Bronislovas Genzelis buvo žinomas Lietuvos filosofas, politinis bei visuomenės veikėjas, signataras. Broniaus Genzelio veikla liudija besąlyginę ištikimybę demokratinei Lietuvai, pagarbą jos sąžiningiems žmonėms ir įsipareigojimą nepriklausomos tautinės valstybės ateičiai.
Ankstyvieji metai ir studijos
Bronislovas Genzelis gimė 1934 m. vasario 16 d. Aukštadvario miestelyje, Trakų rajone. 1942-1946 m. mokėsi Alytaus pradinėje mokykloje, o 1946-1954 m. - Kaišiadorių gimnazijoje. 1959 m. baigė Maskvos M. Lomonosovo valstybinį universitetą, įgydamas filosofijos istoriko specialybę. Įdomu, kad 1958-1990 m. jis buvo TSKP narys.
Mokslinei prof. B. Genzelio karjerai pagrindus padėjo filosofijos studijos Maskvos M. Lomonosovo valstybiniame universitete 1954-1959 metais. Atmosfera Maskvos universitete postalininiu laikotarpiu buvo liberalesnė, kultūrinis studentiškas gyvenimas turtingesnis nei anuometinėje Lietuvoje. B. Genzelio studijų bendramoksliais buvo čekų, kinų, korėjiečių, rumunų, vengrų ir kitų tautybių studentai.
Tarp jo studijų draugų buvo ir islandas Arnóras Hannibalssonas, būsimas Reikjaviko universiteto profesorius, praėjus trisdešimčiai metų kartu su broliu Islandijos užsienio reikalų ministru Jonu Baldvinu Hannibalssonu reikšmingai prisidėjęs prie atkurtos Lietuvos valstybės nepriklausomybės pripažinimo. B. Genzelio pasirinkta mokslinių interesų kryptis buvo Lietuvos filosofinės minties XIX amžiuje tyrimai.
Akademinė karjera
Po studijų B. Genzelis grįžo į Lietuvą ir 1959-1961 m. dirbo Šiaulių pedagoginio instituto (dabar - Šiaulių universitetas) dėstytoju. Vėliau, 1961-1964 m., buvo Lietuvos Mokslų Akademijos Istorijos instituto aspirantas. Nuo 1964 iki 1992 m. B. Genzelis dėstė Vilniaus universitete, kur skaitė visuotinės filosofijos istorijos ir Lietuvos kultūros istorijos kursus.
1965 m. jau Vilniaus valstybiniame universitete B. Genzelis sėkmingai apgynė daktaro (anuomet mokslų kandidato) disertaciją. 1972 m. jis išleido populiarią monografiją „Švietėjai ir jų idėjos Lietuvoje“, kurioje aptarė XIX amžiaus Lietuvos filosofinę-visuomeninę mintį. Šių tyrimų pagrindu po dvejų metų apgynė habilituoto daktaro disertaciją. 1976 m., būdamas 42-ejų, tapo vienu jauniausių ir studentų gerbiamu profesoriumi.
Jo mokslinei ir visuomeninei veiklai labai padėjo atviras būdas, komunikabilumas, gebėjimas kurti socialinius kontaktus - tai, ką dabar galėtume įvardinti tinklaveikos terminu. Jis bičiuliavosi su Lietuvos kultūros ir mokslo atstovais: Juozu Girdzijausku, Romu Gudaičiu, Irena Kostkevičiūte, Vytautu Kubiliumi, Meile Lukšiene, Marcelijumi Martinaičiu, Vladu Šimkūnu, Vanda Zaborskaite, Sąjūdžio metais gerai sutarė su Lietuvos disidentais Antanu Terlecku, Algimantu Andreika ir kitais.
Kartu su Lietuvos filosofais Bronislavu Juozu Kuzmicku, Jokūbu Minkevičiumi, Romualdu Ozolu, Ipolitu Ledu, Jonu Repšiu B. Genzelis pradėjo leisti pirmą aktualioms tautos kultūros problemoms skirtą mokslinį filosofijos žurnalą „Problemos“, o 1974-1988 m. kartu su šiais filosofais „Minties“ leidykloje parengė ir išleido 6 tomų „Filosofijos istorijos chrestomatiją“, buvo šio leidinio redakcinės kolegijos narys, sudarytojas, įvadinių straipsnių autorius.
1987-1988 m. Lietuvos Atgimimo idėjų ir kovos su stagnuojančiu režimu nuotaikų stiprinimui reikšminga buvo B. Genzelio ir R. Ozolo inicijuoto filosofų klubo veikla „Žinijos“ draugijoje, vėliau - Lietuvos dailininkų sąjungoje.
Politinė veikla ir Sąjūdis
1988-1990 m. B. Genzelis aktyviai įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, tapdamas iniciatyvinės grupės ir Sąjūdžio Seimo tarybos nariu. Į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę 1988 m. birželio 3 d. susirinkime Lietuvos mokslų Akademijos salėje kartu su B. Genzeliu buvo išrinkti ir jo bendraminčiai, filosofai A. Juozaitis, B. J. Kuzmickas, J. Minkevičius, R. Ozolas, V. Radžvilas. B. Genzelis buvo vienas populiariausių Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio žmonių, aktyviai dalyvavo kuriant Sąjūdžio struktūras rajonuose, taip pat pilietinėse akcijose ir mitinguose.
1988 m. spalio 4 d. LKP CK plenume jis pareikalavo, kad atsistatydintų tuometis LKP CK pirmasis sekretorius Ringaudas Songaila, griežtai sukritikavęs jo veiklą. 1988 m. spalio 22-23 d., Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo metu, rinkimuose į pirmąją Sąjūdžio Seimo tarybą B. Genzelis buvo išrinktas ketvirtu numeriu, pagal balsų skaičių nusileisdamas tik Romualdui Ozolui, Kazimirai Danutei Prunskienei ir Vytautui Landsbergiui.
1989 m. kovo 26 d. Kretingos nacionalinėje teritorinėje rinkimų apygardoje buvo išrinktas TSRS liaudies deputatu nuo Lietuvos, suvažiavime išrinktas TSRS Aukščiausiosios Tarybos nariu, jos Seniūnų tarybos nariu bei Sąjūdžio remtų deputatų grupės Maskvoje koordinatoriumi.
Nuo 1958 m. būdamas TSKP nariu, B. Genzelis matė būtinybę reformuoti Lietuvos komunistų partiją. 1989 m. jis buvo vienas iš LKP atsiskyrimo nuo TSKP ir savarankiškos socialdemokratinės krypties partijos įkūrimo iniciatorių, vadovavo LKP atsiskyrimo nuo TSKP koordinacinei tarybai, kuri atvedė partiją į savarankiškos LKP įkūrimą ir jos atsiskyrimą nuo imperinės Maskvos monolito.
1990 m. vasario 24 d. vykusiuose pirmuosiuose laisvuose ir demokratiniuose rinkimuose į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą B. Genzelis buvo išrinktas Vilniaus miesto Žvėryno rinkimų apygardoje Nr. 7. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimą.
Darbas Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime ir Seime
1990-1996 m. B. Genzelis atsidėjo profesionalaus politiko, parlamentaro karjerai. Aukščiausiojoje Taryboje priklausė kairiųjų frakcijai, dirbo nuolatinėje Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje, Laikinojoje komisijoje Konstitucijos projektui parengti. Diskusijose dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos buvo aktyvus parlamentinės Lietuvos Respublikos modelio šalininkas.
Į 1992-1996 m. kadencijos Seimą buvo išrinktas daugiamandatėje apygardoje pagal LDDP sąrašą, vadovavo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Kandidatavo Seimo rinkimuose ir 1996, 2008 metais, tačiau išrinktas nebuvo.
Grįžimas į akademinę veiklą
Nuo 1996 m. B. Genzelis vėl grįžo prie akademinio darbo, tik ne Vilniaus universitete, o Vytauto Didžiojo universitete Humanitarinių mokslų fakultete. Dėstė tarp studentų populiarų Lietuvos kultūros istorijos kursą. 2010 m. universiteto bendruomenės buvo įvertintas VDU garbės profesoriaus titulu. Kartu, kol sveikata leido, profesorius išliko aktyvus visuomeninių politinių procesų stebėtojas ir kritikas, rūpinosi Lietuvos parlamentarizmo istorinės atminties įamžinimu, dirbo Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos Nepriklausomybės stipendijos komisijoje, ėjo Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos pirmininko pareigas.
Asmeninis gyvenimas
1959 m. Bronislovas Genzelis vedė Apoloniją Gruodytę. 2014 m. pirmoji žmona Apolonija mirė. 2017 m. vedė gydytoją Mėnulę Muldarytę, kuri buvo 39-eriais metais jaunesnė. B. Genzelis savo vaikų neturėjo, bet turėjo artimus santykius su žmonos dukra Patricija.
Kūryba ir mokslinė veikla
B. Genzelis nagrinėja Lietuvos kultūros santykį su kitomis tautomis. Įžvalgomis dalinasi monografijoje „Kultūrų saveika“ (1989), atskiri jos skyriai išversti ir paskelbti lenkų, rusų, bei vokiečių mokslinėje spaudoje. Autorius taip pat sudarė „Filosofijos istorijos chrestomatiją“ (1974 - 1987), „Orientą-1“ (1991), prisidėjo prie „Lietuvių kultūros veikėjų laiškų I. J. Krasevskiui“ (1992) parengimo.
Yra parašęs knygų filosofijos ir kultūros istorijos klausimais, sudaręs antikos, viduramžių, renesanso bei naujųjų laikų Vakarų Europos ir Amerikos filosofijos chrestomatijų, paskelbęs mokslinių ir publicistinių straipsnių. Išleido Sąjūdžio istorijai skirtas knygas, atsiminimus: „Istorija ir mes“ (1998 m. ), „Sąjūdis: priešistorė ir istorija“ (1999 m.), „Imperijai griūvant: žmonės, įvykiai, procesai“ (2006 m.), „Užvertas puslapis“ (2009 m.), „Kelias į Nepriklausomybę : Lietuvos Sąjūdis 1988-1991“ (2010 m.), „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ (2016 m.).
Apdovanojimai ir įvertinimas
- 2000 m. liepos 1 d. - apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.
- 2008 m. vasario 5 d. - apdovanotas LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.
- 2008 m. - Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Lietuvos kultūros istorijos tyrinėjimai (kultūrologiniai ir politologiniai aspektai)“.
- 2010 m. - VDU garbės profesoriaus titulas.
Atminimo įamžinimas
Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus parengta paroda vaizdiniu pasakojimu pristato signataro prof. B. Genzelio gyvenimo kelią, giminės ir šeimos istoriją, studijų Maskvoje metus, akademinę veiklą VU ir VDU, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir parlamentinio darbo metus Aukščiausiojoje Taryboje ir Lietuvos Respublikos Seime, visuomeninę ir kultūrinę veiklą.
Parodoje eksponuojamos nuotraukos yra saugomos Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyve, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Lietuvos Respublikos Seimo archyve ir Lietuvos valstybės naujajame archyve saugomame prof. Bronislavo Genzelio fonde. Daugelis šių nuotraukų eksponuojamos pirmą kartą. Nuotraukų autoriai: Gediminas Bareikis, Džoja Gunda Barysaitė, Larisa Dmuchovskaja, Antanas Gylys, Alfredas Girdziušas, Vladimiras Gulevičius, Vilius Jasinevičius, Jonas Juknevičius, Romualdas Jurgaitis, Viktoras Kapočius, Algimantas Mockus, Vidas Naujikas, Albertas Petronis, Andrius Petrulevičius, Olga Posaškova, Romualdas Požerskis, Birutė Valionytė, Raimundas Šuika, Reimonda Žaltauskaitė, Algimantas Žižiūnas.
Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. Parodos koncepcijos ir tekstų autorius Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius Andrius Petrulevičius, redaktorė Dainora Mozerė, dizaineris Tomas Rastenis.
Parodos partneriai: Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos ypatingasis archyvas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Lietuvos Respublikos Seimo archyvas, Lietuvos valstybės naujasis archyvas.
Mirtis
Eidamas 90-uosius 2023 m. gruodžio 18 d. mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Bronislovas Genzelis. Jis bus laidojamas Antakalnio kapinėse, Vilniuje.
Bronislovo Genzelio gyvenimo svarbiausi įvykiai
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1934 | Gimė Aukštadvario miestelyje, Trakų rajone. |
| 1959 | Baigė Maskvos M. Lomonosovo valstybinį universitetą. |
| 1959-1961 | Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojas. |
| 1961-1964 | Lietuvos Mokslų Akademijos Istorijos instituto aspirantas. |
| 1964-1992 | Vilniaus universiteto dėstytojas. |
| 1988-1990 | Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. |
| 1989 | Išrinktas TSRS liaudies deputatu. |
| 1990 | Išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą. Balsavo už Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimą. |
| 1992-1996 | Seimo narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. |
| Nuo 1997 | Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros profesorius. |
| 2000 | Apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu. |
| 2008 | Apdovanotas LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos mokslo premija. |
| 2023 | Mirė. |
Panašus:
- Hipiai: gėlių vaikai - laisvės ir meilės filosofija
- Bembis ir jo vaikai: jautri istorija apie gamtą ir šeimą
- Inga Jankauskaitė: viskas apie vaikus, šeimą ir karjerą
- Geriausių Dviviečių Vaikiškų Elektromobilių Apžvalga: Išrinkite Tobulą Jūsų Mažyliui!
- Vaiko Teisės Gimus Antroje Santuokoje Lietuvoje: Visas Vadovas, Ką Reikia Žinoti!