Daugiau negu 90 proc. 7-15 metų vaikų dantys pažeisti ėduonies ir karieso, o vaikų dantų priežiūros įgūdžiai nepakankami (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto specialistų paskutinių dešimties metų epidemiologinių tyrimų duomenys).
Todėl derėtų imtis mokslo patvirtintų prevencijos priemonių: ne tik ugdyti vaikų ir tėvelių sveikatos raštingumą, bet ir formuoti burnos higienos įgūdžius ir įpročius. Jeigu nenorime, kad vaiką kamuotų dantų skausmai bei trokštame, kad jo dantys būtų gražūs ir mažylis galėtų gerai kramtyti, dantų priežiūros įpročius ir įgūdžius privalome ugdyti palaipsniui nuo mažens. Tuomet išvengsime nesėkmių bei nusivylimo. Daugelis įpročių susiformuoja vaikystėje, visų pirma, mėgdžiojant suaugusius.
Burnos higiena nuo kūdikystės
- Vaiko burną būtina prižiūrėti nuo kūdikystės.
- Du kartus per dieną burnos ertmės gleivinę reikia valyti marlės tamponėliu.
- Kol vaiko dantukai dar neišdygo, rūpestingai šalinkite gleivinės apnašas, masažuokite dantenas.
Dantų priežiūra išdygus pirmiesiems dantukams
- Išdygus pirmiesiems dantukams, juos valykite du kartus per dieną šepetėliu ir nedideliu kiekiu pastos.
- Šepetėlį ir pastą parinkite pagal vaiko amžių: vaikams rekomenduojamas minkštas šepetėlis su nedidele sintetinių šerių galvute.
- Pastos sudėtyje turi būti 250-500 ppm fluoro.
- Kai tarp pieninių krūminių dantų nebelieka tarpų, pradėkite naudoti higieninius tarpdančių siūlus.
Ėduonies priežastys ir prevencija
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, viena iš dažniausių vaikų ligų yra dantų ėduonis. Dantų ėduonis yra pagrindinė vaikų dantų netekimo priežastis. Vaikų dantų ėduonies atsiradimui įtakos turi daug veiksnių: patogeninės bakterijos, dažnas angliavandenių vartojimas, silpnas imunitetas, bendrosios organizmo ligos, nėštumo toksikozės, danties kietųjų audinių struktūra, mažai fluoro turintis vanduo, bloga burnos ertmės higiena, genetinis polinkis sirgti ėduonimi.
Pasaulio sveikatos organizacija teigia, jog žmogaus sveikata daugiausia priklauso nuo tinkamos gyvensenos ir mitybos. Mokslininkai nustatė, kad šalyse, kuriose žmonės suvartoja daugiau cukraus, dantų ėduonies paplitimas ir intensyvumas yra didesnis nei ten, kur suvartojamo cukraus kiekis yra mažesnis. Fermentuojamų sacharidų vartojimas turi įtakos dantų ėduonies atsiradimui. Įrodyta, jog įvairioms sacharidų rūšims būdingas skirtingas kariesogeniškumas. Cukrus pasižymi didžiausiu kariesogeniškumu. Klinikinių tyrimų duomenimis gliukozei , fruktozei, laktozei ir galaktozei būdingas mažesnis kariogeniškumas, o mažiausiai kariogeniškiški yra becukriai saldikliai.
Nustatyta, jog didžiausias sacharozės kariesogeniškumas pasireiškia tuomet, kai ji yra vartojama dažnai ir nedideliais kiekiais. Beje, krakmolo vartojimas taip pat gali turėti įtakos dantų ėduonies atsiradimui, nes krakmolas yra skaidomas burnos ertmėje iki maltozės ir gliukozės, kuri gali būti naudojama dantų apnašose esančių mikroorganizmų gyvybinėje veikloje. Ėduonies atsiradimui svarbi ir maisto konsistencija. Seilės lengvai nuplauna skystą maistą, o lipnus ir mažiau tirpus maistas ilgiau išlieka ant dantų paviršiaus, todėl turi didesnę įtaką dantų karieso vystymuisi.
Tėvų vaidmuo vaikų burnos higienoje
Individuali asmens burnos higiena yra labai svarbi apnašo pašalinimui ir sveikų dantų išsaugojimui. Visas dantų apnašas galima pašalinti tik taisyklingai valantis dantis. Už savo vaikų burnos higienos mokymą bei tinkamų įpročių formavimą yra atsakingi patys tėvai. Jie perduoda vaikams informaciją apie dantų sveikatą ir burnos ertmės priežiūrą. Tėvų žinios apie burnos ertmės sveikatą ir tinkami higienos įpročiai yra labai svarbūs vaikams, kadangi jie mokosi ir mėgdžioja suaugusiųjų elgesį.
Yra nustatyta sąsaja tarp tėvų rūpinimosi savo burnos sveikata bei higiena ir jų vaikų burnos sveikatos būklės. Nustatyta, kad vaikai, kurių tėvai skyrė daugiau dėmesio savo burnos sveikatai ir higienai, turėjo mažiau ėduonies pažeistų dantų, nei tie vaikai, kurių tėvų burnos sveikatos būklė ir higiena buvo prastesnė. Tėvai turi kontroliuoti vaiko dantų valymą. Teigiama, jog tėvai vaikams dantis turi valyti bent iki 8 metų, tačiau dažnai dantų valymo priežiūrai tėvai skiria per mažai dėmesio. Rūpinkitės vaiko tarpdančiais, mokinkite juos valyti dantų siūlo ar tarpdančių šepetėlio pagalba.
Pieninių dantų svarba
Vis dar vyrauja nuomonė, kad pieninių dantų priežiūrai nereikia skirti tiek dėmesio, kiek nuolatiniams dantims - juk vis vien visi iškris. Pasak vaikų odontologės, vaikų dantų būklė negerėja jau daugelį metų. Apmaudu, kad pas vaikų odontologus gerokai dažniau lankomasi ne dėl profilaktikos, o jau dėl pieninių dantų gydymo. Kalbant apie vaikų pieninių dantų gydymą, kiekvieno vaiko situacija individuali - vieni vaikai leidžiasi gydomi, kiti jautresni ir mintis apie vizitą pas odontologą kelią stresą, treti - labai mažo amžiaus, todėl visais atvejais dantų gydymą stengiamasi pateikti žaidimo forma.
Vaikų odontologų patarimai
Pasak vaikų odontologės R. Minkevičienės, svarbu ne tik koks maistas yra valgomas, bet ir kada. Savo darbe ne kartą tenka išgirsti, kad vaikams išsivalius dantis prieš miegą yra duodama kažkas suvalgyti ar, pavyzdžiui, atsigerti pieno. Maisto likučiai lieka burnoje, tarpdančiuose, kas vėliau gali sukelti ėduonį, tad prieš einant miegoti būtina darkart išsivalyti dantis, net jei ir užkandžiavo labai nedaug. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo taisyklingos burnos higienos, kai net ir mažiausių vaikų dantys yra valomi dukart dienoje - ryte ir vakare. Valydami dantis ir ryte, nuvalome užsilikusias bakterijas, apnašas, dantys paruošiami dienos „maisto atakoms“. Ryte rekomenduojama nuvalyti ir liežuvį.
Tėvai vaikams dantis turi valyti nuo pirmojo dantuko iki tol, kol jie patys geba savarankiškai tinkamai išsivalyti dantis - apie 9-10 metų. Su tarpdančių siūlu pagalbos gali prireikti net ir ilgiau. Svarbu pažymėti, kad vyresni vaikai labai nori būti savarankiški ir dantis bando valytisi patys - ir tai yra gerai. Vis dėlto, tėvai turi darkart kruopščiai pervalyti kiekvieną dantį, vakare su dantų siūlu išvalyti tarpdančius.
Mitybos įtaka dantų būklei
Vienas pagrindinių aspektų, kas nulemia vaikų ne tik pieninių, bet ir nuolatinių dantų būklę - valgomas maistas. Pagrindinė vaikų mitybos blogybė - per didelis vartojamo cukraus kiekis. Tėvai cukraus vartojimą supranta gana tiesiogiai, kaip saldumynų valgymą. Bet juk dideli cukraus kiekiai yra tokiuose vaikų mėgstamuose produktuose kaip jogurtai su įvairiais skoniais, varškės sūreliai, sultys ir pan. Net ir natūraliuose produktuose, kaip vaisiai taip pat yra nemažas kiekis cukraus, tad labai svarbu tėvams prižiūrėti vaikų mitybą ir riboti cukraus vartojimą.
Kad vaikų pieniniai dantys būtų sveiki ir taisyklingai vystytųsi žandikauliai, būtina vaikams daugiau duoti kieto maisto, pavyzdžiui, kramtyti morkas, agurkus, riešutus, per daug nesmulkinti mėsos.
Panašus:
- Profesionali burnos higiena vaikams: kodėl tai svarbu ir kaip dažnai?
- Blogas kvapas vaikui iš burnos: priežastys, ką daryti ir kaip išvengti?
- Vaikui acetono kvapas iš burnos: priežastys ir ką daryti?
- Kūdikio gerklės skausmas: kaip atpažinti ir greitai palengvinti simptomus
- Futbolo treniruotės vaikams: kaip išugdyti ateities čempionus nuo pirmos aistros iki profesionalumo!