Adventas - laikotarpis, prasidedantis ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas ir užsibaigiantis gruodžio 24-ąją, Šv. Kūčių dieną. Pats advento pavadinimas kildinamas iš lotynų kalbos žodžio „adventus“, reiškiančio „atėjimą“. Šis metas yra susikaupimo, ramybės laikas, skirtas apgalvoti besibaigiančius metus, laukiant Jėzaus atėjimo, t. y.
Advento vainikas
Advento vaikinas yra viena svarbiausių šio sakralaus laikotarpio tradicijų. Tiesą sakant, istorijų, siejamų su advento vainiko atsiradimu, yra labai daug. Tačiau dažniausiai pateikiama ir realiausia versija yra ta, jog pirmasis advento vainikas buvo uždegtas XIX amžiuje Hamburge.
Čia uostamiestyje buvo galybė našlaičių vaikų, elgetavusių gatvėse. Vienas jaunas pastorius juos pradėjo rinkti ir suteikė tiems vaikams svarbiausius dalykus - pastogę bei maisto. 1838 metų advento laikotarpiu pastorius troško, kad vaikai šį laikotarpį pajustų kuo stipriau, todėl sumanė, jog nuo pat gruodžio pirmosios kiekvienas berniukas uždegtų po spalvotą žvakę. Šis ritualas netruko gauti „žvakių šventės“ pavadinimą.
O štai vienas pastoriaus draugas pagamino medinį ratą žvakutėms sudėti. Ne paslaptis, jog sudėjus ant jo žvakutes jis tapo panašus į tikrų tikriausią šviesos vainiką. Nereikia nė sakyti, jog tokia graži tradicija ir tas žvakių vainikas patiko visiems, tad ši idėja persikėlė ir į šeimas.
Tačiau čia atsirado problema - tikrai ne visi namai galėjo talpinti didžiulius vainikus su 24 žvakėmis. Tad ilgainiui pats vainikas gerokai sumažėjo ir ant jo liko tik keturios žvakės, žyminčios keturis advento sekmadienius. Tiesa, žvakės turėjo būti atitinkamų spalvų - trys violetinės, o vieną - rožinė.
Ką simbolizuoja šis vainikas? Pirmiausia, tai jis yra apskritimo formos, o pastaroji nuo seno siejama su vienybe bei amžinybe, negęstančia saule ir metiniu jos ciklu. Vainikas drauge ir žiedo formos, o žiedas siejamas su ištikimybe. Tradiciškai advento vainikas turi būti puošiamas eglės arba pušies šakomis - pastarosios simbolizuoja viltį, nesibaigiantį amžiną gyvenimą.
Na, ir, žinoma, advento vainiko žvakės. Greičiausiai nereikia nė sakyti, kad jos taip pat turi savitą simboliką. Žvakės yra keturios - kaip ir advento savaitės.
Advento kalendorius
Ši advento laikotarpio tradicija bene gajausia, kuri išlikusi iki mūsų dienų. Kone kiekvienuose namuose dienas iki Šv. Kalėdų padeda skaičiuoti šokoladu ir kitais gardėsiais kvepiantys kalendoriai. Išpopuliarėjo toks kalendorius XIX-XX amžių sandūroje.
Šiuolaikiniai kalendoriai yra labai įvairūs ir juose kiekvienai dienai yra skiriamas langelis, maišelis, dėžutė ar vokelis, kuriame slepiasi kažkas saldaus, gardaus, prasmingo ar smagaus. Svarbiausia advento tradicija vaikams neabejotinai yra „saldusis“ advento kalendorius.
Advento papročiai ir burtai
Advento laikotarpiu priimta atsisakyti linksmybių ir prioritetą teikti ramiam laikui, susikaupimui, apmąstyti savo gyvenimą, pasiekimus, išsikelti naujus tikslus, apgalvoti ir besibaigiančius metus, taip pat ko tikimės iš ateinančių. Nuo seno tikėta, jog advento laikotarpiu verta skirti laiko savo minčių apvalymui, išgryninimui. Senovėje lietuviai tikėjo, jog advento laikotarpiu ypač suaktyvėja dvasios. Anuomet buvo laikomasi pozicijos, jog advento laikotarpiu negalima skolintis - nei pinigų, nei daiktų.
Priešingai, šiuo laikotarpiu privalu visas skolas grąžinti. Dar kalbėdami apie advento papročius negalime nepaminėti burtų! Pavyzdžiui, per Šv. Barborą, gruodžio 4 dieną, merginos vakarienei valgydavo kažko itin sūraus, mat tikėjo, jog naktį susapnuos vaikiną, atnešantį joms atsigerti. Šv. Liucija, gruodžio 13, buvo orų spėjimui skirta diena.
Šią dieną nuo Šv. Kalėdų skiria 12 dienų - kaip ir metai turi 12 mėnesių. Tad kiekviena diena nuo Šv. Labai populiaru buvo burti iš vaško - dažniausiai tam buvo naudojamas molinis indas, žvakė ir vanduo. Į vandenį lašinamas vaškas, o iš jo susiformuojanti figūra suteikia progą interpretuoti, kas nusimato, kas laukia ateinančiais metais.
Kalbant apie paskutinę advento dieną, Kūčias, tai itin populiarus burtas buvo šiaudo traukimas. Galbūt šį neretas esate ir patys išbandę? Kūčių vakarienė būdavo patiekiama ant staltiese užkloto stalo, o po staltiese dedami šiaudai. Po vakarienės kiekvienas šeimos narys nežiūrėdamas traukdavo šiaudą.
Advento dainos
Taip pat anuomet vaikai šį ramybės laikotarpį praskaidrindavo dainomis. Kaip jau minėjome, buvo unikalios, būtent adventui skirtos dainos. Kaip teigia dainų tyrėjai, atskirti advento dainas nesudėtinga - jose vyrauja specifiniai teksto elementai, tarkime kartojasi tokie priedainiai kaip kalėda, leliumai, aleliuma, oi lėliu lėliu, lėliu kalėda ir pan. Panagrinėję kitų žanrų dainas netruktumėte pastebėti, jog nieko panašaus jose nėra.
Rateliai-žaidimai - vieni populiariausių šiame kontekste. Vaikai ir / ar suaugusieji susikibę rankomis stoja į eilę. Pirmasis veda visą eilę, sukdamas vorelę aplink paskutinįjį.
Gražią ringę padarykit.
Gražią ringę išardykit.
Žaidėjai sustoja ratu, o viduryje įsitaiso „kiškelis“.
Panašus:
- Advento vainiko reikšmė vaikams: atraskite stebuklingą Kalėdų laukimo paslaptį!
- Neįtikėtina Trijų Karalių Legenda Vaikams – Atraskite Pasaką, Kuri Užburs Jūsų Vaikus!
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Atraskite „6 kristalo briaunos“ – revoliucinę anglų kalbos mokymo programą vaikams!
- Sužinokite viską apie vaiko išvykimo į užsienį tvarką – svarbiausi žingsniai ir patarimai