Charles Dickens (Čarlzas Dikensas), tikrasis vardas Charles John Huffam, gimė 1812 m. vasario 7 d. Portsea (prie Portsmoutho), o mirė 1870 m. birželio 9 d. Gadshill (prie Chathamo). Jis buvo žymiausias XIX a. anglų socialinės prozos kūrėjas.
Ankstyvieji Metai ir Kūrybos Pradžia
1824-27 m. mokėsi privačiose mokyklose. Pirmasis kūrinys - knyga Bozo apybraižos (Sketches by Boz, 1836), kurioje skaitytojų ir kritikų dėmesį patraukė impresionistinė improvizacinė proza, aštri satyra ir humoras.
1836-37 m. išleido knygą Pomirtiniai Pikviko klubo užrašai, redaguoti Bozo (The Posthumous Papers of the Pickwick Club, Edited by Boz), kuriai būdinga komiški charakteriai, ryškus tikėjimas gerąja žmogaus prigimtimi; ji vadinama anglų humoro enciklopedija.
Kūrybinis Kelias ir Pagrindiniai Darbai
Po kelionės į Jungtines Amerikos Valstijas išleistoje publicistikos knygoje Pastabos apie Ameriką (American Notes, 1842) ir satyriniame romane Martino Čazlvito gyvenimas ir nuotykiai (The Life and Adventures of Martin Chuzzlewit, 1844) kritikuojamas amerikiečių gyvenimas, institucijos, papročiai, smerkiamas žmonių egoizmas, veidmainiškumas.
Parašė kalėdinių novelių: Prozinė Kalėdų giesmė (A Christmas Carol in Prose, 1843), Varpai (The Chimes, 1844), Židinio svirplys (The Cricket on the Hearth, 1845).
Brandžiausi kūriniai - realistiniai, socialiniai, šeimos, papročių romanai Dombis ir sūnus (Dombey and Son, 1848), Niūrūs namai (Bleak House, 1853), Mažylė Dorit (Little Dorritt, 1857), Sunkūs laikai (Hard Times, 1854), kuriuose kritikuojama buržua ir aristokratų moralė, papročiai, pinigų kultas, nužmogėjimas, socialinės ir ekonominės teorijos.
Vienas populiariausių kūrinių - psichologinis romanas Deividas Koperfildas (David Copperfield, 1850), kuriame pasakojama apie rašytoją, kuriantį savo likimą, - turi autobiografinių bruožų.
Istoriniame melodramatiškame romane Pasakojimas apie du miestus (A Tale of Two Cities, 1859) vaizduojama Prancūzijos revoliucija. Auklėjimo romane Didieji lūkesčiai (Great Expectations, 1861) ir romane Mūsų bendras draugas (Our Mutual Friend, 1865) tyrinėjama destruktyvi pinigų galia, snobizmas, keliamos individo tapatumo problemos. Juose gausu groteskinių įvaizdžių, psichologinių charakteristikų, vyrauja niūrus humoras ir socialinė satyra.
Asmeninis Gyvenimas ir Skandalai
Žmogus, kuris savo kūriniuose kovojo prieš neteisybę ir aukštino dorovinius principus, sau jų netaikė. Desperatiškai stengdamasis visuomenės akyse išlaikyti padoraus ir garbingo žmogaus įvaizdį, paskui kurį vilkosi neištikimybės šleifas, Ch.Dikensas ėmėsi niekšiškų ir žiaurių veiksmų.
Labiausiai jam rūpėjo viešai įrodyti, kad ne jauna meilužė kalta dėl iširusios šeimos. Tam tiko bet kokios priemonės: rašytojas pradėjo žygius, kad paliktoji žmona oficialiai būtų pripažinta psichine ligone ir nusiųsta į beprotnamį.
Prasta C.Dickens psichinė būklė turėjo tapti svaria dingstimi, kodėl vyras nebeįstengė su ja gyventi. Nepagydoma psichikos liga, o ne aistra kitai moteriai turėjo tapti visuomenei priimtina ir pateisinama išsiskyrimo priežastimi.
Savo bičiulio, gydytojo Thomo Harringtono Tuke, jis prašė parašyti fiktyvią diagnozę, kad Catherina yra rimta psichinė ligonė. Daktarui atsisakius, Ch.Dickensas išvadino jį apgailėtina būtybe ir medicinos asilu.
C.Dickens korespondenciją atradęs ir nagrinėjantis prof. D.Bowenas sakė, kad biografams ir literatūros tyrinėtojams buvo žinomi Ch.Dickenso meilės žygiai. Nauja yra tai, kad rašytojas peržengė visas moralės ribas, savo vaikų motiną siekdamas paskelbti beprote: vien tam, kad pateisintų savo paties paklydimus.
Catherine Dickens: Užmiršta Asmenybė
Catherine buvo rašytoja, aktorė ir virėja, tačiau visus jos talentus užtemdė santuoka. Ši santuoka buvo tiek be galo laiminga, tiek desperatiškai liūdna. Per ateinančius penkiolika metų Catherine išnešiojo dešimt kūdikių ir patyrė bent du persileidimus. Ji buvo ne tik motina, Catherine buvo rašytoja, labai talentinga aktorė, tobula virėja ir, jos vyro žodžiais tariant, nuostabi kelionių kompanionė.
Daugiau nei šimtmetį Catherine buvo išstumta ir prisimenama tik kaip nuobodi, senamadiška žmona. Pavyzdžiui, ji Charlesu buvo užsidegę mėgėjai aktoriai. Catherinos pasirodymai vykdavo ne tik gimtojoje šalyje, bet ir JAV bei Kanados scenose.
Catherinos Knyga: "Ką Valgysime Vakarienei?"
Ji išleido knygą. Buvo tvirtinama, kad Caherinai nebūtų pakakę intelektinių gebėjimų parašyti knygą. Catherinos knyga pavadinta Ką valgysime vakarienei? Tai yra tarsi gidas jaunoms šeimininkėms, kur kas daugiau nei receptų knyga. Joje gausu patarimų namų ruošoje bei kaip parengti vakarienę daug žmonių, kad visiems būtų tinkama.
Astrida Lindgren: Vaikų Literatūros Ikonos Gyvenimas ir Kūryba
Kas buvo moteris, slypinti už Pepės Ilgakojinės? Ką tik išleisti Astridos Lindgren karo laikų dienoraščiai kartu su jos nauja biografija atskleidžia, kad ši rašytoja buvo tokia pat radikali ir užsispyrusi kaip jos geriausiai žinomas personažas.
Su Pepe Ilgakojine Astrida Lindgren išlieka svarbiausia pasaulio vaikų knygų autore, netgi svarbesne už J. K. Rowling su savo Hario Poterio tomais. Nemažoje dalyje Lindgren darbų atsispindi melancholija. Tą matome knygoje Mijo mano Mijo ir Mano lakštingala gieda. Ji sukūrė tokius personažus kaip Madita, Lotta, Karlsonas, kuris gyvena ant stogo. Šiandien beveik kiekvienas Europos vaikas yra skaitęs Astridos Lindgren knygas. Tie, kurie nemėgsta skaityti, yra matę jos darbais paremtų filmų, televizijos serialų ar spektaklių. Jos personažai gyvena jau kelių kartų vaikystės prisiminimuose.
Vokietijoje šį rudenį bus išleistos dvi naujos knygos apie A. Lindgren. Viena jų - nuostabi Jenso Anderseno parengta biografija, kuri pavaizduoja rašytoją kaip labai plačių savo laikui pažiūrų moterį. Antroji knyga, jos pačios karo laikų dienoraščiai, atskleidžia, kiek iš tiesų tiksliai parengta jos biografija. Abu darbai yra šiuolaikinės literatūros dokumentai, kurie vaizduoja A. Lindgren.
Kai A. Lindgren 1945-aisiais, iškart po karo pabaigos, išleido Pepę Ilgakojinę, tai tapo sensacija. Kartais knygos pasirodymas pasaulyje nugriaudėja kaip perkūnija. Pepė Ilgakojinė įprastą tvarką apvertė aukštyn kojomis, nes jos herojė yra mergaitė, kuri yra stipresnė ir daug kartų protingesnė už bet kurį suaugusįjį. Kas paskatino Astridą Lindgren karo viduryje sukurti tokią heroję?
Karina Nyman labai gerai prisimena, kad virš žmonių gyvenimų kabojo nuolatinis baimės jausmas, netgi Švedijoje. Pasaulis buvo apimtas siaubo, o Pepė buvo reakcija į tai.
Panašus:
- Charles Spencerio vaikų paslaptys: atskleidžiame šeimos istoriją ir svarbiausius ryšius
- Catherine Dickens: Neįtikėtina istorija apie gyvenimą šešėlyje ir savarankiško identiteto atradimą
- Hipiai: gėlių vaikai - laisvės ir meilės filosofija
- Anemija Vaikams: Kaip Atpažinti Pavojingus Simptomus ir Sužinoti Priežastis!
- Vaikiškos auksinės grandinėlės: kaip išsirinkti saugią ir gražią?