Čikagos aglomeracija yra maždaug 80 000 lietuvių namai ir gerą šimtmetį pats svarbiausias lietuvybės centras už Lietuvos ribų. XIX a. pabaigoje ir iki XX a. 4 dešimtmečio Čikagoje gyveno daugiau lietuvių nei bet kuriame Lietuvos mieste (Lietuvoje tuo metu dauguma lietuvių gyveno kaimuose, o miestuose gyveno kitataučiai - žydai, lenkai, vokiečiai). Lietuvių skaičius Čikagoje XX a. pirmajame dešimtmetyje buvo 14 000, o XX a. Dalis lietuvių, prakutusių Čikagoje, grįžo į Europą, kiti liko ir savo šeimas kūrė ten.
Buvo pastatytos didingos lietuvių bažnyčios, mokyklos, vienuolynai, muziejai, klubai ir kitos institucijos. Deja, Ilinojuje jaučiamas lietuvybės saulėlydis. XX a. pab. keletas lietuviškų bažnyčių nugriautos arba lietuviškų Mišių šventimas jose nutrauktas. Lietuvybės centras pamažu judėjo - XX a. pr. iš Bridžporto ir Skerdyklų rajono (Back of the Yards), XX a. vid. į Market Parką (Marquette Park).
Lietuviškos Vietos Čikagoje
- Įspūdingiausios lietuviškos bažnyčios - Šv. Kryžiaus ir Švč. Mergelės Marijos gimimo, taip pat Šv. Antano ir Nekaltojo prasidėjimo.
- Svarbiausi lietuviški muziejais ir kultūros centrai - Pasaulio lietuvių centras ir Balzeko muziejus.
- Lietuviškos kapinės - Šv. Kazimiero kapinės (vietinių vadinamos ir Kazimierinėmis) ir Tautinės kapinės.
- Lietuviški paminklai - Lemonto kryžių kalnas ir paminklas Dariui ir Girėnui.
- Kitos dėmesio vertos vietos - Šv. Kazimiero moterų vienuolynas, gatvė „Lithuania Plaza“.
Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bažnyčia Market Parke
Virš Market Parko kyla Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčios didingi bokštai. Čikagoje lietuvių rajonų - ne vienas, bet kai kas be papildomų paaiškinimų pasako "Čikagos lietuvių rajonas", paprastai jis turi omenyje būtent Market Parką Marquette Park. XX a. 6 - 8 dešimtmečiuose tai buvo didžiausias lietuviškas rajonas už Lietuvos ribų, ir daugelis dabar žymių JAV lietuvių savo vaikystę praleido būtent čia. Tuo metu prie pirmosios bangos (prieškario) emigrantų jungėsi "antrabangiai", pasitraukę iš sovietų okupuotos Lietuvos. Daugelis jų buvo inteligentai; jie sukūrė gražią ir turtingą bendruomenę, besispietusią apie Lithuania Plaza gatvę.
Bažnyčia statyta milžiniška tarsi prieškariu, tačiau architektūra gerokai santūresnė - išskyrus tautines detales, kurių tiek, kad toks architektūros stilius vadinamas "Moderniu tautiniu". Savo laiku sulaukęs ir kritikos, šis architekto Jono Muloko ir interjerą kūrusio Vytauto Kazimiero Jonyno bendras darbas padarė didelę įtaką tolimesnei lietuviškų bažnyčių JAV raidai. Bažnyčioje viskas pulsuoja prarastos Tėvynės ilgesiu. Lauke prie bažnyčios nuolat plazda trispalvė.
Bažnyčios šonines sienas puošia dvi istorinės mozaikos - „Mindaugo karūnavimas“ ir „Šv. Kazimiero stebuklas prie Dauguvos upės“ (autoriai - Adolfas Valeška, Dalia Juknevičiūtė). Šiose temose patriotizmas ir Tėvynė ne mažiau svarbi, nei religija - Mindaugas buvo pirmasis Lietuvos karalius, pripažintas Vakarų (nes buvo pirmasis valdovas katalikas), o Šv. Kazimiero stebukle Kazimieras pasirodo kaip jaunas karys, 1518 m. parodantis lietuvių kariuomenei kur bristi per Dauguvą bei taip nugalėti rusus. Virš įėjimo - bareljefai, įkūniją Lietuvos Marijos kulto vietas (Vilnius, Žemaičių Kalvarija, Pažaislis). Dailūs vitražai taip pat atkartoja šią temą, kiekvienas talpinantis po Mariją ir atvaizduojantis Lietuvos bažnyčias (galima rasti ir tų, kurios uždarytos Sovietų).
Kai kuriuose vitražuose - net ir su religija nesusijusios vietos, pvz. Trakų pilis, bei patriotinė simbolika - Vytis, Gediminaičių stulpai. Daugelį vitražų sukūrė V. K. Taip pat įdomios ir dvi sienos bažnyčios viduje, viena kurių tapyta vienuolės kazimierietės Mercedes Mickevičiūtės iš gretimo lietuvių vienuolyno ir skirta Šiluvos Marijai - anksčiausiam bažnyčios pripažintam Marijos apsireiškimui Europoje. Kitos freskos autorius - garsus JAV lietuvių tapytojas Kazimieras Žoromskis.
Apie bažnyčios meninę reikšmę ir svarbą daug pasako tai, kad net trims iš ją kūrusių dailininkų Lietuvoje įkurti muziejai (K. Varneliui, K. Žoromskiui ir V. K. Tarp kitų Market Parko žinomiausių lietuviškų vietų - didžiulis Dariaus ir Girėno memorialas. Jo atidarymo metu 1935 m. čia susirinko 60 000 žmonių, apie 100 ten kasmet sugrįžta atšvęsti skrydžio metines. Pačiame Market Parko rajone šiuo metu daugumą sudaro juodaodžiai, pradėję čia kraustytis XX a. 7 - 8 dešimtmečiuose ir taip pakeisdami senbuvius lietuvius.
Priešingai nei kitiems baltiesiems, lietuviams tai apskritai buvo mūšis dėl išlikimo - jie suprato, kad praradęšį rajoną nebeturės jokios vietos visose JAV, kur kiekvienas gali kalbėti lietuviškai ir būti suprastas. Ilgainiui lietuviai karą pralaimėjo ir ėmė trauktis į priemiečius, pigiai išparduoti savo Market Parke turėtą turtą. Kito lietuviško rajono Čikagoje jie niekad nebesukūrė ir tai buvo didis smūgis ietuvių kultūrai ir istorijai. Nepaisant to 2016 m. Market Parke iškilo memorialas Martinui Liuteriui Kingui , kur pristatyta tik juodaodžių istorijos versija.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę Market Parko lietuvybę kiek atnaujino nauji iš Lietuvos atvykusių emigrantai, nes čia buvo galima pigiai įsikurti, be to, atvykėliai neturėjo jokios išankstinės nuomonės apie rajone dominuojančius juodaodžius. Vis tik ilgainiui įsitikinę, kad rajone nesaugu, dauguma jų, užsidirbę pinigų, išsikraustė, paskutiniai lietuviški restoranai užsidarė XXI a. pradžioje. Market Parke stūkso ir didžiulis Šv. Kazimiero lietuvių vienuolynas (pirmas pastatas pastatytas 1909 m., rekonstruotas 1982 m.), kuris ir toliau palaiko ryšius su Lietuva. Pirmame aukšte - nedidukas, bet jaukus Šv. Kazimiero seserų muziejus, kuriame pasakojama iš Ramygalos į JAV atvykusios ir moterų vienuolyną įkūrusios Marijos Kaupaitės (Kaupas, 1880-1940) istorija.
Švč. Mergelės Marijos Gimimo Lietuviška Mokykla ir Šv. Kryžiaus Ligoninė
Gretima Mergelės Marijos gimimo lietuviška mokykla (išlikęs lietuviškas kertinis akmuo) ir Šv. Kryžiaus ligoninė (kabo lietuviškas užrašas su 1928 m. data), kadaise įkurti seselių, dabar naudojami nebe lietuvių. Pats didžiulis vienuolynas taip pat dabar daugiausiai naudojamas kitiems katalikiškams užsiėmimams, labdarai, ir tik dalyje jo dar gyvena keletas seserų. Viena įspūdingiausių vietų vienuolyne - neobarokinė koplyčia, kur kasdien vyksta pamaldos. Prie įėjimo sarkofage guli pati Marija Kaupas. Seserų siekia, kad Vatikanas Mariją Kaupas pripažintų šventąja. Jei tai pavyktų, jos relikvijos, gali būti, būtų išsiuntinėtos bažnyčioms po visą pasaulį. Vienuolyno vitražai taip pat išpuošti lietuviškais motyvais. Jie sukurti XX a.
Lauke prie vienuolyno stūkso lietuviški paminklai. Didžiausias jų - kunigo Antano Staniukyno statula (1865-1918) su užrašu "Jis mirė, bet jo darbai gyvena"; jis padėjo Marijai Kaupas įkurti seselių vienuolyną. Kieme - 1957 m. pastatytas paminklas Šv. Kazimierui . Gretima gatvė pavadinta " Marijos Kaupas garbės keliu " (Čiakgoje gatvės turi po du pavadinimus: pagrindinį ir garbės; garbės pavadinimas paprastai skiriamas toms gatvių atkarpoms, kurios itin susijusios su konkrečiu žmogumi). Vienuolyno kieme yra ir dar viena lietuviškai užrašyta Šv.
Dar viena gyva lietuviška vieta rajone - Seklyčia. Tiesa, šis dviaukštis pastatas primena savo paties šešėlį. Seniau tai buvo pagrindinis štabas, iš kur JAV lietuviai organizavo pagalbą Lietuvai. Iki 2011 m. "Seklyčioje" veikė ir lietuvių restoranas, bet tuomet jis užvėrė duris, o jo buvusioje salėje kas savaitę tik vyksta senų rajono lietuvių susitikimai.
Balzeko Lietuvių Kultūros Muziejus
Vetslono rajonas (į vakarus nuo Market Parko) glaudžia dvi iš svarbiausių Čikagos lietuviškų įstaigų. Balzeko lietuivų kultūros muziejus įkurtas 1966 m. ir yra didžiausia tokio pobūdžio institucija už Lietuvos ribų. Nuo 1986 m. jos adresas - South Pulaski Rd. Muziejus trijų aukštų - pirmame yra bendra ekspozicija apie Lietuvą, antrame vyksta renginiai, trečiame - laikinos parodos.
Muziejaus įkūrėjas - Stanley Balzekas, prieškario imigrantų iš Lietuvos sūnus. Jo siekis - sukurti tiltą tarp amerikiečių ir lietuvių, lietuvius priartinti prie amerikiečių bendruomenės. Pats Balzekas, verslininkas ir kolekcionierius, surinko daug reikšmingų eksponatų ir sugebėjo pasiekti, kad Lietuva (ir muziejus) sudomintų daugiau žmonių, ypač apie 1990 m., kai Lietuva dar tik atkūrinėjo nepriklausomybę. Balzeko muziejus taip pat padeda puoselėti ryšį su Lietuva, lietuvių kilmės asmenims kasmet organizuoja ekskurs...
Ekumeninės Pamaldos Čikagoje
Šiemet Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena Čikagoje paminėta ekumeninėmis pamaldomis. Marquette Parke įsikūrusi lietuviška Švenčiausios Mergelės Marijos gimimo bažnyčia sekmadienį, kovo 13 d. 15.00 val., kvietė į lietuvių krikščionių vienybės šventę, kurioje dalyvavo Čikagoje bei jos apylinkėse gyvenantys lietuviai katalikai, liuteronai, reformatai ir kitų krikščioniškųjų konfesijų atstovai.
Ziono lietuvių evangelikų bažnyčia buvo įkurta Lietuvos liuteronų, kuriems atvykus į svetimą šalį reikėjo vietos, kur jie galėtų susirinkti, pabūti kartu, garbinti Dievą bei melstis gimtąja kalba. Pirmosios lietuviškos ekumeninės pamaldos Čikagoje buvo surengtos 1967 m. lietuvių ev. liuteronų „Tėviškės“ parapijoje (kun. Ansas Trakis). Nuo tol pamaldos laikytos kasmet sausį, per krikščionių vienybės savaitę, vienais metais katalikų, kitais - ne katalikų parapijose, vyko ir amerikiečių bažnyčiose.
Lietuvių Bendruomenės Formavimasis Čikagoje
Pirmieji lietuviai Čikagoje apsigyveno apie 1870. Per 19 a. pabaigos-20 a. pirmos pusės lietuvių emigraciją Čikagoje susidarė didžiausia pasaulyje lietuvių išeivių kolonija. 1891 čia jau buvo apie 2000, 1898 - apie 8000, 1900 - apie 14 000 lietuvių. Nuo 1880 pradėta leisti lietuviškas knygas; 1886 ėjo žurnalas Želmuo.
1884 įsteigta pirmoji Šv. Jurgio Čikagos lietuvių savišalpos draugija veikė trumpai. Šv. Kazimiero karalaičio draugija, įkurta 1886, rūpinosi lietuvių katalikų parapijų steigimu. Iš viso 1886-1900 Čikagoje įsikūrė 39 lietuvių draugijos (5 buvo uždarytos). Čikagos lietuviai rėmė nepriklausomą Lietuvą, vien 1919 surinko apie 50 t drabužių ir 60 000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Lietuvos Raudonajam Kryžiui. 1928 Čikagoje įsteigtas Lietuvos generalinis konsulatas.
Su BALF parama po II pasaulinio karo iš karo pabėgėlių stovyklų Vakarų Europoje į Čikagą atvyko apie 10 000 lietuvių; 1960 jų čia gyveno apie 75 000. 1949 Čikagoje ir jos priemiesčiuose prie lietuvių katalikų parapijų veikė 20 mokyklų. 1949 įkurta lietuvių evangelikų reformatų parapija. 1956 Čikagoje įsteigta Amerikos lietuvių dailininkų sąjunga.
21 a pradžioje veikė JAV lietuvių bendruomenės Vidurio Vakarų apygardos Čikagos apylinkė, Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos skyrius, Balzeko lietuvių kultūros muziejus, tautinių šokių kolektyvai Grandis, Lietuvos vyčiai, Spindulys, Suktinis, kaimo kapela Sodžius. Čikagos lietuvių jaunimo centre veikia Baltijos jėzuitų plėtros projektas, Čiurlionio dailės galerija, Pasaulio lietuvių archyvas, Čikagos skautų vietininkija, Čikagos lituanistinė mokykla.
Pagal JAV gyventojų surašymą šioje šalyje lietuvių - beveik 700 tūkst. Tai didžiausia ir svarbiausia lietuvių bendruomenė už Lietuvos ribų. Lietuviai emigravo į JAV trimis skirtingais laikotarpiais, vadinamosiomis „bangomis“. Pirmoji banga plūdo XIX a. pabaigoje. Antroji banga atvyko po Antrojo pasaulinio karo. Trečioji imigrantų banga atvyko po nepriklausomybės atkūrimo. Čikaga laikoma Amerikos lietuvių sostine.
Architektūriniai Sprendimai ir Interpretacijos Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bažnyčioje
Konkursas bažnyčios projektui oficialiai skelbtas nebuvo. Savo pasiūlymus pateikė trys lietuvių architektai - Jonas Mulokas, Stasys Kudokas, Petras Kiaulėnas. Projektų maketai buvo pristatyti senosios bažnyčios vestibiulyje. Tikėtina, kad dėl tiesioginės lietuviškumo simbolikos interpretacijos, kanauninkas Jurgis Paškus (Paškauskas), kuris rūpinosi bažnyčios statybomis, ir parapijos bažnytinis komitetas pasirinko J. Muloko projektinį pasiūlymą.
Švč. „Lietuvių katedra“ vadintos bažnyčios interjero meninę programą kūrė visa svita talentingų to meto dailininkų - Vytautas Kazimieras Jonynas, Kazimieras Žoromskis, Vytautas Kašuba, Ramojus Mozoliauskas, Adomas Varnas. Talkininkais ir patarėjais minimi ir profesoriai Adomas Galdikas ir Ignas Šlapelis, architektas Matas Žaldokas. Objekto išorinė sandara atliepia tradicinę dilemą tarp modernių konstrukcijų ir estetinės išraiškos. Bažnyčios bokštų viršūnėse komponuojamos lietuviškų koplytstulpių formos - itin charakteringas architekto J.
Tiesa, toks architekto koplytstulpių interpretavimas neapsiėjo be kritikos. 1958 m. „Aiduose” Jurgis Gimbutas rašė, kad architekto bažnyčia Marquette parke yra modernizuotas barokas, o šio stiliaus derinimas su liaudies architektūros elementais kelia abejonių, ar tai yra naujos lietuviškos architektūros kūryba, ar tik praeities kartojimas. Anot J. Muloko projektas, sulaukęs daug vietos bendruomenės dėmesio, įvertintas ir „kaip didelė pradžia išvesti architektūrinius dėsnius iš tautinių ornamentinių formų, išlikusių medžio drožiniuose, audiniuose ir statybos puošmenose.
Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo Parapija Brighton Parke
Ką tik rugsėjo pabaigoje dar viena lietuviška parapija Čikagoje atšventė savo gyvavimo 100 metų jubiliejų. Rugsėjo 21 d. , įspūdingai išpuoštoje ir naujai perdažytoje Brighton Parko Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčioje, dalyvaujaunt virš 900 tikinčiųjų, buvo koncelebruojamos jubiliejui skirtos Šv.
Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo parapija Brighton Parke - vienoje didžiausių Čikagos gyvenviečių - įsteigta 1914 m. Per šį parapijos gyvavimo ir veiklos šimtmetį buvo nuveikta daug gražių darbų. 1915 m. iškilo pirmoji ( senoji) bažnyčia, 1916 m. atsidarė parapijinė mokykla, kurioje 1918 m. jau mokėsi 300, o 1922 m. - 500 mokinių. Geriausiais laikais parapijai priklausė apie 3000 parapijiečių, daugiausiai apie 1200 lietuviškų šeimų.
Iškilmingos Mišios prasidėjo dalyvių procesija, kurioje išsirikiavo tautiniais rūbais pasipuošę lietuviai parapijiečiai, šios bažnyčios įkūrėjų palikuonys, seselės kazimierietės, Knights of Columbus draugijos riteriai, kitų parapijoje veikiančių ir gyvuojančių organizacijų atstovai, taip pat Šv.Pilnoje apie 900 vietų turinčioje bažnyčioje iškilmingas šimtmečio sukaties Šv. Mišias pradėjo šios bažnycios klebonas R. Coleman, celebravo vyskupas augziliaras Alberto Rojas, kuris pasakė gražų įsimintiną pamokslą, taip pat gražiai prisiminė šią bažnyčią įkūrusius ir ilgą laiką ją puoselėjusius Brighton Park lietuvius. Pasidžiaugė, kad parapija ir toliau sėkmingai gyvuoja, nežiūrint, kad jos daugumą sudaro ispanakalbiai Brighton Park katalikai. Jis taip pat pabrėžė, kad lietuviai tikintieji ir dabar yra pilnateisiai šių Dievo namų ir parapijos nariai, laisvai galintys melstis šioje jų įkurtoje bažnyčioje savo gimtąją kalba, puoselėti savo tradicijas.
Šv. Mišios vyko trimis kalbomis: anglų, lietuvių ir ispanų. Dalyvavo ir lietuviai kunigai: kun. Tomas Kasputis, kun. Petras Paurazas, Marquette Park Švč. M. Marijos Gimimo lietuvių parapijos klebonas kun. Jaunius Kelpšas, kun. Gediminas Keršys ir iš Kanados speciaiai atvykęs, anksčiau šioje bažnyčioje dirbęs, kun. Nerijus Šmerauskas.
Parapijos šimtmečio iškilmese dalyvavo gausus vietinių parapijiečių būrys, daug buvusių šios parapijos narių bei svečių atvykusių ir iš tolimesnių apylinkių bei Amerikos vietovių. Iškilmingose jubiliejinėse Mišiose taip pat apsilankė LR Generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas su šeima. Po jubiliejinių Šv. Rugsėjo 28 d. parapijos šimtmečio paminėjimui buvo iškeltas šventinis pokylis, į kurį susirinko apie 300 dalyvių ir gausus skaičius svečių. Lietuviai parapijiečiai ir jų svečiai sudarė 8 stalus ( po 10 prie stalo). Į pokylį atvyko svečiai iš Marquette parko apylinkės Švč. M. Marijos Gimimo ir Cicero miestelio Šv. Antano lietuvių parapijų.
Šv. Kryžiaus Bažnyčia
Pati įspūdingiausia Čikagos lietuvių bažnyčia - neobarokinė Šv. Kryžiaus, esanti Skerdyklų rajone (Back of the Yards). Šv. Bažnyčia statyta lietuvių skerdyklų darbininkų - aplinkiniame rajone jų gyveno itin daug. Daugėjant atvykėlių iš Lotynų Amerikos 8-ajame dešimtmetyje bažnyčia tapo nebelietuviška, lietuviškos Mišios panaikintos apie 2005 m. Šv. Bažnyčios vidus taip pat labai įspūdingas, pranokstantis daugelį katedrų ir bažnyčių tiek Čikagoje, tiek pačioje Lietuvoje. Viduje - ir Šiaulių kryžių kalnas, ir Vilniaus Aušros Vartai, Mindaugo karūnavimas. Ant nuostabių vitražų - lietuvių rėmėjų pavardės.
Deja, bažnyčia atvira tik sekmadieniais mišių (ir tik ispaniškų) metu. Šv. Bažnyčios projekto autorius - čekas Joseph Molitor (tuo metu JAV nebuvo tokio lygio architektų lietuvių). XX a. 6 dešimtmetyje bažnyčią smarkiai sulietuvino Adolfas Valeška, įkurdinęs čia lietuviškus paveikslus ir dekorą. Tos pačios renovacijos metu net grindys padabintos lietuviškais motyvais, 1954 m. Šv.
Šalia vartų yra atminimo lenta su skerdyklų istorija. Paminėtas ir „Džiunglių“ romanas. 2021 m. Čikagoje įkurtas nedidelis Skerdyklų muziejus (Packingtown Museum). Jis veikia istorinėje skerdykloje, tačiau ne "Union Stockyards", bet vienoje iš gretimų mažesnių "nepriklauosmų" skerdyklų, kurios irgi užsidarė. Dabar ta skerdykla konvertuota į kitus verslus, o dalyje patalpų įkurtas muziejus.
Bridžporto Rajonas
Čikagos Bridžporto rajonas kiekvieną iš tolo pasitikdavo milžinišku didžiuliu 1902 m. neogotikiniu Šv. Jurgio bažnyčios bokštu . Tai būta seniausios Čikagoje lietuvių parapijos ir seniausios lietuvių parapijos apskritai į vakarus nuo Apalačų kalnų. Deja, vyskupo sprendimu banyčia 1990 m. nugriauta. Dabar ten - tuščias žemės plotas, o bažnyčioje buvę meno dirbiniai ir baldai padovanoti Lietuvoje po nepriklausomybės statytoms bažnyčioms. Netoliese - anksčiau čia gyvavusi 3 aukštų Šv. Jurgio parapijos mokykla (1908 m.), 1916 m. Amerikos lietuvių almanache įvardyta kaip geriausia JAV lietuvių mokykla. Dabar ten - nebelietuviška Philip Armor mokykla (tačiau lietuviškas pavadinimas "MOKYKLA ŠV. JURGIO K." tebėra iškaltas fasade).
Bridžporte 1925 m. patatyta ir didelė Lietuvių auditorija (3133 So. Halsted gatvė), dabinta Vyčiu. Ji buvo Čikagos lietuviškų veiklų širdis. Deja, ji nugriauta pačioje XX a. pab., kai lietuviai paliko rajoną. 1000 vietų lietuviškas teatras Milda (įkurtas 1914 m.), vienu metu priklausęs lietuviams komunistams, irgi nugriautas panašiu metu (dabar jo vietoje - policijos pastatas). Kitas teatras - tiksliau, kino teatras "Ramova" - įkurtas 1929 m., vis dar stovi. NUo 1986 m. jis buvo apleistas, bet 2021 m. prasidėjo rekonstrukcijos darbai: bus restoranas, alaus darykla ir vieta koncertams.
Viena Bridžporto gatvių nuo pat XX a. 4 dešimtmečio ir toliau vadinama Lituanica gatve. Tuo metu legendiniai lietuviai pilotai S. Darius ir S. Girėnas pakilo savo liūdnai pasibaigusiam skrydžiui ir tapo amžinais kankiniais - 1933 m. jų lėktuvas sudužo perskridęs Atlantą, dabartinės Lenkijos teritorijoje, telikus vos keletui šimtų kilometrų iki Kauno. 1993 m. jiems buvo atidengta atminimo lenta Midvėjaus oro uoste, pačiame praeities ir dabarties lietuviškų rajonų centre - tame oro uoste jiedu savo lėktuvą pakrikštijo "Lituanica". 2008 m. ši lenta didžiulių vietos lietuvių pastangų dėka sugrąžinta į vietą.
2013 m. (švenčiant 75-ąsias Dariaus ir Girėno skrydžio metines) atidengta ir dar viena memorialinė lenta, - Palvokio (dabar Čikagos Executive) oro uoste . Darius ir Girėnas lemtingam skrydžiui iš ten nekilo (jie kilo iš Niujorko), tačiau būtent šiame oro „Lituanica“. Polvokio oro uosto ženklelį dažnai galima pamatyti su Dariumi ir Girėnų susijusiuose renginiuose, jis taip pat buvo pavaizduotas ir ant 10 litų banknoto.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Atraskite Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bazilikos Neįtikėtiną Istoriją!
- Neįtikėtina Šventežerio Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bažnyčios Istorija: Atrask Paslaptis ir Stebuklus!
- Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bažnyčia: Įspūdinga Istorija ir Unikalūs Faktai
- Atskleiskite Slaptą Gimimo Datos Galią: Numerologija, Keičianti Jūsų Gyvenimo Kelią!
- Geriausi Kėdainių Vaikų Gydytojai: Tikri Atsiliepimai ir Nuoširdžios Padėkos