Žmonių požiūrio į įvairią negalią turinčius asmenis analizė Lietuvos Respublikoje pradėta XX a. aštuntajame dešimtmetyje.
Su socialiniais pokyčiais susiduria šeimos auginančios vaikus su įvairiomis negalėmis, taip atsiranda tarpusavio santykių kaita šeimoje, siaurėja socialinis tinklas, kontaktas padažnėja su medicinos darbuotojais, psichologų konsultacijomis, socialinio darbuotojo pagalba.
Šeimos gerovei, negalią turinčio vaiko gyvenimo kokybei, neįgalumas sukelia tam tikrus poveikius: neįgalumas vaiko nustatymui sukelia stresinę situaciją, pradeda kisti socialinio gyvenimo pokyčiai, taip pat keičiasi šeimų, auginančių neįgalius vaikus, gyvenimo ritmas, psichologinis klimatas, dažnas šeimos narių vaidmens kaita, o dažniausiai net struktūra.
Skatinti integruotis į visuomenę bei gauti tinkamas pagalbas keičiant šeimos gyvenimo kokybę, teikiamos socialinės paramos paslaugos, kuriomis norima mažinti šeimų auginant vaikus su negalia, atskirtį.
L. Margelienė ir V. Indrašienė (2009) teigia, kad svarbiausias tokių paslaugų siekis yra grąžinti vaiko gebėjimą pasirūpinti savimi ir integruotis visuomenėje, sudarant asmens orumo nežeminančias gyvenimo sąlygas, kai pats vaikas to nepajėgia padaryti.
Bendruomenėje teikiamos įvairios pagalbos paslaugos, o prevencijai pasitelkiama informacija ir bendruomenės dalyvavimas, norima išvengti galimų socialinių sunkumų ateityje pasireiškimo.
Pastarąsias dešimtis metų Lietuvoje šeimų, auginančių vaikus su įvairiomis negalėmis, daugiausia tyrimų aktualumas yra siejamas su socialinėmis pagalbomis šeimai (Butkevičienė R. 2001), įvairių specialistų bendravimu, tiekiant ankstyvąją pagalbą vaikui ir šeimai (Kairienė D. 2010), šeimos ir vaiko įtakai socializacijai (Jurevičienė M. 2009), neįgaliųjų integracija į visuomenę (Galkienė A. 2001).
Z. Stonemanas, G. H. Brody (1981) pastebi, kad tais atvejais, kai tėvai yra kompetentingi ir palaikantys, kiti šeimos nariai gali įgyti geros patirties būdami šalia savo neįgalaus brolio ar sesers.
D. A. Abbotto, W. H. Merefitho (1986), R. Hastingo ir kt. (2005) teigimu, toje pačioje šeimoje greta neigiamų (pavyzdžiui, patiriamo didelio streso) gali egzistuoti ir teigiami dalykai, pavyzdžiui, atsiranda nauja gyvenimo prasmė.
Pozityviosios patirties išgyvenimas, auginant su įvairia negalia vaiką, priklauso koks tėvų pozityvaus požiūrio ir socialinių vertybių vertinimas, stiprių šeimyninių santykių ir lankstumo bei atvirumo permainoms, taip pat susiję su kitų vaikų santykių su negalia turinčiu broliu arba seserimi.
Patirtis - tai subjektyvus esamos situacijos supratimas (Skridlaitė, 2013). Patirties žinių, praktiškai įgyjame veikdami, patiriant tiesioginius išgyvenimus, įspūdžius. Pozityvios patirties, kurios akimirkos, negalią turintį vaiką auginant, suteikia šeimai atramos taškus, efektyviai ir sėkmingai tvarkantis gyvenimą.
Pastarąjį dešimtmetį atlikti neįgalių vaikų šeimų tyrimai rodo, kad šių vaikų šeimų problemos, t. y. esamos sąlygos ir galimybė tėvams patekti į kitą rizikos grupę - socialinę atskirtį, išlieka neišsprendžiamos.
Specialistai, kurie teikia vaikui pagalbą, yra ypač svarbūs šeimoms, auginančioms vaiką turintį negalią, funkcionavimui.
Panašus:
- Janina Butkevičienė: Įkvepianti Biografija ir Neįtikėtinas Gyvenimo Kelias
- Janina Butkevičienė: Įkvepianti Biografija ir Neįtikėtinas Gyvenimo Kelias
- Įspūdingiausios 2001 metų pasakų ekranizacijos, kurias privalote pamatyti!
- Stasio Šalkauskio Gimimo Data: Įkvepiantis Gyvenimas, Nuostabi Veikla ir Amžinas Atminimas
- Biržų Rajono Legailių Globos Namai: Viskas, Ką Turite Žinoti!