Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) yra labiausiai paplitusi virškinimo trakto liga, kuria serga 20-30 % išsivysčiusių šalių pasaulio žmonių. GERL yra per didelis rūgštinio skrandžio turinio nutekėjimas iš skrandžio į stemplę (virškinamojo trakto dalį tarp gerklės ir skrandžio). Rėmenį bent kartą per metus pajunta daugiau nei pusė žmonių, dažniau pasitaiko vyrams. Taip pat dažnai pasitaiko nėštumo metu, bet dažniausiai praeina po jo.
Sergamumas virškinimo trakto ligomis sparčiai didėja, ypač ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Maisto perteklius, valgymas stipriai perdirbto maisto, nutukimo epidemija, visa tai veda prie nevaldomų virškinimo sistemos sutrikimų. Virškinimo sistemos užduotis yra suskaidyti maistines medžiagas t.y. nutrientus, esančius maiste, kad jie lengvai absorbuotųsi ir organizmas juos įsisavintų.
Refliuksas, dar žinomas kaip gastroezofaginis refliuksas arba rūgštinis refliuksas, yra būklė, kai skrandžio rūgštis ir kiti skrandžio turiniai grįžta į stemplę. Tai gali sukelti nemalonius simptomus, tokius kaip rėmuo (deginimo pojūtis krūtinėje), rūgšties skonį burnoje, ir net sunkumą ryti.
Kas Yra Rėmuo?
Rėmuo - tai deginimo pojūtis, kurį dažniausiai jaučiame krūtinėje, ar viršutinėje pilvo dalyje. Šis nemalonus jausmas atsiranda dėl to, kad skrandžio rūgštis patenka į stemplę. Dėl to kyla dirginimas, kuris pasireiškia deginimu, skausmu, o kartais gali būti juntamas ir kartus skonis gerklėje ar burnoje. Be to, rėmuo dažniausiai pasireiškia po valgio arba gulint, kai rūgštis lengviau kyla į stemplę. Žmonės dažnai šį pojūtį apibūdina kaip „deginimą krūtinėje“, kuris gali trukti kelias minutes ar net kelias valandas. Rėmens simptomų priežastis - sutrikę stemplės apatinės dalies susitraukimai.
Rėmuo Nėštumo Metu
Nėščiosioms GERL pasitaiko dažnai - 60-80 proc. Dažnai ši liga paūmėja arba prasideda nėštumo metu, palengvėja po gimdymo, per kitus nėštumus vėl gali paūmėti.
Priežastys Ir Rizikos Veiksniai
Nėščiųjų progesterono koncentracija atpalaiduoja stemplės, skrandžio, žarnyno lygiuosius raumenis. Stemplės motorinė funkcija tampa vangesnė, peristaltikos bangos suretėja, pablogindamos stemplės apsaugą nuo sąlyčio su skrandžio rūgštimis. Atsipalaidavus stemplės apatiniam gniaužtui, diafragmos hiatinei angai, dažniau rūgštinio skrandžio sekreto atpilama į stemplę, padažnėja rėmens ir atsirūgimo epizodai. Didėjanti gimda mechaniškai spaudžia skrandį ir didina spaudimą jame. Šių veiksnių derinys sudaro sąlygas GERL. Agresinis refliukso turinys (HCl, pepsinas, tulžies rūgštys, kasos fermentai) sukelia struktūrinius pokyčius, ypač jei yra padidėjęs stemplės gleivinės jautrumas, sutrikusi apsauginė gleivinės sistema. Simptomai ryškėja didėjant nėštumui, šiek tiek palengvėja nėštumo pabaigoje, kai vaisius nusileidžia į mažąjį dubenį.
Pagrindinės šios ligos priežastys, anot A. Rodovičiaus, gali būti suskirstytos į kelias grupes. Refliukso atsiradimą gali sukelti anatominės priežastys, tarp kurių - stemplinės angos išvarža, antsvoris ir nutukimas. Refliuksą dažnai patiria ir besilaukiančios moterys, ypač trečiąjį nėštumo trimestrą. Kita galima priežastis refliukso atsiradimui - netinkama mityba, kai vartojama daug alkoholio ir gazuotų gėrimų, riebaus, kepto, aštraus maisto ir padažų. Taip pat persivalgymas vakarais bei nesubalansuota mityba. Ligos formavimąsi skatina ir rūkymas, stresas, pamaininio darbo ir miego režimo nesilaikymas.
Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė ir šeimos gydytoja Jurga Dūdienė sako, kad refliuksas įprastai kyla dėl tarp stemplės ir skrandžio esančio raumens, stemplės rauko, susilpnėjimo - suprastėjus šio raumens susitraukimui, apvirškintas maistas arba skrandžio sultys, žmogui esant alkanam, sugrįžta atgal į stemplę ir savo rūgštingumu dirgina gleivinę.
Sukelti refliuksą gali įvairūs veiksniai, tačiau pastebima, kad bene dažniausiai su juo susiduriama dėl skrandžio išvaržos, dažnų persivalgymų, užsitęsusio streso ar dažno gulėjimo vos pavalgius. Be to, refliuksu dažniau skundžiasi besilaukiančios moterys ir vyresnio amžiaus arba antsvorio turintys asmenys, kadangi jų skrandžius spaudžia kiti organai, todėl nepilnai suvirškintas maistas yra „priverstas“ sugrįžti atgal į stemplę.
Svarbu žinoti, kad refliukso atsiradimą gali paskatinti ir tam tikri maisto produktai: citrusiniai vaisiai, mėta, pomidorai, keptas, rūkytas, riebus ir aštrus maistas, saldumynai, šokoladas, svogūnai, gazuoti gėrimai, kava.
Simptomai Ir Požymiai
Nėščioji skundžiasi deginimo jausmu už krūtinkaulio, rėmeniu, atsirūgimu rūgščiu turiniu, disfagija (rijimo sutrikimu), odinofagija (skausmingu rijimu), hipersalivacija, anoreksija, pykinimu, vėmimu, raugėjimu, epigastriumo srities skausmu, rečiau respiraciniais simptomais, burnos organų, gerklės pažeidimo simptomais: dantų emalio erozijomis, rytiniu balso užkimimu, užpakaliniu laringitu, laringospazmu, kąsnio jutimu gerklėje. Simptomai atsiranda po valgio, naktimis, gulimoje padėtyje, palengvėja vaikštant, išgėrus vandens, pieno. Fizinio tyrimo metu, apžiūrint burnos ertmę, gali būti matoma dantų emalio erozijų (rudų apnašų), liežuvio šaknis storai apdėta pilkšvomis apnašomis, iš burnos jaučiamas blogas kvapas. Palpuojant skausminga epigastriumo sritis. Retai, kai vargina atkaklus deginimas, pilvo skausmas, nėščioji bijo valgyti ir jai gali pasireikšti malnutricija.
Kiti dažni šios ligos simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, yra padidėjęs rūgštingumas, dantų problemos, užkimimas, balso stygų uždegimas, dantų ar liežuvio apnašos, prastas burnos kvapas, krūtinės ir gerklės skausmai, skausmas po valgio, pasunkėjusi astma, padidėjęs seilėtekis ir kiti.
Pagrindinis refliukso simptomas - rėmens graužimas, rūgštaus turinio atpylimas, atsirūgimas, sausas kosčiojimas, ypač ryte, o vėliau vertinama, ar simptomai stiprėja po valgio, miegant ir panašiai.
Anot jo, neretai į vaistinę užsukę pacientai mano, kad refliukso simptomai yra tik rėmuo ir rūgštus skrandžio turinio atpylimas. Vis dėlto, gali kilti ir netipinių ligos požymių, tokių kaip lėtinis sausas kosulys, pilvo pūtimas, užkimimas, krenkštimas, gerklės skausmas ir perštėjimas. Kai kurie žmonės jaučia ir sunkumą viršutinės pilvo dalies srityje, pasunkėjusį ar skausmingą rijimą, pasireiškia ir blogas burnos kvapas.
Ligos Diagnostika
Diagnostika remiasi anamneze. Nėščiosioms endoskopija indikuotina retai. Ji atliekama, jei įtariamos GERL komplikacijos: kraujavimas iš erozijų, stemplės striktūrų, opų, respiracinės komplikacijos. Vietinė anestezija 10 proc. lidokainu, atliekama prieš endoskopinį tyrimą, yra saugi nėščiajai. Stebėti pH 24val. gali būti naudinga, jei GERL yra atipinės formos, refrakterinės eigos.
Diferencinė Diagnostika
Diferencijuoti reikia nuo pepsinės opos, gastrito, stemplės achalazijos, tulžies pūslės akmenligės, pankreatito, kepenų cirozės, vidurių užkietėjimo, ūminio nėščiųjų kepenų suriebėjimo, preeklampsijos. Šioms būklėms nustatyti reikia atlikti papildomus tyrimus: kepenų fermentų, amilazės aktyvumą kraujo serume, šlapimo tyrimą.
Gydymas
Pirmojo gydymo etapo metu reikia neutralizuoti rūgštį, kad šioji toliau nebegriaužtų stemplės, gerklės, burnos. Jei rėmuo kartojasi arba pasilenkus atryjama rūgštimi, siūlomas gydymas protonų siurblio inhibitoriais. Jų galima įsigyti ir nereceptinių, bet tinkamiausius preparatus po apžiūros parinks gydytojas. Vaistų vartojimo kursas įprastai trunka 4-12 savaičių.
Vis dėlto, medikamentinis gydymas gali ir nepadėti, arba padėti tik laikinai, jeigu pacientas nesprendžia pirminių šios ligos priežasčių, pavyzdžiui, nesubalansuotos mitybos ar antsvorio. Ypač reikėtų vengti valgymo vakare, kai iki miego lieka mažiau nei 2 val. Geriau tai daryti dažnai (5-7 kartus per dieną), valgyti po nedaug ir reguliariai.
Esant ilgalaikiam sausam kosčiojimui, krenkštimui verta kreiptis dėl ištyrimo dar ir todėl, jog šis simptomas gali būti nesusijęs nei su gastroezofaginio refliukso liga, nei su virusine kvėpavimo takų infekcija.
Pajutus pirmuosius refliukso simptomus, vaistininkas ragina koreguoti savo mitybą: valgyti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, rinktis visavertį, tačiau skrandžio neerzinantį maistą, riboti arba visai atsisakyti kitų refliuksą skatinančių veiksnių (negulėti po valgio, pavalgius nesilenkti), taip pat valdyti stresą.
Nemedikamentinės Gydymo Priemonės
- Miegoti pakėlus lovos galvūgalį, nesilankstyti, sunkiai nenešti, po valgio negulėti ir nedirbti, nenešioti varžančių drabužių.
- Negulti pirmąsias 3val. po valgio.
- Nerūkyti ir negerti alkoholio, kuris mažina apatinio stemplės gniaužto tonusą.
- Valgyti mažomis porcijomis ir dažnai, vengti GER provokuojančio maisto, vartoti daugiau baltyminio maisto ir kalcio papildų, nuo kurių didėja gniaužto tonusas.
- Neleisti užkietėti viduriams.
Padėti išvengti refliukso gali ir nevalgymas prieš pat miegą. Jeigu to nepavyksta padaryti, tuomet rekomenduojama miegoti ant aukštesnės pagalvės - tai darant svarbu atsiminti, kad pagalvė turėtų būti dedama ne po kaklu, o po mentėmis, nes priešingu atveju gali pasireikšti kaklo ar nugaros skausmai.
Įpročiai, kuriuos naudinga puoselėti:
- Valgykite neskubėdami, skirkite tam laiko.
- Venkite refliuksą paskatinti galinčių maisto produktų (citrusinių vaisių, mėtų, pomidorų, kepto, rūkyto, riebaus ir aštraus maisto, saldumynų, šokolado, svogūnų, gėrimų su kofeinu).
- Stenkitės neprigulti po maisto.
- Venkite didelio fizinio aktyvumo bent pora valandų po maisto.
- Stenkitės miegoti ant aukštesnės pagalvės.
- Meskite rūkyti.
- Valgykite reguliariai ir mažesnėmis porcijomis.
- Savarankiškai nekoreguokite gydytojo paskirtų vaistų dozių ar vartojimo dažnio.
- Stenkitės vakarienę valgyti anksčiau.
- Saikingai vartokite gazuotus bei kofeino turinčius gėrimus, citrusinių vaisių sultis.
Vaistai
Antacidiniai vaistai (B vaistų kategorija):
- magnio karbonatas su kalcio karbonatu (Raniberl);
- magnio hidroksidas su aliuminio hidroksidu (Maalox, Almagel, Alumag);
- magnio trisilikatas su aliuminio hidroksidu (Gaviscon).
Šių vaistų gydomosios dozės yra saugios visais nėštumo trimestrais ir yra pirmiausiai pasirenkami vaistai nėščiosioms, kurioms kartojasi rėmuo. Jie neturi fetotoksinio efekto. Vartojami suspensijų pavidalu ir tabletėmis. Suspensijos geriau neutralizuoja rūgštis, bet tabletės daugiau didina stemplės sekreto pH ir efektyviau lengvina GER simptomus. Vartojama po 1-2 valgomuosius šaukštus suspensijos ar 1-2 tabletes po valgio ir einant miegoti ir bet kada, kai vargina simptomai. Šalutinis poveikis: vidurių užkietėjimas, viduriavimas, hipermagnezemija (15-30 proc. magnio rezorbuojasi į sisteminę apykaitą), ypač sergančiosioms inkstų nepakankamumu, hiperkalcemija. Nuo natrio hidrokarbonato gali pasireikšti metabolinė alkalozė, motinos ir vaisiaus pabrinkimai, jis blogina geležies absorbciją žarnyne.
H₂ receptorių antagonistai (B vaistų kategorija):
- Ranitidinas 150mg
- Famotidinas 20mg
- Cimetidinas (nebevartojamas)
Visų H₂ receptorių antagonistų šalutinės reakcijos: viduriavimas, galvos, raumenų skausmas, vidurių užkietėjimas (1-3 proc.). Jų skiriama nuo antrojo nėštumo trimestro. Ranitidino, kaip ir cimetidino, laisvosios difuzijos būdu apie 40 proc. praeina pro placentos barjerą. Tačiau, lyginant su cimetidinu, šis vaistas yra efektyvesnis ir neturi antiandrogeninio poveikio. Jo galima skirti nėščiosioms po 75-150mg vakare prieš miegą, sunkiais atvejais - ir du kartus per parą po 150mg, pvz., sergant refliukso liga ar opalige. Gyvūnams netgi didelės jo dozės neveikė teratogeniškai, nepablogino vyriškosios lyties vaisiaus brendimo gimdoje. Ranitidino galima skirti aspiracijos profilaktikai prieš numatomą cezario pjūvio operaciją. Famotidinas neveikia eksperimentinių gyvūnų reprodukcijos netgi vartojamas dozėmis - 2000-4000mg/kg per parą, taip pat neveikia antiandrogeniškai vaisiaus. Kadangi cimetidinas sukelia feminizuojantį efektą, nėščiosioms, kurioms indikuotini H₂ receptorių antagonistai, skiriama ranitidino ar famotidino.
Sukralfatas (B vaistų kategorija). Sukralfatas išleidžiamas tabletėmis po 1g, yra aliuminio ir sulfatinės sacharozės darinys. Padengdamas plėvele, opos kraterį ir gleivinės defektus, apsaugo nuo skrandžio rūgščių. Jo skiriama sergant GERL - po 1g 4 kartus per parą nevalgius. Veiksmingumas toks pat kaip H₂ receptorių antagonistų. Nedaug rezorbuojasi į sisteminę kraujotaką, neturi šalutinio poveikio. Literatūroje yra aprašomi žiurkių, gavusių šio vaisto, vaisiaus mirties atvejų, nenormaliai augantis skeletas, pablogėjusi jauniklių raida, atmintis.
Prokinetikai (B vaistų kategorija): metoklopramidas (išleidžiamas tabletėmis po 10mg), dopamino receptorių blokatorius, vartojamas gydyti skrandžio stazę ir refliuksą priešoperaciniams ligoniams, nes greitina skrandžio išsituštinimą, malšina nėščiųjų vėmimą, vėmimą po chemoterapijos, hipolaktaciją. Skiriama po 10-15mg 30 min. prieš valgį ir prieš miegą. Vaistas greitai praeina pro placentos barjerą, embriotoksiškas ir fetotoksiškas gyvūnams. Nėra studijų su nėščiosiomis. Metoklopramido šalutinis poveikis motinai gali būti nerimas, nemiga, haliucinacijos, parkinsoninis drebėjimas, kiti ekstrapiramidiniai reiškiniai. Skiriamas, jei ligonę pykina, trumpais kursais.
Protono siurblio inhibitoriai (PSI) (C vaistų kategorija):
- Omeprazolis - 20mg
- Lansoprazolis - 30mg
Nėščiosioms jų gali būti skiriama, kai yra sunkus erozinis ezofagitas, rezistentiškas gydymui GER, premedikacijai prieš cezario pjūvio operaciją. GERL gydyti skiriama po 20mg ryte nevalgius iki 2-4 savaičių. Vengti skirti pirmuoju nėštumo trimestru. Šių vaistų teratogeninis ar embriotoksinis poveikis neaprašytas. Netgi vartojant pirmuoju trimestru, aprašoma tik nedidelė teratogeninė rizika vaisiui. Eksperimentuose su gyvūnais (triušiais ir žiurkėmis), skiriant jiems 35-345 kartus didesnę dozę negu vartoja žmonės, stebėtas embriotoksinis poveikis eksperimentuose. Literatūroje aprašyti 16 hiperkalcemijos ir ūminio intersticinio nefrito atvejų (vienas atvejis nėščiajai) vartojant omeprazolį. Šių komplikacijų atsirado vartojant omeprazolio mažiausiai vieną savaitę, ilgiausiai - iki 6 mėnesių. Apie esomeprazolio vartojimą nėštumo metu duomenų nėra.
Liaudiškos Priemonės
Jei rėmuo užklumpa netikėtai ir po ranka nėra vaistų, liaudiškos priemonės gali būti puikus išsigelbėjimas. Vienas žinomiausių ir lengviausių būdų - stiklinė šilto vandens su nedideliu žiupsneliu sodos. Soda veikia kaip natūralus antacidas, kuris padeda neutralizuoti skrandžio rūgštį. Vis dėlto, šis metodas turėtų būti naudojamas saikingai, nes per didelis sodos kiekis gali išbalansuoti organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.
Dar viena populiari priemonė - imbieras. Jį galima naudoti įvairiomis formomis: užplikyti kaip arbatą, kramtyti šviežiai nuluptą imbiero gabalėlį arba pridėti į maistą. Imbieras pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, kurios padeda sumažinti skrandžio sudirginimą. O vienas paprasčiausių sprendimų - suvalgyti bananą. Bananai taip pat gali padėti neutralizuoti rūgštį ir apsaugoti stemplės gleivinę. O būna ir taip, kad vakare, ramiai atsigulus į lovą ėda rėmuo - ką daryti tokiu atveju? Išeitis yra, prieš miegą galite suvalgyti šaukštą alavijo gelio - jis turi raminančių savybių, kurios gali padėti nuraminti stemplę. Galiausiai, natūralių priemonių mėgėjai dažnai į pagalbą pasitelkia ir kmynų ar pankolių arbatą. Taigi, liaudiški metodai gali būti puikus sprendimas kaip greita pagalba, tačiau nereikėtų piktnaudžiauti, ir jei rėmuo kankina dažnai, verčiau kreipkitės į gydytoją. O be to, nepamirškite, kad kiekvieno organizmas yra individualus, todėl reaguoja skirtingai. Taigi, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Jei pastebite šiuos simptomus ir jie trunka ilgiau nei kelias savaites arba yra ypač intensyvūs, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Jei profilaktinis gydymas bei provokuojančių veiksnių pašalinimas nepadeda ir įtariate, kad sergate refliuksu, simptomus sušvelninti gali barjerinės apsauginės priemonės - augaliniai preparatai, sudėtyje turintys alginatų. Ši medžiaga sudaro „dangtį“ virš skrandžio ir neleidžia maisto turiniui kilti į viršų, todėl jaučiami simptomai turėtų ilgainiui pranykti. „Pasireiškiant sausam kosuliui ar gerklės perštėjimui, labai tinka aliejiniai purškalai su šaltalankiu ir medetka. Šios medžiagos mažina uždegiminį procesą ir skatina greitesnį gleivinės gijimą. Jeigu purškalai kelią diskomfortą, galima naudoti pastiles su islandine kerpena, tik svarbu atsiminti, kad jų vartojimas neturėtų būti perteklinis. Pasireiškus skrandžio ar krūtinės skausmams, deginimui už krūtinkaulio rekomenduojama vartoti vaistus, mažinančius skrandžio uždegimą, kuriuos po ištyrimo paskiria gydytojas.
Prognozė
GERL prognozė nėščiosioms yra palanki, nedidina nei motinos, nei vaisiaus mirtingumo, linkusi recidyvuoti kito nėštumo metu.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Streso degimas nėštumo metu: veiksmingi būdai valdyti stresą ir apsaugoti save bei kūdikį
- Gumbas gerklėje: pagrindinės priežastys ir efektyvūs būdai, kaip sau padėti
- Kaip Greitai Palengvinti Karkalų Skausmą Vaikui: Efektyvūs Gydymo Būdai ir Patarimai
- Įdomiausia Viktorina Vaikams: Patikrink Savo Žinias Apie Knygų Pavadinimus ir Literatūrą!
- Ibuprofenas vaikams nuo temperatūros: dozavimas ir atsargumo priemonės