Sausumas ir diskomfortas burnoje atsiranda dėl to, kad joje gaminasi nepakankamai daug seilių, kurios būtinos burnos ertmei drėkinti ir valyti bei maistui apvirškinti. Maža to, seilės apsaugo nuo infekcijų, užkirsdamos kelią bakterijų bei grybelių dauginimuisi burnos ertmėje.
Kas yra burnos džiūvimas?
Seilės yra skaidrus skystis, kurį išskiria seilių liaukos. Jos padeda sveikai burnai išlikti drėgnai. Seilės neutralizuoja burnoje esančių bakterijų rūgštis, maistą, kurį valgote, ir gėrimus. Seilės taip pat palengvina kramtymą ir rijimą bei padeda virškinti. Jos atlieka svarbias funkcijas, todėl seilių liaukos sutrikimas turi būti gydomas.
Kai burna išsausėja, burnoje esančios rūgštys yra labiau koncentruotos ir dažniau sukelia dantų ėduonį bei dantenų ligas. Dantų ėduonies tikimybė padidėja, nes maisto dalelės dažniau lieka burnoje. Seilės padeda jūsų dantims pasisavinti pagrindinius mineralus, įskaitant kalcį ir fluoridą. Todėl trūkstant pakankamai seilių, jūsų dantys gali tapti silpnesni ir lengviau pažeidžiami. Taip pat šios sąlygos padidina tikimybę atsirasti blogam burnos kvapui.
Taigi jau žinome, kad burnos džiūvimas atsiranda tuomet kai jūsų seilių liaukos negamina pakankamai seilių.
Džiūstančios burnos priežastys
Kserostomija arba burnos sausumas, džiūvimas - būklė, kuriai esant burnos seilių liaukos negamina pakankamai seilių. Jos svarbios tuo, kad padeda išvengti dantų ėduonies (karieso), neutralizuodamos bakterijų gaminamas rūgštis ir nuplaudamos maisto likučius. Seilės taip pat pagerina gebėjimą justi skonį, palengvina kramtymą ir rijimą. Jų trūkumas gali paskatinti karieso atsiradimą, sukelti diskomfortą, gerklės skausmą ir rijimo problemas. Kaip jau buvo minėta, kserostomija atsiranda tuomet, kai yra nepakankamai seilių, ir todėl džiūsta burna.
Džiūstančios burnos priežastimis gali būti:
- Pašalinis kai kurių vaistų poveikis. Daugybė vaistų, įskaitant ir nereceptinius, gali sukelti šalutinį poveikį - burnos džiūvimą. Dažniausiai su tokia problema siejami medikamentai, skirti depresijai, aukštam kraujospūdžiui ir nerimui gydyti.
- Kai kurios ligos ir infekcijos (insultas, diabetas, anemija, cistinė fibrozė, reumatoidinis artritas, hipertonija, Parkinsono liga, Alzheimerio liga, epideminis parotitas, Šergeno sindromas, ŽIV/AIDS).
- Seilių gamyba sumažėja ir esant uždegimui ar susirgus seilių liaukų vėžiu.
- Šalutinis kai kurių gydymo metodų (pavyzdžiui, chemoterapijos ar spindulinės terapijos galvos bei kaklo srityje) poveikis. Chemoterapiniai vaistai gali pakeisti seilių pobūdį ir jų kiekį, todėl tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl naktį džiūsta burna. Tokia būklė dažniausiai būna laikina ir pasibaigus gydymui seilių srautas grįžta. Galvos ir kaklo sričiai skirta spindulinė terapija gali pažeisti seilių liaukas, todėl sumažėja seilių gamyba.
- Nervų pažeidimai galvos ir kaklo srityse traumų ar chirurginės intervencijos metu.
- Būklė, skatinanti organizmo dehidrataciją (aukšta kūno temperatūra, padidėjęs prakaitavimas, vėmimas, viduriavimas, kraujo netekimas, nudegimai).
- Žalingas gyvenimo būdas. Rūkymas ar tabako kramtymas gali slopinti seilių išsiskyrimą ir kelti burnoje sausumo pojūtį.
- Be to, burna gali džiūti dėl streso.
- Senėjimas. Daugeliui vyresnio amžiaus žmonių pasireiškia burnos džiūvimas.
- Dehidratacija.
- Kitos sveikatos būklės. Kserostomija gali atsirasti dėl tam tikrų sveikatos būklių, tokių kaip diabetas, insultas, mielių infekcija (pienligė) burnoje, Alzheimerio liga. Kartais burnos džiūvimas būna susijęs su autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui, Sjogreno sindromu ar ŽIV, AIDS.
- Tabako ir alkoholio vartojimas.
- Narkotikų vartojimas. Metamfetaminas gali sukelti stiprų burnos džiūvimą ir dantų pažeidimus.
Trumpalaikio burnos džiūvimo priežastys:
- Apsinuodijimas;
- Kvėpavimas per burną;
- Dėl slogos sutrikęs kvėpavimas per nosį;
- Kvėpavimo sutrikimai;
- Dehidratacija;
- Sūrus maistas.
Burnos džiūvimas skirtingose amžiaus grupėse
Vaikų burnos džiūvimas
Burnos džiūvimas dažniau pasireiškia suaugusiesiems nei vaikams. Vis dėlto ši liga gali turėti įtakos ir jiems. Toliau pateikiame dažniausiai pasitaikančias vaikų burnos džiūvimo priežastis:
- Skysčių netekimas viduriuojant arba karštą vasaros dieną;
- Kvėpavimas per burną;
- Vaistų šalutinis poveikis;
- Kai kurie sveikatos būklės sutrikimai įskaitant diabetą ir Sjogreno sindromą.
Suaugusiųjų burnos džiūvimas
Suaugusiesiems burna džiūsta gerokai dažniau nei vaikams. Tačiau burnos džiūvimo priežastys yra panašios. Suaugusiems dar prisideda:
- Vaistai nuo aukšto kraujospūdžio, alergijos, peršalimo, gripo ar Parkinsono ligos;
- Kai kurios sveikatos būklės, įskaitant Parkinsono ligą ir Alzheimerio ligą.
Burnos džiūvimas vyresnio amžiaus žmonėms
Vyresnio amžiaus žmonės daugiausiai yra paliesti burnos džiūvimo nei bet kuri kita amžiaus grupė. Taip yra todėl, kad jie dažniau serga ligomis ir vartoja vaistus, kurie gali sukelti šį simptomą. Kserostomija vargina beveik 40 proc. vyresnių nei 65 - erių metų žmonių, bet gali atsirasti ir jaunesniame amžiuje, dažniau moterims, kiek rečiau vyrams. Tačiau burnos džiūvimas neturėtų būti laikomas natūralia senėjimo dalimi.
Tipiški burnos džiūvimo simptomai
Taigi, kai džiūsta burna, simptomai gali būti įvairūs.
Tipiški nepakankamo burnos ertmės drėkinimo simptomai:
- Burnos gleivinės „lipnumo“ ir sausumo pojūtis;
- Padidėjęs troškulys;
- Sudirgę burnos gleivinės ploteliai, sukepusios lūpos ir įtrūkę lūpų kampučiai;
- Sausumas gerklėje;
- Deginimas ar peršėjimas burnoje (ypač ant liežuvio);
- Paraudęs ir išsausėjęs liežuvis;
- Pasunkėjusi kalba, pablogėję skonio pojūčiai, nemalonus kramtymas ir rijimas;
- Prikimęs balsas, nosies gleivinės sausumas, skausmas gerklėje;
- Nemalonus kvapas iš burnos.
Kuo pavojinga džiūstanti burna?
Sausumas burnoje padidina gingvito (dantenų uždegimo), karieso ir įvairių burnos ertmės infekcijų (pvz., pienligės) riziką. Dėl džiūstančios burnos gali būti sunku nešioti dantų protezus.
Be to, kad palengvina maisto virškinimą, kramtymą ir rijimą, seilės yra natūralus burnos valiklis. Jų trūkstant, padidėja dantų ėduonies ir dantenų ligų rizika.
Kaip kovoti su burnos sausumu?
Jeigu jums atrodo, kad burna džiūsta dėl tam tikrų vaistų vartojimo, aptarkite tai su savo gydytoju. Jis gali pakeisti dozę ar paskirti kitą preperatą, kuris neturės tokio šalutinio poveikio. Be to, gydytojas gali patarti skalauti burną ir taip atkurti jos drėgnumą. Jeigu tai nepadeda, jums gali būti paskirti preparatai, stimuliuojantys seilių gamybą.
Kai kamuoja kserostomija, gydymas paprastai apima kelis veiksmus. Pirmiausia pacientą prižiūrintis gydytojas peržiūri asmens vartojamus vaistus ir įvertina, ar jie gali sukelti burnos džiūvimą. Jeigu įmanoma, vaistus gerti ryte, o ne vakare. Jei yra galimybė, rinktis lengvai nuryjamus vaistus, pavyzdžiui, skysčius. Net jeigu ir manote, kad kažkuris receptinis vaistas Jums sukelia burnos sausumą, nenustokite jo vartoti. Jeigu Jums pasireiškė kserostomija, tam, kad būtų atkurta burnos drėgmė, odontologas gali paskirti specialų skalavimo skystį, dantų pastą ar drėkinamąjį gelį.
Ką daryti, kad gamintųsi daugiau seilių?
Siekiant sukontroliuoti kserostomiją, be abejonės, labai svarbūs ir paties paciento veiksmai. Jeigu burnos sausumas susijęs su įpročiais, tai lengva sutvarkyti tuos įpročius pakoregavus. Reikėt apriboti gazuotus saldžius gėrimus, aštrų, rūgštų maistą, neskalauti burnos alkoholio turinčiais skysčiais. Naudokite burnos sausumui mažinti skirtas dantų priežiūros priemonės, galite kramtyti gumą be cukraus, čiulpti specialias pastilles su ksilitoliu.
- Čiulpkite ledinukus ir kramtykite kramtomąją gumą (be cukraus);
- Gerkite daug vandens (tai padeda drėkinti burnos gleivinę);
- Rūpinkitės dantimis (valykite dantis fluoro turinčia pasta, skalaukite burną fluoro turinčiais burnos skalavimo skysčiais, reguliariai lankykitės pas stomatologą);
- Stenkitės kvėpuoti per nosį, o ne burną;
- Drėkinkite orą miegamajame buitiniais drėkintuvais;
- Naudokite be recepto parduodamus seilių pakaitalus.
Kiti patarimai, kaip sumažinti burnos džiūvimą:
- Gerkite daug vandens. Vanduo skatina seilių gamybą, todėl laikykite vandens buteliuką netoliese. Jei jaučiate troškulį išgerkite vandens.
- Venkite alkoholio bei gėrimų turinčių kofeino. Kava gali atrodyti kaip nekaltas gėrimas, tačiau ji sausina burnos gleivinę. Jei pastebite, kad po kavos Jūsų burna išsausėjo atsisakykite šio gėrimo. Alkoholis skatina vandens praradimą, sukeldamas dažną šlapinimąsi. Be to, tiek jis, tiek kofeinas sausiną burną.
- Kramtykite mėtinę gumą ar sučiulpkite mėtinuką. Tai skatina seilių atsiradimą burnoje. Rinkitės mėtinukus, kuriuose nėra cukraus tam, kad tai nepakenktų Jūsų dantų sveikatai.
- Užkandžiaukite vaisiais ir daržovėmis. Atsisakykite bulvių traškučių, šokolado ir rinkitės vaisius bei daržoves, kurie padės atkurti seilių gamybą.
- Venkite sūraus maisto. Sūrus maistas, įskaitant įvairius sūrius gali išsausinti Jūsų burną. Taip pat būkite atsargūs su perdirbtu maistu. Net jei jie nėra sūrūs, greitai paruošiami patiekalai nėra geras pasirinkimas.
- Stenkitės vengti rūgščių maisto produktų, pavyzdžiui, citrinų, galinčių suminkštinti dantų emalį.
- Niekada nekramtyti ledo, nes tokiu būdu gali būti pažeidžiami dantys.
- Svarbu prisiminti tai, jog nors saldainių čiulpimas ir padeda skatinti seilių išsiskyrimą, net jei juose nėra cukraus, tokie maisto produktai gali suminkštinti danties emalį.
- Vengti burnos skalavimo skysčių, kuriuose yra alkoholio ar peroksido.
- Valgyti minkštą, drėgną maistą, kuris yra vėsus arba kambario temperatūros.
- Kvėpuokite pro nosį. Galbūt tai gali atrodyti kaip savaime suprantamas dalykas, tačiau neretai esant užsikimšusiai nosiai žmonės kvėpuoja per burną. Tai išsausina burną, todėl esant užsikimšusiai nosiai geriau ją pravalykite su fiziologiniu nosies purškalu.
- Pasitarkite su gydytoju apie vaistų vartojimą. Burnos džiūvimas yra dažnas daugelio vaistų šalutinis poveikis. Todėl pasiteiraukite savo gydytojo ar kiti vaistai galėtų padėti išspręsti šią problemą.
Diagnostika ir tyrimai
Paprastai besiskundžiantiems burnos sausumu pacientams pirmiausiai atliekamas bendras kraujo tyrimas. Dažnai pasitelkiama saliometrija, tyrimas, kurio metu matuojamas seilių išsiskyrimo greitis. Gali būti atliekama saliografija, radiografinis seilių liaukų ištyrimas. Jo metu nustatomi seilių liaukose susiformavę akmenys, kurie gali sutrikdyti jų veiklą.
Svarbu tinkamai prižiūrėti dantis
Labai svarbu tinkamai prižiūrėti dantis, dantenas, skirti daug dėmesio burnos higienai. Būtinas reguliarus higieninis dantų valymas gydymo įstaigoje. Tinka skalavimo priemonės, kurių sudėtyje yra medetkų, miros, ramunėlių, šalavijų, arbatmedžių, mėtų. Gali būti skiriami antibakteriniai preparatai, kurie padeda palaikyti burnos ertmės švarą, išvengti grybelinių jos ligų, o kartu apsaugo nuo dantų gedimo.
Esant kserostomijai reikėtų skirti dar daugiau dėmesio kruopščiam dantų valymui ir jų priežiūrai, nes burnos ertmėje kaupiasi dar daugiau mikrobų. Svarbu kiekvieną dieną, ryte ir vakare kruopščiai valyti dantis ir tarpdančius. Vienas iš lengviausių ir greičiausių būdų tai padaryti - irigatoriaus naudojimas. Waterpik irigatorius gali tapti patikimu pagalbininku kovai su prasta burnos higiena. Su šiuo prietaisu puikiai išvalomi tarpdančiai, pašalinamos bakterijos ir nešvarumai iš sunkiausiai prieinamų burnos ertmės vietų, todėl valymo rezultatai kur kas geresni, nei naudojantis įprastu dantų šepetėliu.
Burnos sausumas yra dažnas reiškinys, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių, kuriems jis pasireiškia maždaug vienam iš penkių. Jeigu Jums džiūsta burna, užsiregistruokite konsultacijai pas odontologą. Įvertinę individualų atvejį, odontologai parekomenduos gydymą, galintį padėti išspręsti kamuojančią problemą.
Panašus:
- Neįtikėtini Būrimo Triukai Vaikams: Atraskite Smagumą ir Naudą!
- Atskleiskite Savo Asmenybės Paslaptis: Burimas Pagal Gimimo Metus, Kuris Jus Nustebins!
- Atraskite savo likimą: efektyviausi ateities būrimo būdai pagal gimimo datą
- Neįtikėtina Cezario padažo kalorijų ir maistinės vertės tiesa – sužinok dabar!
- Neįtikėtini vaikų darželio šventinio stalo dekoravimo patarimai, kurie nustebins visus!