Visiems įprasta manyti, kad daugelis žmonių gali girdėti, matyti, kalbėti taip, kaip yra įprasta - standartiškai, normaliai. Tačiau kartais vaikas nepatenka į vadinamąjį „normalios“ raidos spektrą. Tai reiškia, jog jis nedaro to, ko mes tikimės iš teoriškai sveiko vaiko, neatitinka teorinių lūkesčių, kuriuos susidarome stebėdami kitus vaikus bei skaitydami literatūrą apie kūdikio ar vaiko raidą.
Ši patirtis ir vaikai, kuriuos sutikau, išmokė mane, kad svarbiausia gyvenime viską daryti nuoširdžiai. Paaiškėjo, kad norint iš tikrųjų susidraugauti su vaiku, reikia nusimesti visas kaukes ir būti savimi. Vaikai ypač jautrūs melui ir yra linkę greitai pasišalinti iš abejotino tikrumo situacijų. Jeigu žaidi su vaiku, reikia siekti, kad tau pačiam būtų įdomu, tik tuomet abu megausitės bendryste.
Emocinis ir socialinis vystymasis
Emocinis vaikų vystymasis apima jų gebėjimą atpažinti, suprasti, išreikšti ir reguliuoti savo jausmus. Vaikai pradeda pažinti savo emocijas ir atskirti pagrindinius jausmus, tokius kaip laimė, pyktis, liūdesys ir baimė. Šiuo laikotarpiu aktyviai ugdoma vaikų empatija ir gebėjimas pažinti savo bei kitų emocijas. Ugdymo specialistai pabrėžia emocijų įvardijimo ir pažinimo svarbą, net labiausiai nepatogių ir nemalonių emocijų priėmimą ir normalizavimą. Vaikai patiria įvairiausių emocijų - nuo džiaugsmo ir susijaudinimo iki nusivylimo, pykčio ir liūdesio.
Šiame amžiuje vyksta dideli pokyčiai vaiko socialinėje aplinkoje - vaikas pradeda lankyti mokyklą - susiduria su sistemingo mokymosi pradžia. Jei dirbate su pirmomis klasėmis turbūt pastebėjote, kad vaikams patinka „rimti užsiėmimai“ - skaitymas, rašymas, aritmetika. Vaikai vis dar yra priklausomi nuo tėvų, bet jau labiau orientuojasi į bendraamžius. Viskas prasideda nuo to, kad vaikas kartu su kitais klasės draugais mokinasi bendrus dalykus, atlieka tokius pat namų darbus - taip vaikas pradeda jaustis klasės dalimi. Vyrauja nuomonė, kad egzistuoja vaikų visuomenė, kurios centras - mokytojas. Ji vėliau perauga į paauglių visuomenę.
Pykčio valdymas
Pyktis yra natūrali vaiko emocinio vystymosi dalis, ypač ankstyvoje vaikystėje. Jis kyla dėl to, nes vaiką užvaldo emocijos ir jam trūksta įgūdžių jas tinkamai išreikšti. Kai vaiką ištinka pykčio priepuolis, suaugusiems asmenims svarbu išlikti ramiems. Pasiūlykite vaikui jį apkabinti, skirkite raminančių žodžių, kad vaikas žinotų, kad yra saugus ir mylimas. Vaiką apkabinkite tik jam sutikus. Priimkite vaiko emocijas, pripažinkite jo jausmus.
Patarimai, padėsiantys suvaldyti vaiko pyktį:
- Įvardinkite emocijas: nuo mažens įtraukite emocijų įvardijimą į kasdienius pokalbius.
- Pasidalinkite savo emocijomis: modeliuokite emocinę išraišką, dalindamiesi jausmais su savo vaiku.
- Skaitykite knygas apie emocijas: Yra daug vaikiškų knygų, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas emocijoms.
Kognityvinė raida ir mokymasis
7 metų vaikas susiduria su krize: mokykla, naujas etapas, taisyklės, lūkesčiai, konkurencija. Svarbu pastebėti, kokio dydžio iššūkio vaikui reikia, kad tas žingsnis nebūtų per sunkus ar per lengvas. Tėvai praranda savo autoritetą (jau nebe dievai ir niekada tokiais nebebus:), arba jis lieka kažkur giliai. Svarbu, kad tėvai šiame etape būtų arti, tačiau suteiktų vaikui daugiau erdvės, leistų tyrinėti. Šiuo metu veriasi vaiko pasaulis (ypač į plotį). Svarbu duoti vaikui daugiau atsakomybės. Pavyzdžiui, ne tik maišyti blynų košę, bet jau ir padaryti darbą nuo pradžių iki galo.
Mokyklinio amžiaus vaikams tenka vis daugiau atsakomybės už savo elgesį. Jie išmoksta pasirinkti drabužius ir juos sutvarkyti, pasigaminti pusryčius. Jei yra pateikiama užduotis visai klasei - tik vaikai turintys aukštesnį atsakomybės laipsnį pergalvoja, kaip ją atlikti. Mokyklinio amžiaus vaikų svarbiausias užsiėmimas yra mokymasis, bet vis dar svarbūs tebėra žaidimai su draugais, kurių neturėdami vaikai būna labai nelaimingi. Svarbu, kad vaikas žaistų turinčius ugdymo funkciją žaidimus - lavinančius smulkiąją motoriką, praplečiančius žodyną. Žaidimais galima ne tik mokyti, bet ir gydyti - paprastai tuo naudojasi psichologai. Per žaidimą lengviau atsiranda kontaktas su vaiku.
Šeimos įtaka
Šeima yra pirmoji aplinka, kurią vaikas pradeda sąmoningai suvokti. Augdamas vaikas prisitaiko prie aplinkos, perima dalį tėvų manierų, dažnai pradeda elgtis ir mąstyti kaip jo tėvai bei artimieji. Tėvų atsakomybė už besiformuojančią asmenybę yra labai didelė. Svarbi šeimoje vyraujanti aplinka, tėvų tarpusavio santykiai bei asmeninis pavyzdys.
Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad 14 - 20 proc. vaikų kenčia nuo psichikos sutrikimų. Labiausiai paplitę yra dėmesio, aktyvumo ir nuotaikų sutrikimai. Nerimo ir depresiniai sutrikimai dažniausiai pasitaiko tarp paauglių mergaičių nei tarp berniukų.
Veiksniai, galintys neigiamai paveikti vaiko raidą:
- Stiprūs neigiami išgyvenimai šeimoje
- Tėvų alkoholizmas
- Tėvų skyrybos
Tėvų alkoholizmas
Vaikui saugumo jausmą kuria tėvai nuo pat jo gimimo. Tačiau tokioje šeimoje tėvai vaiko saugumo negalima užtikrinti. Nors sergantys alkoholizmu tėvai gali labai mylėti savo vaiką, bet negali juo nuosekliai rūpintis. Toks vaikas gali turėti psichologinių, sveikatos, elgesio ar mokymosi problemų.
Tėvų skyrybos
Skyrybos sunkus procesas ne tik sutuoktiniams, bet ir jų vaikams. Reikėtų vaikui leisti išreikšti savo jausmus - pyktį, liūdesį, skausmą saugiai, kad vaikas žinotų, jog už tai nebus nubaustas. Vaikui būtina žinoti, kad net po skyrybų jis turės abu tėvus ir galės juos mylėti.
Mokytojui (esant tėvų skyryboms): vaikui būtina suprantamai paaiškinti skyrybų priežastis. Būkite kartu su vaiku, neslėpdami savo išgyvenimų ir tiesos.
Kaip stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi
Pasitikėjimo savimi vystymąsi veikia daugelis faktorių. Ankstyvoje vaikystėje lemiamą įtaką vaiko požiūrio į save formavimuisi turi tėvų elgesys. Jeigu tėvai myli savo vaiką, tenkina jo psichosocialinius poreikius, priima jį tokį, koks jis yra, vaikas pats ima pozityviai vertinti save. Jei vienas iš tėvų ar abu tėvai yra ypatingai reiklūs, griežti, arba jeigu jie stengiasi vaiką apsaugoti nuo bet kokio gyvenimiško išbandymo, trikdydami jo savarankiškumą, vaikas gali pradėti jaustis nieko nesugebantis ir menkas.
Patarimai, kaip stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi:
- Išaiškinkite vaikui, kad iš nesėkmės galima daug ko išmokti, kad ji - normali gyvenimo dalis.
- Visada atminti vaikų vardus, nes tai yra jų unikalumas.
- Kalbėdamiesi su vaikais, visada pabrėžkite, kad jūs panašūs į juos.
- Visada leiskite vaikams valdyti aplinką fiziškai.
- Visuomet įpinkite į santykius sėkmę: tikėkite, kad ir mažiausias dalykas turi pasisekti, tada vaikas pradeda pasitikėti savimi.
- Visuomet pripažinkite vaiko rodomą dėmesį bei rūpinimąsi.
- Smerkti galima vaiko elgesį, bet ne jo asmenybę.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Ar tikrai būtina plėsti gimdos kaklelį valymo procedūrai 7 nėštumo savaitę? Sužinokite tiesą!
- Šokiruojanti gimdymo statistika jaunoms moterims: kaip amžius veikia vaisingumą?
- Ar galima dirbti vaiko priežiūros atostogų metu? Viskas, ką privalote žinoti!
- Ar verta vesti vaiką į biblioteką atostogų metu? Atraskite geriausias priežastis dabar!
- Neįtikėtina Kalvarijos Bendruomeninių Vaikų Globos Namų Istorija ir Veikla!
- Neįtikėtinos advento tradicijos vaikams Lietuvoje, kurias privalo žinoti kiekviena šeima!