Lietuvos kultūros istoriją liudijantis Menininkų kalnelis - nuolat lankoma vieta.
Pagrindiniai laidos herojai jau anapilin išėję ir šiandien aktyviai dirbantys žymiausi menininkai, kurie formuoja Lietuvos kultūros veidą, brėžia naujas tendencijas dažnai ne tik mūsų šalies, bet ir pasaulio kultūroje.
Laida supažindina jaunąją kartą su iškiliausiais Lietuvos kūrėjais, taip pat, tai sukaupta garsiausių XX ir XXI a.
Programos esminė misija - pristatyti gabiausių Lietuvos vaikų tėvus.
Kartu su juo galima pasitikrinti savo žinias ir neabejotinai sužinoti kažką nauja. Ar žinote, koks yra mažiausias Lietuvos paukštis? Kokio gėrimo pagrindu gaminama kombučia? Kokiai augalų šeimai priklauso paprikos? Kurioje valstybėje stovi aukščiausia pasaulyje bažnyčia?
Menininkų panteonu vadinama dalis nuosekliau pradėta formuoti 8 deš. pr., kai netoli J. Mikėno, kitapus takelio, atgulė rašytoja Ieva Simonaitytė, skulptorius Jonas Švažas, operos solistė Jelena Čiudakova, poetas Paulius Širvys.
Pirmasis kalnelyje amžino poilsio atgulė skulptorius Juozas Mikėnas.
XX a. pr. žymius kultūros, meno ir mokslo veikėjus Antakalnio kapinėse pradėta laidoti 7-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Jiems paskirtas 25 kapinių kvartalas ilgainiui gavo Menininkų kalnelio vardą.
Nors kalnelis aiškiai išsiskiria Antakalnio kapinių peizaže, nubrėžti griežtą menininkų panteono ribą būtų sudėtinga. Dalis garbingų asmenybių palaidota kitapus Menininkų kalnelio, šalia Sausio 13-osios aukų memorialo.
Žmonės čia ateina vedini skirtingų tikslų. Kai kurie aplanko tik savo artimuosius, kiti ieško konkretaus kapo, treti lėtai vaikštinėdami stabteli prie kiekvienos pažįstamos pavardės ar įdomesnio paminklo. Daugiausia dėmesio sulaukia jaunesni, taip pat į amžinybę neseniai išėję menininkai.
Unikalią šios vietos atmosferą sustiprina ir meniški antkapiniai paminklai. Čia galima rasti Gedimino Jokūbonio, Stanislovo ir Algirdo Kuzmų, Broniaus Punziaus, Broniaus Vyšniausko ir kitų žymiausių šalies skulptorių kūrinių.
Per daugiau nei pusšimtį metų kalnelis keletą kartų praplėstas, tačiau numatant, kad vietos netrukus vėl pristigs, Menininkų kalnelis vėl plečiasi. Pagal parengtą projektą netrukus jis įsilies į šiaurinėje dalyje, Šilo g.
Kviečiame pasivaikščioti po Menininkų kalnelį ir prisiminti amžinojo poilsio vietą čia radusius žmones - kelis šimtus skirtingų asmenybių, nepakartojamų menininkų, kuriuos suvienijo kultūra.
Menininkų biografijos
Regimantas Adomaitis
1962 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1963-1967 m. buvo Kauno dramos teatro aktorius, nuo 1967 m. Lietuvos akademinio dramos teatro aktorius. Sukūrė per 50 vaidmenų teatre, per 70 vaidmenų Lietuvos ir užsienio šalių meniniuose bei televizijos filmuose.
Dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje, buvo iniciatyvinės grupės narys.
Nelly Paltinienė
Nelly lietuviškai kalbėti išmoko tik paauglystėje, po Antrojo pasaulinio karo, kai su tėvu grįžo į Lietuvą. Kaip dainininkė debiutavusi Klaipėdos ryšių darbuotojų profsąjungos saviveikliniame ansamblyje, N. Paltinienė išgarsėjo būsimo vyro Arvydo Paltino įkurtuose „Kopų balsuose“, kur su Eugenijumi Ivanausku sukūrė legendiniu tapusį duetą.
Nuo 1982 m. kartu su vyru choro dirigentu, pedagogu A. Paltinu gyveno Vakarų Vokietijoje, atkūrus Nepriklausomybę gyvenimą dalijo tarp Lietuvos ir Vokietijos.
Vytautas Tomkus
Vytautui Tomkui likimas ir režisieriai buvo dosnūs: jam tekę vaidmenys skaičiuojami šimtais. Tačiau nemirtingumą būnant 32-ejų garantavo legendinis razbainininkas Tadas Blinda to paties pavadinimo B. Bratkausko filme (1973).
Kaip reketininką Boleslovą Girdvainį jį prisimena ir kultinio serialo „Giminės“ (rež.
Vytautas Čekanauskas
Garsiausius savo darbus Vilniuje sukūręs architektas ir dailininkas Vytautas Čekanauskas yra prisipažinęs sovietmečiu buvęs „trenktas“ Suomijos. Jam buvo patikėti ir Parodų rūmai (dabar - Šiuolaikinis meno centras), nustebinę plačiomis vitrinomis bei pasažais.
Jonas Gricius
Kai operatoriumi nusprendęs tapti Jonas Gricius įstojo Į Maskvos kinematografijos institutą, buvo 1949-ieji. Kaip pats rašo prisiminimų knygoje, tai buvo laikas, kai „prasidėjo vadinamųjų kosmopolitų persekiojimas ir buvo oficialiai paskelbta, kad „Rusija - dramblių gimtinė“.
Algirdas Klova
„Rašo kamerinę muziką, kūrinius fortepijonui, orkestrams, chorams, vaikams, kinui, teatrui, kuria roko, country, folk, popmuzikos dainas. Yra vienas pirmųjų folk-džiazo ir world music propaguotojų Lietuvoje“, - savo interneto puslapyje apie save rašė Algirdas Klova.
Susidomėjęs kantri muzika, 1980 m. su draugais subūrė grupę „Kikilis“, vėliau įkūrė kantri muzikantų asociaciją ir įvairiais pavadinimais kantri grojusią grupę. Jis buvo vienas pirmųjų, jungusių folklorą ir kitus muzikos žanrus. 1988 m. su savo pirmuoju folkroko kūriniu „Grojam taip, kaip mokam, bet visi drauge“ A.
Juozas Mikėnas
Paryžiuje studijas baigusiam menininkui tarpukariu buvo patikėti Lietuvą reprezentuojantys darbai. 1937 m. Paryžiuje vykusioje tarptautinėje parodoje bendrą trijų Baltijos šalių paviljoną papuošė alegorinis bareljefas, vaizduojantis angelą sargą, pajūriu lydintį tris mažas mergaites, simbolizuojančias Estiją, Latviją ir Lietuvą.
Lietuvoje J. Mikėnas tapo žinomas, kai 1932 m. Kauno Šv. Sakramento bažnyčios fasade atsirado jo kurta mozaika „Kristaus galva“, o 1938 m. Vytauto didžiojo karo muziejaus varpinės nišoje - senovės lietuvių kario skulptūra.
Ieva Simonaitytė
Jei būtų įvykdyta testamente užrašyta Ievos Simonaitytės valia, prie jos kapo čia, Menininkų kalnelyje, nestovėtume. Pagal 1961 m.
Talentas ir palankiai susiklosčiusios aplinkybės lėmė, kad luoša mergaitė, Mažosios Lietuvos krašte vadinta Ėve, tapo premijomis ir ordinais įvertinta rašytoja.
Dirbdama Klaipėdos seimelyje ant panaudotų mašinraščio lapų ji parašė romaną „Aukštųjų Šimonių likimas“.
Jelena Čiudakova
„Mūsų Violeta“ - šiltai ir neformaliai čia palaidotą asmenybę liudija ant paminklo esanti lentelė. Karo metais iš Rusijos į Lietuvą atvykusi jaunutė J. Čiudakova dainavo karių saviveiklos ansamblyje, o į profesionaliąją sceną ją pastūmėjo dainų aranžuotojas B. Gorbulskis.
Jonas Švažas
Galimybę pakeliauti po užsienį turėjęs J. Švažas žavėjosi prancūzų impresionistais, fovizmu, nuolat ieškojo naujovių ir savito stiliaus. Jis išplėtė tuo metu dailininkų mėgtą peizažų žanrą, tačiau J. Švažo peizažai neįprasti, bet urbanistiniai, pramoniniai, nutapyti ryškiomis spalvomis.
Stasys Krasauskas
Renesanso žmogus - taip Stasį Krasauską apibūdina jo asmenybės ir kūrybos tyrinėtojai. Jam sekėsi viskas: sportas, dailė, muzika, net aktorystė.
Paulius Širvys
6-8 praėjusio amžiaus dešimtmečiai. Amžinai neramaus poeto gyvenimas virtęs legenda, apie nevaržomą jo laisvę ir altruistišką būdą sklando įvairiausi pasakojimai. Esą P. Širvio buto durys buvo atviros visiems, todėl pačiam kartais tekdavo miegoti vonioje.
Pranas Gudynas
Dailininko Prano Gudyno vardas visam laikui liko susietas su restauracija. Jo rūpesčiu 1946 m. atsirado pirmosios tapybos restauravimo dirbtuvės, ilgainiui išaugusios į muziejinių vertybių tyrinėjimo, konservavimo ir restauravimo centrą. Tačiau restauracija - tik dalis jo veiklos.
Antanas Miškinis
Bendraamžiai prisimena, kad poetas buvo linksmo būdo, mokėjo ir pajuokauti, ir šmaikštesnį ketureilį sudėti. Poeto kraštietis žurnalistas Jonas Šiužinys prisiminimuose yra rašęs, kad A. Miškinio plunksnai priklausė ir tuomet kaimo šokiuose buvusių populiarių kupletų „Bublički“ autorystė, nors pats poetas tuo viešai nesigirdavo.
Julija Adamkevičienė
1957-1991 m. dirbo Lietuvos televizijos muzikinių ir literatūrinių laidų režisiere. Parengė per 2000 laidų, kurių svarbiausios: „Enterpos karalystėje“, „Vakaras menėje“, „Muzikinis trečiadienis“, „Tonika“ (laida ėjo 12 metų), „Muzikos svetainė“, „Kaukių balius“, „Dvylika mėnesių“ ir kt. Pastatė operą, keletą baletų, televizijos laidose propagavo operos meną.
Leonardas Andriuškevičius
1965-1969 m. Vilniaus kultūros mokykloje studijavo režisūrą. 1970-1976 m. dirbo Kauno valstybiniame lėlių teatre. Nuo 1976 m. Šiaulių dramos teatro aktorius. Sukūrė per 60 vaidmenų.
Regina Arbačiauskaitė-Flick
1973 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1973-1996 m. vaidino Lietuvos akademiniame dramos teatre. Nuo 1996 m. Klaipėdos dramos teatro aktorė. Sukūrė apie 40 pagrindinių vaidmenų teatre, kine ir televizijoje.
Rolandas Atkočiūnas
1990 m. baigė Maskvos B. Ščiukino teatro meno institutą. 1992 m. įkūrė Kauno mažąjį teatrą. 1994-1995 m. Šiaulių dramos teatro meno vadovas, direktorius, 1998-2001 m. šio teatro režisierius. Išvyko į Klaipėdą. Nuo 2005 m. vadovauja Liepojos (Latvija) dramos teatrui.
Vladas Auga
1952-1977 m. Šiaulių dramos teatro aktorius, 1960-1977 m. buvo šio teatro direktorius. 1977-1980 m. dirbo Lietuvos kino studijoje vaidybinių filmų direktoriumi. Šiaulių dramos teatre sukūrė per 50 vaidmenų.
Audronė Bagatyrytė
1974-1978 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1985 m. baigė Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje. Pastatė spektaklių Barnaulo (Rusija) Jaunojo žiūrovo ir Klaipėdos dramos teatruose. 1986-1991 m. Šiaulių dramos teatro režisierė.
Vladas Baranauskas
1965-1969 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Nuo 1969 m. Šiaulių dramos teatro aktorius, nuo 1996 m. trupės vedėjas. Vaidino Lietuvos televizijos ir radijo spektakliuose, filmavosi Lietuvos ir Rusijos meniniuose kino filmuose.
Saulius Bareikis
1977 m. baigė valstybinę Lietuvos konservatoriją. 1977-1981 m. dirbo Šiaulių dramos teatre. 1981-2000 m. vaidino Jaunimo teatre, nuo 2008 m. Šiaulių dramos teatro aktorius.
Šarūnas Bartas
1991 m. baigė Maskvos Kinematografijos institutą. 1989 m. įkūrė pirmąją Lietuvoje nepriklausomą kino studiją „Kinema“.
Vytautas Benokraitis
1945 m. įstojo į Šiaulių dramos teatro studiją, o ją baigęs, 1948 m. priimtas dirbti teatro pagalbiniu darbuotoju, vėliau aktoriumi. Šiaulių dramos teatre dirbo iki 1986 m. Čia sukūrė per 150 vaidmenų.
Nomeda Bėčiūtė
1983-1987 m. studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose, 1987-1990 m. - Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Nuo 1990 m. Šiaulių dramos teatro aktorė. Sukūrė per 40 vaidmenų.
Elena Bindokaitė-Kernauskienė
1917 m. baigė mokytojų kursus Voroneže, o 1918 m. gimnaziją Jekaterinoslave. Grįžusi į Lietuvą, 1929 m. baigė Valstybės teatro vaidybos studiją. 1919-1931 m. vaidino Kauno, Valstybės teatruose.
Juozas Bindokas
1968-1972 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Nuo 1972 m. dirba Šiaulių dramos teatre. Sukūrė per 70 vaidmenų.
Lina Bocytė
1977-1981 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Nuo 1981 m. dirba Šiaulių dramos teatre. Sukūrė per 60 vaidmenų.
Irena Bučienė
1962 m. baigė Vilniaus universitetą, 1969 m. - Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje. 1969-1972 m. buvo Lietuvos televizijos režisierė, nuo 1970 m. dirbo dėstytoja Lietuvos konservatorijoje.
Adolfina Budrikaitė-Zulonienė
1940-1945 m. buvo Šiaulių dramos teatro, 1947-1985 m. Lietuvos akademinio dramos teatro aktorė, (1949 m. baigė šio teatro vaidybos studiją).
Janina Budrikaitė
1938 m. baigė Šiaulių mokytojų seminariją ir iki 1946 m. mokytojavo. 1946-1949 m. Šiaulių dramos, 1949-1951 m. Kauno jaunojo žiūrovo, 1951-1980 m. Klaipėdos dramos teatrų aktorė.
Jūratė Budriūnaitė
1992 - 1996 m. mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Nuo 1996 m. dirba Šiaulių dramos teatre. Sukūrė apie 40 vaidmenų.
Panašus:
- Neįtikėtina Brolių Grimų Pasakos "Joniukas ir Grytutė" Analizė, Kuri Privers Pamąstyti!
- Neįtikėtina Brolių Grimų Gyvenimo Istorija: Atrask Paslaptis ir Faktus
- Brolių Gataveckų Neįtikėtina Gyvenimo Kelionė: Menas, Vaikystės Paslaptys ir Socialinė Atsakomybė
- Automobiliniai veidrodžiai vaikams – saugumo ir komforto revoliucija jūsų kelionėms!
- Atraskite Geriausias Kulinarines Knygas Vaikams ir Šeimai: Išsamios Apžvalgos ir Tikros Atsiliepimų Istorijos