Kai kurie tėvai intuityviai taiko metodus, kuriuos paprastai žino iš vaikystės: įveda bausmių ir apdovanojimų sistemą, riboja laiką, praleistą vaikui žaidžiant, liepia mokytis daugiau.
Kiti laukia, gyvena tikėdamiesi, kad sunkumai, su kuriais susiduria jų vaikas, yra laikini ir vieną dieną vaikas juos tiesiog „išaugs“. Tačiau nė vienas iš šių būdų nėra teisingas. Pirmasis dažniausiai yra neproduktyvus, dar labiau smukdantis vaiko motyvaciją.
Antrasis iš esmės pagrįstas tėvų, kurie tikisi, kad problema išsispręs savaime, norais. Šiuo atveju, verta žinoti, kad pastebėti simptomai, tokie kaip: pažymių pablogėjimas, naujų žinių įgijimo sunkumai, išsiblaškymas ar, pavyzdžiui, mokymosi savarankiškai stoka dažnai yra tik išorinių kitų - kartais daug rimtesnių - sunkumų, su kuriais susiduria vaikas, priežastis.
Rimtais įspėjamaisiais signalais galima laikyti ir tai, jog vaikas bijo eiti į mokyklą, vis dažniau praleidžia pamokas, o mokymosi rezultatai ženkliai nukrypo nuo bendraamžių.
Šioje vietoje verta užduoti klausimą: ar vaikas tikrai gali tiesiog „išaugti“ iš tokio pobūdžio problemų? Ilgametė mokytojų, psichologų ir mokyklų pedagogų patirtis rodo, kad tai mažai tikėtina. Atvirkščiai - ignoruojant problemas, šios tik gilėja, o spręsti jas darosi vis sudėtingiau.
Deja, daugelis tėvų pradeda ieškoti pagalbos tik tada, kai problemos jau yra pažengusios, o jų sprendimo būdai reikalauja neproporcingai daug vaiko darbo ir pastangų.
„Braingym“ kognityvinių įgūdžių centruose dažnai susiduriame su pirmųjų, iš pažiūros „nekaltų“ simptomų, kurie dažniausiai pasireiškia kartu su vaiko mokymosi sunkumais, ignoravimo pasekmėmis. Todėl paruošėme 6 problemų sąrašą, su kuriomis dažniausiai susiduria moksleiviai ir kurių, remiantis mūsų patirtimi, tikrai nereikėtų ignoruoti tikintis, kad vieną dieną jos stebuklingai išnyks.
1 problema: vaikas negali susikaupti
Išoriniai požymiai: vaikas nesugeba susikaupti ties atliekamomis užduotimis, greitai išsiblaško, pamiršta, ką turėjo padaryti, kartais prašo pakartoti sąlygą daug kartų, kad užduotis būtų pabaigta. Vaikas daro daug klaidų ir praleidžia smulkmenas. Jam sunku nusėdėti vietoje. Mokymosi procesas stringa, o kartais vaikas visai nereaguoja į jam pavestas užduotis.
Galimos priežastys: Koncentracijos problemų šaltiniai gali būti labai įvairūs - pradedant nepakankamu miegu, aukštu streso lygiu, netinkama mityba, pertekliniais dirgikliais, su kuriais vaikas susiduria, iki neurologinių ir psichologinių problemų, tokių kaip nesugebėjimas kontroliuoti emocijų, dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) arba dėmesio deficito sutrikimas (ADD).
Sprendimo būdai: Be to, kad reikia rūpintis pagrindiniais klausimais, tokiais kaip miego reguliavimas, streso lygio mažinimas, mitybos praturtinimas ingredientais, turinčiais teigiamą poveikį nervų sistemai, ar vaiko aplinkos dirgiklių pašalinimu, verta imtis ir kitų atitinkamų priemonių pvz.: dėmesio pratimų. Norint pasiekti rezultatų, laikomasi vadinamųjų 3R taisyklės, t.y. rūpinimosi reguliarumu (dirbti nustatytu ritmu), rutinos ir repeticijos modeliu - kartojimu (nuolat kartoti komandas, kol bus pasiektas norimas efektas).
2 problema: vaikas turi atminties problemų
Išoriniai požymiai: vaikas nesugeba atkurti netolimos praeities įvykių (pavyzdžiui, tą pačią dieną), neprisimena, kas buvo pasakyta pamokoje, pamiršta į mokyklą atsinešti reikalingas priemones, kalbėdamas pamiršta vieną kitą žodį arba neatpažįsta neseniai sutiktų žmonių. Galite pastebėti, jog vaikui kyla problemų atpasakojant prieš akimirką skaitytą turinį.
Galimos priežastys: Kaip ir susikaupimo problemų atveju, atminties problemos taip pat gali būti organinės kilmės ir, be kita ko, dėl nervų sistemos pažeidimų (pavyzdžiui, dėl galvos traumos), medžiagų apykaitos ir infekcinių pokyčių, ir net dėl hipotirozės ar anemijos.
Sprendimo būdai: Priklausomai nuo problemos priežasčių - gali prireikti neurologinio gydymo, arba profesionalios psichologo, psichoterapeuto pagalbos. Mitybos racioną praverstų praturtinti naudingais vitaminais (daugiausia B2 ir folio rūgštimi) bei tinkamais papildais (pvz., japoniniu ginkmedžiu), išbraukiant iš valgiaraščio cukraus turinčius produktus. Nepamirškite, jog atmintis yra treniruojama, o tai daryti tikrai verta, reikia tik praktikuotis.
„Braingym“ ne kartą matėme nuostabių pokyčių, kuriuos gali atnešti intensyvios, kruopščiai atliekamos atminties treniruotės.
3 problema: vaikui trūksta savarankiškumo
Išoriniai požymiai: Nesvarbu kiek metų vaikui, jam vis tiek reikia pagalbos atliekant daugybę veiklų. Į tai, be kita ko, įeina ir mokymasis bei namų darbų atlikimas, kurių vaikas negali atlikti be tėvų kontrolės ir paramos. Savarankiškumo trūkumas dažniausiai atsiskleidžia ir palyginti menka iniciatyva (namų darbais rūpinasi tėvai, o ne vaikas), žema motyvacija mokytis, atsakomybės jausmo už mokyklines pareigas stoka, o kartais atmestinu vaiko požiūriu „mama vis tiek man padės, žinos“.
Galimos priežastys: Nepriklausomybės stoką, deja, dažnai lemia auklėjimo klaidos ir per didelė tėvų apsauga. Suprantama, jog tėvai, turi gerų ketinimų, tačiau daugeliu atvejų - mokyklinių darbų atlikimas ir įprotis atlikti namų darbus kartu tik stiprina abipusį tikėjimą, jog vaikas nėra pakankamai pajėgus susitvarkyti pats. Ateityje tai gali turėti dar blogesnių pasekmių, tokių kaip kūrybiškumo stoka gyvenime ir žema savigarba.
Sprendimo būdai: Neskatiname visai nepadėti savo vaikui, siūlome daryti tai išmintingai, ugdant pasitikėjimą ir jausmą, jog vaikas gali pats. Pastebėję, kad vaikui nesiseka vienoje srityje, neturėtume darbų atlikti už jį. Vietoj to, motyvuokite toliau stengtis ir įvertinti visas, net ir menkiausias, sėkmes. Nepamirškite, kad norėdami, jog vaiko smegenys tinkamai vystytųsi, turime duoti kuo daugiau galimybių vaikui eksperimentuoti, atrasti pačiam, mokytis iš klaidų.
„Braingym“ smegenų treniruočių metu tam sukuriame puikias sąlygas.
4 problema: vaikui reikia daug laiko mokytis ir atlikti namų darbus
Išoriniai požymiai: tiek pasiruošimas kontroliniams darbams, tiek namų darbų ruošimas vaikui visada užtrunka ilgai. Užduotys pamokose atliekamos lėčiau, todėl dažnai kyla problemų jas atlikti laiku. Taip neatlikti ir neišmokti dalykai virsta žinių spragomis.
Galimos priežastys: Tam gali būti daug priežasčių - nuo aukščiau paminėtų koncentracijos problemų (vaikas labai lengvai blaškosi), iki specifinių mokymosi sunkumų neurologiniu pagrindu (pvz., disleksija ar diskalkulija) iki sensorinės integracijos problemų. Mažiau išvystyti vaiko pažintiniai gebėjimai reiškia, kad jam reikia daug daugiau laiko apdoroti ir suprasti informaciją iš aplinkos.
Priežastis taip pat gali slypėti susilpnėjusioje darbinėje atmintyje, kuri neleidžia vaikui pakankamai ilgai saugoti tam tikrus duomenis, reikalingus efektyviai atlikti jam duotą užduotį. Sunkumų šaltinis taip pat gali būti įvairaus pobūdžio emociniai sutrikimai (pavyzdžiui, neurotinio pobūdžio) arba žema savivertė.
Sprendimo būdai: šiuo atveju aiškus sričių vertinimas nurodytų problemos šaltinį. Gali būti naudinga nustatyti stipriąsias ir silpnąsias vaiko puses bei pritaikyti mokyklos darbo ir mokymo metodus. Svarbu „nepaleisti“ problemos ir stebėti pagerėjimą, atsižvelgiant į tai, kokių priemonių buvo imtasi.
„Braingym“ centre prieš smegenų treniruotes ir po jų visada atliekame kognityvinių įgūdžių testą, kuris leidžia tiksliai nustatyti vaiko kognityvinių įgūdžių lygį ir treniruočių metu pasiektą pažangą šioje srityje.
5 problema: vaikui sunku skaityti
Išoriniai požymiai: vaikas skaito daug lėčiau nei jo bendraamžiai ir daro daug klaidų. Skaitymas trūkinėjantis ir jam sunku sklandžiai pereiti nuo žodžio prie žodžio, galimas žodžių, jų galūnių ar atskirų raidžių painiojimas. Sunku atpažinti ir ištarti žodžius, o kartais suprasti, ką perskaitė. Skaitydamas jis lengvai blaškosi ir tampa neramus.
Galimos priežastys: skaitymo sunkumai gali rodyti arba nereikšti disleksijos - specifinio, dažniausiai įgimto vaiko sunkumo mokantis skaityti ir rašyti. Tačiau sunkumai gali atsirasti ir dėl streso (dažniausiai dėl savęs lyginimo su kitais vaikais) arba dėl baimės skaityti. Kitos galimos priežastys slypi girdimosios informacijos apdorojimo įgūdyje (kuris būtinas skaitymo supratimui), mokymosi skaityti procese ir nepakankamame skaityme, praktikoje. Diagnozuojant tokius sunkumus atmetami regėjimo ar klausos sutrikimai.
Problemos sprendimas: kuo greičiau pradėkite spręsti vaiko skaitymo sunkumus, kad problema neįsišaknytų sukeldama mokymosi bei žinių spragų. Veiksmingiausias metodas yra kantrūs, sistemingi pratimai, kurie gali būti atliekami kaip pedagoginės terapijos dalis arba, pavyzdžiui, profesionalus smegenų lavinimas, kurio metu lavinamas girdimosios informacijos apdorojimas, taip pat atmintis, koncentracija ir loginis mąstymas.
6 problema: vaikas nesupranta jam pavestų komandų ar užduočių
Išoriniai požymiai: Vaikas nereaguoja į jam adresuotas žodines komandas, net jei jos kartojasi keletą kartų. Kartais atrodo, kad negirdi, kas jam sakoma. Taip pat kartais nesupranta rašytinių instrukcijų, sąlygų, todėl turi problemų atlikdamas užduotis - tiek mokykloje, tiek atliekant namų darbus. Kartais atrodo, kad jis išsiblaškęs, o mintimis jis „kažkur kitur“.
Galimos priežastys: Esant tokio pobūdžio sunkumams, visada pirmiausia reikia atmesti klausos ar regėjimo problemas. Tačiau žodinių ir rašytinių komandų nesupratimo priežastis gali būti neteisingas girdimosios arba vaizdinės informacijos apdorojimas, t. y. specifiniai neurologinio fono sutrikimai, susiję su klausos ir (arba) regos pojūčiu.
Problemos sprendimas: Visų pirma, svarbu bendravimo būdą pritaikyti prie vaiko suvokimo gebėjimų, t.y kalbėti lėtai ir aiškiai, taip pat paprasta, nesudėtinga kalba. Nustatant girdimosios arba vaizdinės informacijos apdorojimo problemas - labai svarbu kuo greičiau atlikti pratimus, kurie leistų ugdyti šiuos įgūdžius ir sudarytų sąlygas tinkamai sritims funkcionuoti.
Mūsų patirtis rodo, kad profesionalus smegenų lavinimas šiuo atžvilgiu duoda puikių rezultatų.
Pabaigai - kai pastebite, jog vaikas turi problemų mokykloje - nenuvertinkite jo, tikėdamiesi, kad „gal iš to išaugs“. Venkite natūralaus noro kaltinti arba situaciją pavadinti „tingėjimu“. Vietoj to, atidžiau pažvelkite į tai, su kuo konkrečiai jūsų vaikas nesusitvarko ir kokios gali būti to priežastys. Galbūt mokymosi sunkumai kyla iš kitų šaltinių, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Braingym“ siūlome išsamiai diagnozuoti vaiko kognityvinius įgūdžius, kurie yra itin svarbūs tinkamam vystymuisi, mokymuisi. Turime įrankius, kurie labai tiksliai ištiria kognityvinių įgūdžių lygį ir nurodo, su kuriuo iš jų vertėtų dirbti. Tikslus įvertinimas ir atitinkami korekciniai veiksmai gali paskatinti vaiką vėl pamėgti mokyklą, o naujos žinios ir jų troškimas siesis su malonumu.
Svarbūs pažintiniai įgūdžiai
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad smegenų mankštinimas gali sustiprinti silpnus pažintinius įgūdžius, išmokti sutelkti dėmesį, lavinti ilgalaikę ir darbinę atmintį, didinti informacijos apdorojimo greitį, gerinti loginį mąstymą ir pan.
„BrainRx“ - 1991 metais amerikiečių mokslininkų sukurta programa, ji ypatinga tuo, kad stiprina visas pagrindines kognityvines sritis, turinčias įtakos smegenų veiklai. Pasaulyje yra 120 tokių įgūdžių lavinimo centrų, veikiančių pagal amerikiečių licenciją.
Idėja atidaryti jį ir Vilniuje kilo vilnietei Domantei Padleckaitei bei jos verslo partneriui. „Mums visą laiką buvo įdomu, kodėl vieni vaikai mokosi lengviau, greičiau atlieka namų darbus, įsimena, ką išmoko, negu kiti. Ieškodami atsakymo į šį klausimą, sužinojome apie šią programą“, - pasakoja centro vadovė.
Ja susidomėję verslininkai nuvyko į JAV, baigė intensyvius mokymus ir gavo sertifikatą. Mokydamiesi įsitikino, kad metodas tikrai veiksmingas, išmokė greičiau susikaupti, iš karto atlikti kelis darbus. Pasak centro įkūrėjų, nors programa skirta įvairaus amžiaus žmonėms, jie labiau koncentruojasi į vaikus.
Padidėja intelekto koeficientas
„Dažniausiai į mus kreipiasi tėvai tų mokinių, kuriems sunkiau sekasi mokytis. Pirmiausia jie atlieka JAV vaikų gydytojo Kenetho Gibsono parengtą testą, kuris atskleidžia įvairių gebėjimų lygį, padeda išsiaiškinti, kokie yra pagrindiniai mokymosi įgūdžiai, atmintis, girdimosios ir regimosios informacijos įsisavinimo greitis, loginis mąstymas, samprotavimo gebėjimai. Pagal testo rezultatus sudarome kiekvienam individualią mokymosi programą“, - aiškina D. Padleckaitė.
Tada prasideda intensyvūs individualūs mokymai. Vienas treneris dirba su vienu mokiniu. Pratybos gali trukti nuo valandos iki pusantros. Rekomenduojamos trys per savaitę po pusantros valandos, toks mokymas būna našus. Galima rinktis penkias pratybas po valandą. Visas kursas trunka nuo keturių mėnesių iki pusmečio ar metų.
Tai lemia testo rezultatai ir tėvų lūkesčiai, tikslai, kiek jie nori, kad vaiko protiniai gebėjimai sustiprėtų. Pabaigus programą vėl atliekamas Gibsono testas: paaiškėja, kokių rezultatų pasiekta. Pasak pašnekovės, tyrimai patvirtina, kad žmonių, lavinusių intelektą pagal šią programą ilgiau nei metus, įgūdžių vidurkis siekia 96 proc., apie 15 taškų padidėja ir IQ koeficientas.
Per pratybas atliekamos mokslininkų sukurtos užduotys, kurios stiprina ilgalaikę ir trumpalaikę atmintį, dėmesio koncentraciją, gebėjimą apdoroti informaciją, loginį mąstymą, vaizdinės ir garsinės informacijos suvokimą ir įsisavinimą. Naudojami keli paprasti prietaisai: laikmatis ir metronomas.
Primena įdomų žaidimą
Vaikas, girdėdamas metronomo švytuoklės švytavimą, turi su juo garsiai skaičiuoti ir kartu atlikti kokią nors užduotį. Tai skatina sukoncentruoti dėmesį, išmoko dirbti iškart du darbus, greitai priimti sprendimus.
Kadangi klasėse dažniausiai mokosi kelios dešimtys vaikų, girdėti šurmulys, sunku susikaupti, nusėdėti vienoje vietoje, pabaigti pradėtą darbą, tad šios savybės labai praverčia.
Užduotys yra nelengvos, todėl su vaikais dirbantys treneriai stengiasi, kad jos būtų panašesnės į žaidimą, nenuvargintų, nes atliekamos sparčiai, nėra kada ilgai sėdėti ir galvoti. „Pratiname mąstyti greitai, kad smegenys virtų“, - juokiasi centro vadovė D. Padleckaitė. Kiekvienas pratimas suskirstytas lygiais ir vertinama, per kiek laiko jie įveikiami. Perėjimas iš lygio į lygį skatina azartą.
Ir treneris, ir mokinys mato pažangą. Tai tampa motyvacine paskata, atsiranda noras siekti dar daugiau. Taip ugdomos ir lyderio savybės, stiprėja pasitikėjimas savimi. Būtent jo pritrūksta mokiniams, nes mokytojai dažnai nepakankamai pozityviai vertina jų pastangas.
Centre „Brain gym“ dirba keturi apmokyti treneriai, turintys psichologinį arba pedagoginį išsilavinimą, - kiekvieną vaiką reikia sudominti, motyvuoti, užvesti kaip varikliuką, o tam reikia specialių žinių. „Pirmųjų mokinių tėvai po poros mėnesių treniruočių jau pastebi teigiamus rezultatus. Sako, kad vaikai visai kitaip dėsto mintis, išmoksta susidaryti dienotvarkę, jiems lengviau susikaupti, jaučia, kokioje situacijoje kaip šnekėti“, - džiaugiasi teigiamais įvertinimais D. Padleckaitė.
Dar viena dažna vyresnių vaikų klaida - pamokų metu užsirašyti, ką jie turės padaryti ar išmokti namuose. Mano pasiūlymas būtų toks - daugiau mokykitės mokykloje, o ne namuose, tuomet juose tereikės pasikartoti tai, ką išmokote, ir kiek pagilinti žinias, o namų darbų atlikimo laikas bus daug trumpesnis“, - pataria „Brain Gym“ centro trenerė Justina Inkrataitė.
Anot intelekto lavinimo centro trenerės, viena dažnesnių šiuolaikinių vaikų problemų - sunkumai sutelkti dėmesį, paveikiantys ir mažųjų mokymosi rezultatus. Justina Inkrataitė tikina, kad tam didelę įtaką daro kompiuteriniai žaidimai bei netinkamai išnaudojama vaikų energija.
„Kiekvienam bet kurio amžiaus vaikui svarbu turėti užimtumą, tačiau kalbu aš ne apie nuolatinį sėdėjimą prie kompiuterio ar televizoriaus. Tėvams netgi patarčiau vengti ir neleisti savo atžaloms žaisti tų įvairių „šaudau-gaudau“ kompiuterinių žaidimų, kurie vaikams sukelia papildomą adrenalino jausmą.
Dažnai tokius žaidimus žaidžiantys vaikai pradeda juos inscenizuoti realybėje ir paskui tampa dar aktyvesni nei yra iš tikrųjų. Aš jokiu būdu nesakau, kad kompiuteriai, planšetės ar išmanieji telefonai yra blogai. Tikrai ne - tai neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis, tad jų uždrausti savo vaikams tikrai nereikėtų, bet žiūrėti, ką vaikas daro su ta planšete, kompiuteriu ar telefonu, tikrai reikėtų.
Yra begalė įvairių žaidimų, kurie lavina vaikus ir juos ugdo. Vaikus galime užimti įvairiais pratimais, žaidimais, programomis - tai padės augti ir tobulėti. O ir vaikų aktyvumas tikrai nėra blogai, tik tą aktyvumą derėtų tinkamai išnaudoti - vaikų lavinimui ir užimtumui. Vaikus galime užimti įvairiais pratimais, žaidimais, programomis - tai padės augti ir tobulėti.
Didžiausia tėvų klaida turbūt ir yra, kuomet tą vaikų energiją jie paleidžia vėjais, leisdami vaiką pasilakstyti ar tiesiog pasodindami jį prie televizoriaus - taip juk neišnaudojama didžioji dalis vaikų potencialo“, - tikina J.Inkrataitė.
Tačiau ir perspausti, anot trenerės, savo vaikų tėvams nederėtų, mat taip mokykla jiems gali tapti prievole, į kurią eiti jie tikrai nedegs noru. „Vaikams mokytis turi būti smagu, tad nepatariu tėvams dar labiau apkrauti savo vaikų papildomomis užduotimis namuose, skaitymo pratimais ar akylai kontroliuoti, kaip jie atlieka namų darbus.
Tokiu atveju vaikams dings ūpas ką nors daryti - juk kas per daug, tas nesveika. Blogai, kai vaikai į mokyklą pradeda žiūrėti, kaip į kažkokią „katorgą“, kur reikia prisiversti eiti, „kalti“, sėdėti ir daug mokytis“, - tikina J.Inkrataitė.
Svarbi - motyvacija
Tačiau tuo pačiu, anot trenerės, vaikai turėtų suprasti, kad mokykla yra jų pareiga. „Kaip tėvai eina į darbą ir dirba ten tam, kad visai šeimai būtų geriau, taip ir vaikas turėtų suprasti, kad mokydamasis jis kraunasi bagažą ateičiai.
Į kiekvieną mokyklinę užduotį, namų darbus mes galime pažiūrėti kiek kitokia perspektyva. Tad jei vaikas nenori eiti į mokyklą, tingi mokytis, rekomenduočiau tėvams susėsti su savo vaiku ir nuoširdžiai jam paaiškinti, kokią vaikas naudą gaus, eidamas į mokyklą ir ruošdamas namų darbus, pasidalyti savo pačių asmenine patirtimi - tai skatins vaiką mąstyti“, - tikina J.Inkrataitė.
Nepritaria specialistė ir dažnai tėvų naudojamai praktikai - skatinti savo vaiko mokymosi rezultatus pinigais. Ne pažymys parodo, kiek iš tikrųjų vaikas moka, kiek jis tam investuoja laiko ir kaip jam sekasi tas užduotis suprasti „Skatinimas pinigais už mokymosi rezultatus, manau, yra labai neteisinga praktika, nes tokiu atveju vaikas mokosi pažymiui, o ne žinioms.
Tą dešimtuką gauti vaikas gali įvairiais būdais, klausimas tik, kiek tas dešimtukas jam bus naudingas, jei pamoka iš esmės vis tiek nebus išmokta. Juk ne pažymys parodo, kiek iš tikrųjų vaikas moka, kiek jis tam investuoja laiko ir kaip jam sekasi tas užduotis suprasti“, - sako trenerė.
Kaip padidinti vaikų efektyvumą mokantis?
Anot J.Inkrataitės, tai vienas dažniausių klausimų, į kurį atsakymas yra ganėtinai paprastas. Tėvams, turintiems žemesnių klasių moksleivius, kuriems dar reikia tėvų pagalbos ruošiant namų darbus, trenerė pataria nedaryti esminės klaidos ir nepadėti jiems daugiau nei reikia.
„Daugelis tėvų savo vaikams padaro „meškos paslaugą“, bandydami kuo aiškiau išaiškinti kiekvieną mokykloje duotą užduotį. To daryti nepatarčiau jokiais būdais - vaikas pats turi šią užduotį išsiaiškinti ir suprasti, taip jis išmoks mąstyti.
Jei tikrai matote, kad vaikui sunkiai sekasi suprasti užduotį, paprašykite, kad jis tą užduotį perskaitytų dar kartą, galbūt akcentuokite jam esminį žodį iš užduoties, užduokite tinkamus klausimus, tik jokiu būdu jam nesusakykite, ką tiksliai jis turi padaryti. Kitaip tariant, jei vaikas atsidūrė aklavietėje, užveskite jį ant kelio, padėkite jam įjungti smegenis darbui, tačiau nedarykite užduoties už jį.
Vaikas pats turi mąstyti. Jei jis išmoks tai daryti, jo ir namų darbų atlikimo greitis padidės penkeriopai. Jei užduotį spręsdamas vaikas atsidūrė aklavietėje, užveskite jį ant kelio, padėkite jam įjungti smegenis darbui, tačiau nedarykite užduoties už jį.
Gebėjimas suprasti užduotis yra vienas svarbiausių niuansų, ir jei vaikas namuose net nebando tos užduoties suprasti, nes tai už jį padaro tėvai, jis jos nesupras ir mokykloje“, - atkreipia dėmesį specialistė.
Anot J.Inkrataitės, toks vaiko ugdymas, be jokios abejonės, reikalauja kantrybės, tačiau galiausiai ji visuomet atsiperka. Kalbėdama apie vyresnių klasių moksleivius, kuriems kyla sunkumų mokantis, specialistė pataria vengti „kalimo“ technikos ir daugiau mokytis mokykloje, ne namuose.
„Svarbiausia yra kartojimas ir mąstymas. Gautą informaciją svarbu suprasti, o ne „iškalti“ - toks mokymosi būdas, sakyčiau, visai neveiksmingas. „Kaldami“ mes naudojame trumpalaikės atminties smegenų sritį, taigi išmokstame informaciją tik „tam kartui“ ir greitai ją paskui pamirštame, taip visiškai neskatiname savęs mąstyti.
Daug efektyviau yra pajungti mąstymą - juk prie bet kokio mokymosi mes galime, tarkime, ieškoti garsinių ar vizualinių asociacijų, kurios palengvins įsiminimą.
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Neįtikėtinos Dainelės Vaikų Gimtadieniui: Lengvi Žodžiai ir Akordai Visai Šventei!
- Vaikiškos krepšinio aprangos dydžiai – kaip išsirinkti patogiausią ir pirkti internetu be rūpesčių!