Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nevaisingumas yra apibrėžiamas kaip negalėjimas pastoti per vienerių metų laikotarpį (ir/ar daugiau), kai reguliarių lytinių santykių metu nenaudojamos jokios barjerinės bei kitos kontraceptinės priemonės, kurios padėtų apsisaugoti nuo nėštumo. Jei moteris yra 35 metų ar vyresnė, šis laikotarpis sutrumpėja iki 6 mėnesių - ir tai jau galima laikyti nevaisingumu. Žinoma, kuo moteris yra vyresnė, tuo jos kiaušidžių rezervas yra mažesnis.

Nevaisingumas tampa vis aktualesnė problema visame pasaulyje. JAV maždaug 6 proc. 15-44 metų sutuoktinių negali pastoti per pirmuosius metus. Europoje, viename iš turtingiausių pasaulio žemynų, stebimas vaisingumo mažėjimas su kiekviena karta. Įvairūs religiniai nuostatai, vaiko ir suaugusiųjų sveikatos priežiūros paslaugų įperkamumas, kova už lygias moterų teises - visa tai taip pat iš dalies prisideda prie vaisingumo mažėjimo. Dabar, labiau nei bet kada anksčiau, reikalinga visokeriopa pagalba poroms su sutrikusiu vaisingumu, norinčioms susilaukti vaikelio. Nevaisingų porų statistika panašiai svyruoja visose šalyse, natūraliu būdu vaikelio susilaukti negali kas šešta septinta šeima, t. y. 15-18 proc. susituokusių porų. Rekordinis skaičius dalyvių šių metų kongrese iš Indijos, Kinijos rodo, kad su šia problema susiduria ir tos šalys, kur, atrodo, gyventojų skaičius ir taip yra didelis.

Nevaisingumo Priežastys

Daugelis porų pasaulyje nuolatos bando išsigydyti nevaisingumą ir pastoti, tačiau dažnai manoma, jog dėl nepastojimo gali būti kalta tik moteris. Apie 35 proc. porų nustatomas poros nevaisingumas, o 8 proc. Beveik 9 proc. Daugelis moterų laukia, kol joms sukanka 30 arba 40 metų, kad susilauktų vaikų. Maždaug 20 % moterų Jungtinėse Valstijose savo pirmo vaiko susilaukia 35 metų amžiaus. Maždaug nuo 1 iki 3 šeimų, kuriose moteris yra vyresnė nei 35 metų amžiaus, turi problemų su vaisingumu.

Moters Vaisingumą Įtakojantys Veiksniai

  • Moteriai, norinčiai pastoti, būtinos tinkamai funkcionuojančios kiaušidės, kiaušintakiai ir gimda.
  • Moters menstruacinis ciklas vidutiniškai trunka 28 dienas. Reguliarūs, nuspėjamieji mėnesinių ciklo periodai, kurie dažniausiai trunka nuo 24 iki 32 dienų, atspindi ir pačią ovuliaciją. Moteris, kuri turi nereguliarius ciklus, dažniausiai neovuliuoja.
  • Sutrikusi kiaušidžių veikla gali būti diagnozuojama pagal tam tikrus simptomus, kuriuos nustato gydytojas.
  • Funkcinė hipotalaminė amenorėja (FHA) atsiranda dėl per didelės veiklos, streso ar per mažo kūno svorio.
  • Netinkamas hipofizės liaukos funkcionavimas. Būtent ji smegenyse gamina hormonus, kurie išlaiko normalų kiaušidžių funkcionavimą.
  • Pagal apibrėžimą, moterys, išgyvenančios menopauzę, nepatiria ciklų visus metus. Moters vaisingumas mažėja su amžiumi.

Vyro Vaisingumą Įtakojantys Veiksniai

  • Amžius
  • Testosterono poveikis

Kada Kreiptis Į Gydytojus?

Pora laikoma nevaisinga, jeigu moteris, nenaudodama kontraceptinių priemonių, esant reguliariems 2-3 lytiniams santykiams per savaitę (labai dažnai mylintis sperma nespėja subręsti), nepastoja per vienerius metus. Jeigu partneriai yra vyresni arba patiria antrinį nevaisingumą (t. y. jau turi vaikų, bet nepavyksta susilaukti dar vieno), į gydytojus gali kreiptis ir anksčiau. Laikas čia nėra mūsų sąjungininkas, nes lytinės ląstelės taip pat sensta.

Diagnostika

Poros, kurioms kyla abejonių dėl vaisingumo, pirmiausia turi išsitirti. Diagnostinius tyrimus reikia atlikti abiem partneriams, nes nevaisingumo priežastys priklauso ir nuo moters, ir nuo vyro - po 40 proc., dar apie 10 proc. lemia dėl abiejų partnerių kylančios priežastys.

Tyrimai Moterims

Paprastai ištiriama lytinių organų anatomija, įvertinama kiaušidžių būklė, atliekamos echoskopijos, dubens rentgeno nuotraukos, ištiriamas įvairių hormonų kiekis moters kraujyje. Labai svarbu nuodugniai ištirti moters skydliaukės veiklą, todėl dažnai pacientės siunčiamos pas endokrinologą pasikonsultuoti. Taip pat gali būti atliekami specialūs testai, leidžiantys nustatyti spermatozoidų migraciją gimdos kaklelio gleivinėje, tam tikrais atvejais atliekamas net gimdos kaklelio gleivių ir spermatozoidų suderinamumo testas. Konsultacijos metu išsiaiškinama, kokiomis infekcinėmis ligomis partneriai yra sirgę, net kai kurios vaikystėje persirgtos ligos gali lemti nevaisingumą.

Tyrimai Vyrams

Atliekant spermos analizę, vertinama jos koncentracija, spermatozoidų judėjimas bei jų morfologija. Šį tyrimą vertina specialistas. Šiek tiek nukrypęs nuo normos ribų tyrimas nereiškia, kad vyras yra nevaisingas.

Gydymo Būdai

Įvertinęs ligos priežastis gydytojas parenka labiausiai moters sveikatą tausojantį gydymą. Laparoskopinė operacija atliekama, kai pacientei nustatomi nepratekami kiaušintakiai dėl endometriozės, fibroidų, kiaušidžių cistų. Esant hormonų pusiausvyros sutrikimams, paprastai užtenka medikamentinio gydymo ir įprastų lytinių santykių.

Jeigu vyro sperma yra prastos kokybės, nustatoma spermatozoidų kiekio ar judrumo sutrikimų, didelis klampumas ar nesuderinamumas, kartu su hormoniniu moters gydymu taikoma intrauterininė inseminacija - spermatozoidų įšvirkštimas į partnerės gimdą. Jei kiti nevaisingumo gydymo būdai nepadeda, vyro sperma yra ypač prastos kokybės arba moters kiaušintakiai nepratekantys, atliekamas pagalbinis apvaisinimas IVF metodu - embrionas užsimezga laboratorijoje ir perkeliamas į moters gimdą.

Pagalbinio apvaisinimo procedūrą sudaro dešimt etapų:

  1. Gydytojo konsultacija ir nevaisingumo priežasčių diagnozavimas.
  2. Hormoninė kiaušidžių stimuliacija, siekiant reguliuoti folikulų augimą ir kiaušialąsčių brendimą.
  3. Folikulų augimo stebėjimas ultragarsu, kad būtų galima nustatyti tinkamiausią laiką paimti kiaušialąstes.
  4. Folikulų punkcija (kiaušialąsčių paėmimas) atliekamas plona adata per makšties sieną. Procedūra atliekama taikant bendrą nejautrą.
  5. Vyras spermą į laboratoriją atneša tą pačią dieną, kai partnerei atliekama folikulų punkcija.
  6. Paimtos kiaušialąstės apvaisinamos ir apie 2-5 paras auginamos laboratorijoje.
  7. Tada embrionai perkeliami į gimdą, kur toliau vystosi ir auga.
  8. Tuo metu gimdos gleivinė stimuliuojama hormoniniais vaistais, kad embrionai nebūtų atmesti.
  9. Po 14 dienų nuo embrionų perkėlimo atliekamas nėštumo testas.

Sunkiais vyrų nevaisingumo atvejais efektyviai taikomas intracitoplazminės spermijų injekcijos (ICSI) metodas.

Genetiniai Tyrimai Prieš Planuojamą Nėštumą

Kai būsimieji tėvai serga tam tikromis ligomis, dažnai jiems kyla dvejonių, ar neperduos savo ligų būsimiems vaikams. Genetiniai tyrimai šį nerimą išsklaido arba patvirtina.

Jei nustatomas autosominis dominantinis ligos paveldimumo tipas, net jei kitas tėvas nėra ligos nešiotojas, rizika, kad liga bus perduota vaikui, yra didelė - apie 50 procentų. Jei pora jau laukiasi, dėl šios genetinės ligos rekomenduojama ištirti vaisių.

Kaip Pasiruošti Nėštumui?

Vaikų planavimas ir tinkamas pasiruošimas nėštumui gali padėti greičiau pastoti poroms, svajojančioms apie vaikus. Planuojant vaikus abiem tėvams svarbu iš anksto atsikratyti žalingų įpročių: rūkymo (ne tik aktyvaus, bet ir pasyvaus), alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo, taip pat daugiau dėmesio skirti visavertei mitybai bei fiziniam aktyvumui.

Moterims prieš bandant pastoti rekomenduojama pradėti vartoti vitaminus su folio rūgštimi. Svarbu, kad kasdien būtų gaunama 400-600 mg folio rūgšties. Ją rekomenduojama pradėti vartoti tris mėnesius iki planuojamo pastojimo ir tai daryti iki 12-13 nėštumo savaitės.

Prieš planuojant nėštumą, taip pat ir nėštumo metu turėtų būti patikrintos moters geležies atsargos, nes nėštumo metu apie 20 proc. padidėja raudonųjų kraujo kūnelių kiekis, o geležis yra svarbi placentai, vaisiaus augimui. Taip pat nėščia moteris turėtų kasdien gauti ne mažiau nei 200 mg omega 3 riebiosiose rūgštyse esančios DHA (dokosaheksaeno) rūgšties, kuri yra svarbi būsimo vaisiaus smegenų ir regos organų vystymuisi bei turi įtakos vėlesnei galimų alergijų prevencijai.

Priemonės, Padedančios Suprasti Vaisingumą Namuose

Neretai negalinčios vaikų susilaukti poros susiduria su problema, jog vyro spermoje gali būti per mažai gyvybingų spermatozoidų. Ar taip yra iš tiesų, galima nustatyti ir namuose naudojant greitąjį diagnostikos testą. Šis testas parodo, ar spermatozoidų kiekis spermoje atitinka normalų vaisingumo lygį.

Kitas svarbus dalykas - žinoti, kada vyksta ovuliacija, o tam gali būti pasitelkiama dar viena priemonė - ovuliacijos nustatymo testas. Tuo metu, kai testas yra teigiamas, galima manyti, kad subrendusi kiaušialąstė išsilaisvino iš kiaušidžių ir keliauja kiaušintakiu, taigi yra palankus laikas pastoti.

Pagrindiniai Faktai Apie Nevaisingumą

  • Nevaisingumas, tai reprodukcinės sistemos sutrikimas, kai šeima negali susilaukti vaikų.
  • Nevaisingumu skundžiasi apie 10 procentų vaisingo amžiaus šeimų.
  • Nevaisingas gali būti ir vyras, ir moteris.
  • Apie 90 procentų nevaisingų šeimų pavyksta padėti susilaukti vaikų.
  • Apvaisinimas mėgintuvėlyje reikalingas tik 5 procentams nevaisingų šeimų.

Nevaisingumo Simptomai

  • Šeima negali susilaukti palikuonių.
  • Šeima negali susilaukti vaikų nesisaugodama apie 2 metus (arba 1 metai, jeigu moters amžiūs 35 metai ir daugiau).

Nėštumo Testai

Atlikti nėštumo testą yra vienas labiausiai jaudinančių momentų kiekvienos moters gyvenime. Teigiamas nėštumo testas reiškia, kad greičiau nei po 9 mėnesių sūpuosite savo kūdikį. Nėštumo testų veikimas taip pat paremtas hormono (HCG) kiekiu šlapime. Paprastai nėštumo testą galite atlikti po dviejų savaičių nuo pastojimo, tačiau ankstyvi nėštumo testai leidžia tai padaryti jau po 7-10 dienų.

žymės: #Vaiku

Panašus: