raidė, skaitmuo ir nata. Paviršutiniškai žinoti viską, vadinasi, nieko nežinoti. Tu knygą pamėgsi, tave pamėgs visas pasaulis. Mokslai be apmąstymų nenaudingi, o apmąstymai be mokslų pavojingi. Vieni žmonės gyvena ir mokosi, kiti - tiktai gyvena. Kito žmogaus neraštingumas taip pat kliudo rašyti. Jeigu aš žinau, kad mažai žinau, aš pasieksiu, kad žinočiau daugiau. Pasigailėjimo vertas tas mokinys, kuris neaplenkia savo mokytojo. Norint išmokti didelių dalykų, reikia pradėti nuo mažų. Mokydami kitus, mokomės patys. Negalima išmokyti žmogaus būti laimingu, bet galima jį išauklėti taip, kad jis būtu laimingas. Moksle nėra plataus vieškelio, ir tik tas gali pasiekti jo viršūnę, kuris, nebijodamas nuovargio, kopia akmeniniai šlaitais.
Žinios - tai proto akys. Gyvenimas - didžiausia mokykla; geriausias tas žmogus, kuris, mokydamasis šioje mokykloje, kopia aukštyn savo kojomis. Niekad nesistenk kitų padaryti tuo, kuo pačiam nepasisekė tapti. Geros knygos - laiko laimėjimas, bevertės knygos - laiko gaišimas, o blogos - laiko vogimas. Knyga yra vienintelė žmogiškos mintie saugotoja ir jos perteikėja iš amžių į amžius, iš kartos į kartą. Mokslas iš žmogaus reikalauja viso gyvenimo. Pačios objektyviausios knygos yra tos, kurios sukelia daugiausia iliuzijų. Tas, kuris niekina mokslą, žus per savo nemokšiškumą. Pažinti ką nors iki galo - vadinasi pažinti save. Knygas reikia skaityti taip pat susikaupus ir neskubant, kaip jos buvo rašomos.
Žinojimas - ginklas, o ne taikinys. Nebijok nežinojimo, bijok klaidingo žinojimo: dėl jo atsitinka visa pikta pasaulyje. Išmintis ir tiesa yra nelyginant tyriausias skystis, kurio mes norime įsipilti į save. Knyga - tai pats savęs išsiilgęs žmogus. Pažinę šviesą, jūs jau nenorėsite gyventi tamsoje. Knygos - mano ginklas, jomis užkariavau visą pasaulį. Geriau žinoti ir kankintis, negu tamsybėje gyventi ir džiaugtis. Jei nemoki paprastai paaiškinti, vadinasi pats nepakankamai supranti. Kai nustoji mokytis, pradedi mirti. Nustoję mokytis, pradedame senti. Ir tada aš supratau, kad nuotykis yra geriausias būdas mokytis.
Mokykla nedaro vaiko žmogumi, ji ugdo fiziką, matematiką, bet ką, kas mokėtų sukti veržles ir t. t., bet tik ne žmogų. Čia yra didžiulė švietimo problema. Vaikai baigę mokyklą elgiasi kaip žvėrys. Tėvai visą savo laiką skiria darbui, neauklėja vaikų, o jie nežinia kuo užsiima, tai ko iš tų vaikų tikėtis? Kol žmonija nesusivoks ir nepaims švietimo į savo rankas ir nepradės auklėti savo vaikų, mes matome kur visa tai nuves. Reikia sėsti su vaikais ir kalbėtis, kokiu reikia būti, kad padaryti pasaulį geresnį, saugų, draugišką ir t. t. Ko reikia imtis, kad išauklėti ir užauginti naujas kartas gerais žmonėmis, reikia apie tai kalbėti, reikia visą tai sugalvoti. Mūsų pagrindinė užduotis šiai dienai tai yra užauginti žmogų.
Vaikams turime paaiškinti, kad pasaulis toks koks jis yra dabar veda į prarają, jis nėra žmogiškas, jis žiaurus, žmonės kaip robotukai, toks pasaulis koks yra dabar, labai nemalonus ir netinkamas egzistencijai. Kai būni kokiuose nors mokymuose dažnai kyla pagunda galvoti: ai, šitą žinau… šitą jau moku… o čia dar plačiau galėčiau papasakoti. Manau, kad vertėtų savęs klausti: o kiek aš tai darau? Kiek tai gyva mano gyvenime? Kas abejoja savo idėja, pats kerta šaką, ant kurios sėdi. Be klaidų ir paklydimų gyvenimas būtų panašus į distiliuotą vandenį, - tyras, bet negyvas. Geriau gyva klaida, nei mirusi teisybė. Tiktai apgailestautas klaidas galima atleisti. Žmonės klaidų nekartoja. Tiktai suklydimai priverčia žmones blaškytis ir kentėti. Didžiulę klaidą daro tas, kurs mėgina užvaldyti kūną, neužvaldęs sielos.
Klysti - visų lengviausia. Kaltė - tai suma klaidų, kurių buvo galima išvengti. Prieš negandas lengviau atsispirti, negu prieš gerą gyvenimą. Žmogus tol klysta, kol gyvena žemėje; bet doras žmogus ir miglotuose siekiuose visada nujaus teisingą kelią, - jį parodo sąžinė ir širdis. Žmogus per klystkelius suranda teisingą kelią. Verčiau išpūsti pavojų, negu jį sumenkinti ar nepakankamai įvertinti. Pavojingiausi, žinoma, tie keliai, kurie niekur neveda. Abejingumas yra tylus rėmimas to, kas stiprus, to kas viešpatauja. Vienos minutės klaida atneša vargo visam gyvenimui. Baimė suklysti yra pagrindinis visų klaidų šaltinis. Niekas gyvenime negrįžta, tik mūsų klaidos. Gyvenime galima klysti, kai nežinai, kas yra gera ir kas yra bloga. Bet viena kartą tai supratęs, daugiau nebesuklysi.
Tik tas neklysta, kuris nieko neveikia. Didžiosios didžiųjų žmonių klaidos ir kaltės neišperka mūsų mažų klaidų. Tiktai meilė gali rasti džiaugsmo klaidose, apsirikimuose ir disonansuose. Kas žiburį už nugaros neša - šešėlį meta prieš save. Jei užversi duris visoms klaidoms, tai ir tiesa liks už durų. Norint pažinti meilę, pirmiausiai reikia suklysti. Daug kilniau pripažinti savo klaidą, negu žengti nepataisomą žingsnį. Išmintis ateina tik per kančias. Tie, kas ieško kalčių kituose, dažniausiai neranda laiko ištaisyti savųjų. Aš tiesiog leidžiu sau klysti… Mane tai išlaisvina. C. S. Lewisas pasakė žmogui, ieškojusiam gyvenimo pilnatvės: „Jeigu mąstai, kad šis pasaulis - tai vieta, skirta vien tam, kad būtume laimingi, jis tampa nepakenčiamas. Mąstyk apie šį pasaulį kaip apie vietą, kuri skirta mokymuisi ir pataisymui, ir ji taps ne tokia jau ir bloga“.
Viena didžiausių pagundų - tai rodyti į save, o ne į Jėzų.
Mokytojo diena Japonijoje
„Japonijoje nėra Mokytojo dienos…Kartą paklausiau savo kolegos japonų mokytojo Yamamoto:- Kada Japonijoje švenčiama mokytojų diena ir kaip ją švenčiate jūs?Nustebintas mano klausimo, jis atsakė:- Pas mus nėra mokytojų dienos. Išgirdęs jo atsakymą, nežinojau, tikėti juo ar ne. Galvoje šmėstelėjo mintis: „Kodėl šalis, kurioje vystoma ekonomika, mokslas ir technologijos, taip nepagarbiai žiūri į mokytoją, jo darbą?“.
Vieną dieną po darbo Yamamoto pakvietė mane apsilankyti jo namuose. Kadangi jis gyveno toli nuo mokyklos, važiavome metro. Vakare, „piko valandą“ metro vagonai buvo perpildyti. Kažkaip prasispraudžiau ir atsistojau, tvirtai įsikibęs į turėklus. Staiga šalia sėdėjęs senukas atsistojo ir užleido man vietą. Nesuprasdamas tokio pagarbaus pagyvenusio vyro požiūrio, negalėjau priimti jo pasiūlymų, bet jis buvo atkaklus, teko sėsti.
Išlipęs iš metro paprašiau Yamamoto paaiškinti senolio elgesį. Yamamoto nusišypsojo, parodė į man ant krūtinės kabantį mokytojo ženklelį ir pasakė:- Šis senukas pamatė jūsų mokytojo ženklą ir, kaip pagarbos jūsų statusui ženklą, užleido savo vietą.
Kadangi pas mokytoją Yamamoto lankiausi pirmą kartą, buvo nepatogu eiti tuščiomis rankomis, todėl nusprendžiau įsigyti dovaną. Savo mintimis pasidalinau su Yamamoto, kuris padrąsino ir pasakė, kad priekyje yra mokytojų parduotuvė, kurioje galima įsigyti prekių su nuolaida.Ir vėl negalėjau suvaldyti savo emocijų.- Nuolaidos skiriamos tik mokytojams - paklausiau.Patvirtindamas mano žodžius, Yamamoto pasakė:- Japonijoje mokytojas yra labiausiai gerbiama profesija, labiausiai gerbiamas žmogus. Japonijos verslininkai labai džiaugiasi, kai į jų parduotuves ateina mokytojai, jie laiko tai didele garbe sau.
Viešėdamas Japonijoje ne kartą mačiau, kaip japonai nepaprastai gerbia mokytojus. Metro jiems skirtos atskiros vietos, dirba atskiros parduotuvės, mokytojai nestovi eilėje kad įsigytų bilietą į bet kurį transportą.Kam japonų mokytojams reikia atskiros šventės, kai kiekviena jų gyvenimo diena yra tarsi šventė?
Perpasakodamas šią istoriją, iš visos širdies noriu, kad mūsų visuomenė išaugtų iki tokio lygio, iki tokio požiūrio į mokytoją, o mokytojai būtų nusipelnę tokio aukšto įvertinimo!Perduokite šią žinią visiems savo bendradarbiams. Kad mūsų krūtinėse visada plaktų pasididžiavimas Mokytoju!Mokytojau, aš lenkiuosi prieš tavo vardą…Iš Rustamo Bisenevo kelionės Japonijoje
Panašus:
- Neįtikėtinos Įžvalgos apie Žmogaus Sąmonę: Kelionė Į Save, Kurią Privalote Patirti!
- Geriausi Gimtadienio Sveikinimai Vaikams – Nuoširdžios Idėjos ir Linkėjimai
- Giliausios citatos apie vaikus, kurios privers susimąstyti kiekvieną
- Senelių Globos Namai Šilainiuose Kaune – Patikima Priežiūra Ir Jaukios Sąlygos
- Greiti ir lengvi receptai vaikams: sveiki patiekalai, kuriuos pamils visi mažieji!