Kaklas - viena jautriausių vaiko kūno vietų. Čia oda dažnai prakaituoja, liečiasi su drabužiais, seilėmis ar net maisto likučiais. Todėl nenuostabu, kad tėvai neretai pastebi bėrimą būtent šioje srityje. Tačiau ne visada tai paprastas sudirginimas - kartais kaklo bėrimas gali rodyti infekciją, alergiją ar net pirmą rimtesnės ligos ženklą.
Simptomai
Kokie požymiai rodo, kad vaiką beria kaklo srityje?
- Smulkūs raudoni taškeliai ar dėmelės
- Paraudusi, šerpetojanti ar šlapiuojanti oda
- Niežulys, deginimo pojūtis, vaikas krapšto kaklą
- Pūlinukai, susiliejančios dėmės ar net pūslelės
- Odos patinimas ar skausmingumas liečiant
- Plitimas į smakrą, ausis ar krūtinę
Dažniausios bėrimų priežastys
Dažniausios bėrimo priežastys kaklo srityje:
- Prakaitinė (miliaria) - labai dažna kūdikiams ir mažiems vaikams, ypač vasarą
- Kontaktinis dermatitas - reakcija į muilą, kremą, skalbiklį ar drabužių etiketes
- Alerginė reakcija - į maistą, dulkes, augalus, gyvūnų plaukus
- Virusinės ligos - pvz., vėjaraupiai, raudonukė, herpangina
- Bakterinės infekcijos - gali būti lydimos pūlinių, temperatūros
- Seilės ar maisto likučiai - dažnai dirgina odą kūdikiams
- Vabzdžių įkandimai - uodai ar blusos taip pat gali sukelti lokalų bėrimą
Gydymo būdai
Kaip gydyti bėrimą kaklo srityje?
- Švelnūs, raminantys kremai su pantenoliu, cinku ar ramunėlėmis
- Drėkinantys tepalai, apsaugantys nuo išsausėjimo ir trinties
- Vėsūs kompresai - mažina niežulį ir patinimą
- Atsargus prausimas - be muilo, tik drungnu vandeniu
- Švarūs, orui pralaidūs drabužiai, be siūlių ar etikečių aplink kaklą
- Antihistamininiai vaistai (tik su gydytojo nurodymu, jei alergija)
- Jei yra pūlingų bėrimų, gydytojas gali skirti antibakterinį tepalą
Kada kreiptis pas gydytoją?
Nedelskite, jei pastebite:
- Karščiavimą kartu su bėrimu
- Pūlingus, šlapiuojančius ar plintančius bėrimus
- Bėrimas neslopsta 3-5 dienas ar blogėja
- Vaikas tampa irzlus, vangus, praranda apetitą
- Įtariate alerginę reakciją ar kontaktą su infekcija
Naudingi patarimai
- Po valgio ar seilių tekėjimo švelniai valykite kaklo odą
- Rinkitės medvilninius drabužius be siaurų apykaklių
- Reguliariai keiskite patalynę ir rankšluosčius
- Venkite kvapnių ar stiprių kosmetikos priemonių
- Gerkite daugiau vandens - tai padeda odai atsistatyti iš vidaus
Prevencija
Kaip išvengti kaklo bėrimų ateityje?
- Tinkama higiena, bet be perteklinio trynimo
- Drėkinimas po kiekvieno prausimo
- Vengti karščio ir per daug sluoksnių drabužių
- Alergijų stebėjimas - reaguokite į pasikartojančius bėrimus
- Gydyti pagrindines odos ligas (pvz., atopinį dermatitą), kad nesikartotų
Ką verta daryti ir ko reikėtų vengti
| Teigiama | Rizikinga |
|---|---|
| Naudoti švelnius drėkiklius | Trinti ar draskyti kaklo bėrimus |
| Rinktis natūralius audinius | Aprengti vaiką sintetiniais rūbais |
| Kviesti gydytoją esant įtarimams | Gydytis „iš akies“ be tikslios diagnozės |
| Stebėti vaiką po naujų produktų | Palikti drėgną ar nešvarią odą aplink kaklą |
Kitos galimos bėrimo priežastys
Karščiuojančio arba sergančio kuria nors į gripą panašia infekcija vaiko bėrimą sukelia būtent ši infekcija. Bėrimus gali sukelti daugybė virusų. Ant peršalimo simptomus patiriančio vaiko kūno atsiradusios patinę rausvos arba raudonos dėmelės neturi įtakos jo savijautai. Toks bėrimas gali atsirasti ir esant lengvam skrandžio sutrikimui.
Tymai
Tymai - ūmi užkrečiama liga, kurią sukelia virusai. Sergant tymais peršalimo požymiai atsiranda dviejomis dienomis anksčiau negu bėrimas. Pradinis - katarinis tymų laikotarpis trunka 3-5 dienas. Liga prasideda staiga: pakyla temperatūra, atsiranda sloga ir kosulys, parausta ir paburksta akių gleivinė, sunku žiūrėti į šviesą, ant paraudusių skruostų ir dantenų gleivinės atsiranda balkšvų dėmelių, ligonis gali vemti, gali sutrikti sąmonė.
Baigiantis šiam periodui, temperatūra nukrinta, o antruoju - bėrimo periodu pakyla iki 39-40 laipsnių. Bėrimas iš pradžių atsiranda ant vaiko veiduko ir už ausyčių, kaklo, o vėliau pereina ant nugaros, krūtinės, kojų ir rankų (antruoju ligos periodu). Šiuo ligos periodu katariniai simptomai labai stiprūs. Gali prisidėti konjunktyvitas - akių junginės uždegimas. Vaiką išberia raudonomis dėmėmis nelygiais kraštais, kurios plečiasi ir susilieja į didesnes dėmes. 3-4 bėrimo dieną išbertos odos dėmės tamsėja - šis pigmentacijos laikotarpis trunka maždaug savaitę. Sergant tymais kartais pažeidžiama širdies ir kraujagyslių sistema. Persirgus imunitetas įgyjamas visam gyvenimui, o išvengti tymų padeda skiepai. Ligoniukas gydomas namuose, prižiūrimas gydytojo. Vaikas turi gulėti lovoje, reikia suteikti komforto sąlygas, jam duodama paracetamolio, daug skysčių. Tymai dažnai sukelia komplikacijas.
Raudonukė
Raudonukės bėrimas - rausvomis dėmelėmis visame kūne. Jos kiek iškilusios virš odos, bet nesusilieja. Bėrimas išnyksta po 2-3 dienų. Raudonuke paprastai serga maži vaikai. Užsikrečiama nuo į aplinką patekusių virusų ligoniui kalbant ir čiaudint. Liga prasideda staiga. Šiek tiek pakyla temperatūra, atsiranda sloga, ima skaudėti gerklę ir parausta akytės. Ligoniukui gali padidėti kaklo limfmazgiai, ypač - užpakalinės dalies. Nepaisant peršalimo simptomų, vaikas gali gana neblogai jaustis. Iš bėrimų nustatyti raudonukę gali būti sudėtinga. Paprastai šios ligos komplikacijų nebūna, bet paauglėms mergaitėms gali skaudėti sąnariai. Ši liga ypač pavojinga nėščiajai, nes virusai gali pažeisti vaisių. Ja persirgus imunitetas įgyjamas visam gyvenimui, o apsaugo nuo jos - skiepai.
Vėjaraupiai
Vėjaraupius nustatyti lengva. Visą kūną išberia skaidriomis, kaip vandens lašai, pūslelėmis. Po poros dienų jos sprogsta, o jų vietose atsiranda šašai, kurie išdžiūna ir sugyja maždaug per savaitę. Pirmąsias 3-4 dienas atsiranda vis naujų pūslelių, todėl visi šašai išdžiūna maždaug per 10 dienų. Ligoniukui negalima kontaktuoti su sveikais vaikais, nes jie gali užsikrėsti jam čiaudint, kosėjant ar kalbant. Serganti nėščioji gali apkrėsti ir vaisių. Liga prasideda staigiai pakilusia iki 37,5-38,5 laipsnių temperatūra. Kūną pradeda berti rausvomis dėmelėmis, kurios greitai virsta pūslelėmis. Karščiavimui ir galvos skausmui malšinti tinka paracetamolis. Niežuliui slopinti gydytojas gali rekomenduoti antihistamininį preparatą. Svarbu tinkamai prižiūrėti ligoniuką, kad jis nenusikasytų odelės. Reikia trumpai nukirpti nagus, išbertas vietas tepti gydytojo išrašytais tepalais, dezinfekuojamaisiais tirpalais skalauti burnytę.
Vaikų rozeolė
Vaikų rozeolė - dažnas negalavimas. Vaikas blogai jaučiasi, karščiuoja, jį kankina kiti peršalimo simptomai, po to atsiranda bėrimas. Bėrimas panašus į aukščiau aprašytą virusinį bėrimą be specifinių požymių. Pasirodžius bėrimams, nukrinta ligoniuko temperatūra ir vaiko savijauta pagerėja.
Skarlatina
Skarlatina - taip pat virusinė infekcija. Ją sukelia streptokoko bakterija, kuri taip pat yra anginos priežastis. Vaikui skauda gerklę, ištinsta tonzilės, ant kurių gali susidaryti pūliai. Apsikrečiama nuo žmogaus jam kosėjant, čiaudint, kalbant, per apkrėstus daiktus, maisto produktus. Inkubacinis ligos periodas trunka 2-7 dienas. Ant krūtinės, nugaros, kojų, rankų atsiranda mažos raudonos susiliejančios dėmelės, išrausta ir vaiko žandai, o oda aplink burnytę išbąla. Vaiko liežuvį gali iškloti baltos apnašos, išryškėja liežuvio speneliai ( liežuvis panašus į avietę). Savijauta gali būti labai prasta. Po 3-7 dienų bėrimas pradeda nykti, pleiskanoja, lupasi oda. Pastebėję ligos požymius, būtinai kreipkitės į gydytoją. Skarlatina gali sukelti komplikacijas: ausies infekcijas, funkcinius inkstų arba širdies sutrikimus. Imunitetas įgyjamas tik tos rūšies streptokoko tipui.
Meningitas
Mažų violetinių arba raudonų dėmelių, kartais iškilusių virš odos, bėrimas gali būti meningito požymis. Mažos violetinės arba raudonos dėmelės aplink akis arba visame veide gali būti ilgai trunkančių sunkių kosulio priepuolių pasekmė arba dėl įtampos užkietėjus viduriams. Tai trūkusių kapiliarų pėdsakai. Kapiliarai gali trūkti dėl didelės įtampos.
Alergija
Alergija - dar viena galima ūmių bėrimų priežastis. Tai gali būti vaiko odos reakcija į tas medžiagas, su kuriomis ji lietėsi. Bėrimai gali atsirasti vienoje ar keliose vietose. Odelę gali išberti nuo drabužio užtrauktuke esančio nikelio arba augalų medžiagų. Kartais išberia didelę kūno dalį, pavyzdžiui, nuo skalbimo miltelių alergijos. Alerginis bėrimas paprastai panašus į nespecifinį, aprašytą pradžioje, bet gali sukelti stiprų niežulį, kaip egzema. Išberia didelę kūno dalį, paprastai bėrimai išnyksta po kelių dienų, kai pašalinama juos sukėlusi priežastis. Odos paraudimai ir patinimai aplink akis, triukšmingas kvėpavimas arba švokštimas gali būti rimtesnės alergijos požymiai. Todėl reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Nuo bėrimų gydytojas gali išrašyti antihistamininių vaistų.
Dilgėlinė
Kiekvieną kartą skirtingose kūno vietose staiga atsirandantis bei greitai išnykstantis ir niežtintis bėrimas paprastai yra dilgėlinės požymis. Dilgėlinės bėrimas - niežtinčios pūkšlės (niežtintis paraudęs odos pabrinkimas) arba (ir) angioedema. Pūkšlės linkusios plisti, nyksta pamažu. Angioedema - gali būti labai skausminga. Tai - gilesnių odos sluoksnių pabrinkimas. Patinsta, vokai, lūpos, ausys, prisideda niežėjimas ir deginimas. Vaikų dilgėlinė dažnai būna kartu su angioedema. Ūmi dilgėlinė trunka iki 6 savaičių, o lėtinė - tęsiasi ilgiau. Ūmios dilgėlinės priežastis pavyksta nustatyti dažniau negu lėtinės. 80 proc. lėtinių dilgėlinių priežasčių - nežinomos. Pastebėjus ligos požymius, reikia kreiptis į gydytoją. Dilgėlinė paprastai gydoma neslopinamaisiais antihistamininiais vaistais.
Niežai
Jeigu išbertas odos vietas labai niežti, tai gali būti niežai. Niežai - užkrečiama odos liga, kurią sukelia žmonių niežų erkė. Patalynėje ir drabužiuose ši erkė gali išgyventi maždaug savaitę. Inkubacinis ligos periodas trunka nuo 3 iki 30 dienų. Staiga pradeda niežėti oda, dažniausiai - šonų, vidinių rankų paviršių, šlaunų. Pasirodo mazgelių bėrimai, gali atsirasti pūlinėlių ar šašų. Niežai gydomi erkes naikinančiais preparatais, tepama visa kūno oda. Būtina pasitikrinti visiems šeimos nariams, o pastebėjus pirmuosius ligos požymius, reikia iš karto pradėti gydytis, nes pradėję sirgti šeimos nariai gali užkrėsti jau išsigydžiusius.
Egzema
Egzema - populiariausia ilgai besitęsianti odos liga. Oda tampa sausa ir pažeista uždegimo. Sunkiais atvejais oda parausta, lupasi ir pažeistą vietą labai niežti. Kartais ligos priežastis būna alergija pienui. Šiuo atveju rekomenduojama vaiką kuo ilgiau žindyti ir vengti kitokio pieno. Tai sumažins dermatito riziką vaikui ateityje. Mažesniems negu metukų vaikams paprastai išberia žandukus, už ausyčių, krūtinę ir nugarytę. Dažnai išberia taip pat ir galvą, todėl atsiranda pleiskanų. Vyresnių vaikų ligos požymiai panašūs į suaugusiųjų. Dažna liga - infekcinis dermatitas. Odoje taikiai gyvenančios bakterijos, patekusios į odos mikro įtrūkius, gali sukelti infekciją, ypač - jeigu vaikas stipriai kasosi. Pažeista odos vieta pasidengia gelsva luobele, pro kurią veržiasi skystis. Gali padidėti šios kūno vietos limfmazgiai, o kartais infekcijos požymiai neišryškėja. Galima įtarti infekcinę egzemą, jeigu nepaisant gydymo pažeistas plotas didėja. Vieną kartą susirgus egzema, liga gali kartotis. Mažiems vaikams ji praeina savaime, bet gydymo, kuris garantuotų visišką ligos išnykimą, nėra. Paprastai gydytojas pasiūlo individualų gydymą.
Žvynelinė
Žvynelinė - neužkrečiama lėtinė odos liga. Ji kartais užpuola maždaug 10 metų amžiaus vaikus, nors labiau ja serga suaugusieji. Polinkis šiai ligai taip pat paveldimas. Žvynelinės priežastys nežinomos, bet ligą skatina medžiagų apykaitos sutrikimai, ūmios bei lėtinės infekcijos, stresas, įvairūs odos sužalojimai, pavyzdžiui - nudegus saulėje, karštis, šaltis, cheminės medžiagos ir alergenai. Pasirodo mazgeliai, apvalios arba ovalo formos violetinės arba rausvos dėmės, kurių paviršiaus oda pleiskanoja. Nukrapščius panašias į žuvies žvynelius, pleiskanas, atsiranda plona, blizganti plėvelė, ant kurios matomi kraujo lašeliai. Šie bėrimai mažiau niežti negu egzema. Vaikams žvynelinė nebūna išplitusi, ji dažniausiai atsiranda ant alkūnių ir kelių. Viso kūno odoje atsiradę bėrimai išnyksta savaime maždaug per kelias savaites. Gydoma kremais, palengvinančiais ligos požymius, o visišką išgijimą užtikrinčių vaistų nėra.
Impetiga
Impetiga - odos liga, kurią sukelia auksinis stafilokokas, hemolizinis streptokokas arba iškart abi bakterijos, kurios taip pat ir furunkulų atsiradimo kaltininkės. Liga pažeidžia veido odą, ypatingai - aplink nosį, taip pat - delnus. Liga prasideda nuo nedidelės raudonos dėmelės, kuri greitai išauga. Paraudusioje odoje susidaro skysčio pritvinkusi pūslelė. Pūslelė greitai trūksta ir pasidengia geltona luobele arba sudžiuvusiais pūliais. Negydoma liga gali komplikuotis ūmiu inkstų uždegimu. Mažiems vaikams ypač pavojinga stafilokokinė impetiga, nes gali prasidėti nuplikytos odos sindromas, kuris pavojingas gyvybei. Negydoma impetiga gali tęstis savaites arba mėnesius. Būtinai kreipkitės į gydytojas, kuris veikiausiai išrašys antibiotikų kremų ir tepalų. Esant nuplikytos odos sindromo grėsmei, skiriama geriamųjų antibiotikų. Oda aplink pažeidimus valoma specialiais dezinfekuojamaisiais tirpalais. Spiritu valyti nepatartina, nes jis džiovina odą, o į išsausėjusią odą lengviau įsiskverbia mikrobai.
Piktšašiai
Piktšašiai - grybelinis odos susirgimas. Atsiranda stambios dėmės ryškiai raudonais kraštais. Šio apskritimo viduje oda gali būti normali ir tik jo kraštų raudona ir pleiskanojanti. Piktšašiai beveik neniežti. Jų gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Gydyti reikia kremu nuo grybelio. Piktšašiais užsikrečiama kontaktuojant su pažeista odos vieta, todėl ją reikėtų uždengti drabužiais. Galvos odoje atsiradus piktšašiams, galima nuplikti. Grybelis mėgsta šilumą ir drėgmę, kuri paprastai yra duše, baseine ir kt. Dažnai šia liga užsikrečiama būtent šiose vietose.
Toksinė naujagimių eritema
Būdinga net 31-72% išnešiotų naujagimių, o neišnešiotiems pasitaiko rečiau. Šiai naujagimių odos būklei būdingas bėrimas daugybinėmis raudonomis dėmelėmis ir papulėmis (1-3 mm dydžio), kurios greitai virsta pūlinukais ant paraudusio pagrindo. Labiausiai beria liemenį, žastus ir šlaunis, o delnai su padais lieka nepažeisti. Kartais vaikas jau gimsta išbertas, visgi dažniausiai išberia per pirmąsias 24-48 gyvenimo valandas. Toksinė naujagimių eritema diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais požymiais. Kartais atliekama mikroskopinis ištyrimas, nors dažniausiai tai nereikalinga. Esant reikalui (ypač, jei bėrimo vaizdas netipinis) atliekamas pasėlis.
Praeinanti naujagimių pustulinė melanozė
Kiek rečiau sutinkama odos būklė nei toksinė naujagimių eritema, ir dažnesnė tamsaus gymio vaikams. Diagnozė nustatoma remiantis būdingais klinikiniais simptomais. Kaip ir toksinės naujagimių eritemos atveju, galima atlikti mikroskopinį tyrimą, tačiau jis nebūtinas.
Naujagimių aknė
Būdinga apie 20% visų naujagimių ir neturi šeimyninio polinkio. Dažniausiai naujagimių aknė išryškėja 3-iąją gyvenimo savaitę. Gydymui užtenka kasdienio prausimo švelniu muilu ir vandeniu, taip pat rekomenduojama vengti tepalų, aliejų ir losjonų. Kito papildomo gydymo dažniausiai neprireikia, nes bėrimai pranyksta savaime, be randų, 4-ių mėnesių bėgyje.
Kūdikių aknė
Tai kitas nozologinis vienetas, t. .y, ne ta pati liga, kaip naujagimių aknė. Ji pasireiškia 3-4-ą gyvenimo mėnesį. Kūdikių aknė dažnesnė berniukams, ji atsiranda dėl riebalinių liaukų hiperplazijos. Klinikiniai simptomai panašūs į naujagimių aknės, tik kiek sunkesni - būdingi komedonai, uždegiminės papulės ir pūlinukai, kartais veidelyje formuojasi mazgai. Kartais prireikia gydymo, kadangi bėrimai ilgai savaime nepraeina ir gali sugyti palikdami randelius (priešingai negu naujagimių aknė). Kai uždegimas silpnas ar vidutinio sunkumo, skiriami silpni keratolitiniai preparatai (pvz., benzoilperoksidas), vietiniai antibiotikai (pvz., eritromicinas, klindamicinas) ar vietiniai retinoidai. Prieš pradedant gydymą vietiniais vaistais, tėvams duodama instrukcija, kaip patikrinti odos reakciją į tą ar kitą medikamentą (mėginį reikia atlikti prieš tepant didesnius odos plotus). Iš pradžių vaistai tepami kas antrą dieną, vėliau - kasdien (jeigu gerai toleruojami).
Naujagimių akropustuliozė
Tai gerybinė, pūslelėmis ir pūlinukais pasireiškianti naujagimių odos būklė. Jai būdinga lėtinė eiga (priešingai negu daugumai kitų naujagimių odos būklių). Kilmė nežinoma. Naujagimių akropustuliozė skiriama nuo dishidrozinės egzemos, pustulinės psoriazės, impetigo, niežų ir kt. Diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais simptomais, taip pat atliekama odos nuograndų mikroskopija (dėl sąsajų su niežais). Dažniausiai ši būklė praeina per 2 metus. Gydymui rekomenduojami vidutinio stiprumo ar labai stiprūs kortikosteroidai.
Miliumai
Tai balti „spuogeliai“, kurie atsiranda dėl keratino ir riebalų sankaupų plauko folikule.
Prakaitinė
Dažnas reiškinys, ypač gyvenantiems šilto klimato sąlygomis. Prakaitinė atsiranda dėl to, jog prakaito liaukos užsikemša keratinu, todėl odos raginiame sluoksnyje ima kauptis prakaitas. Retai kada prakaitinė būna gimimo metu. Dažniausiai atsiranda per pirmąją gyvenimo savaitę, ir yra ypač susijusi su šilta aplinka, pvz., buvimu inkubatoriuje, gausiu aprengimu, karščiavimu. Diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais simptomais. Odos mikroskopija galima, bet dažniausiai nebūtina.
Pūslės, atsiradusios dėl čiulpimo
Tai atmetimo diagnozė, kurią reikia skirti nuo paprastosios pūslelinės, pūslinio impetigo, įgimto sifilio, kandidozės, naujagimių raudonosios vilkligės, paveldimų pūslinių ligų. Šios pūslės yra neuždegiminės kilmės, ovalios formos, storų sienų, pripildytos sterilaus skysčio. Jos gali būti vienpusės ar abipusės, ant riešo, rankų pirštų.
Kraujagysliniai apgamai
Tai ir kraujagyslių navikai, ir malformacijos. Dauguma nesukelia problemų ir yra kliniškai nereikšmingi, o kitus būtina gydyti, taip pat dali yra susijusi su vidaus organų patologija.
Marmurinė oda
Būdingas simetrinis, tinklinis odos spalvos pakitimas, labiausiai išreikštas galūnėse ir liemens srityje. Jį sukelia odos kraujagyslių atsakas į šaltą aplinką, ir būklė praeina šiltoje aplinkoje. Gydymo nereikia. Fiziologinė marmurinė oda turi būti skiriama nuo paveldimos būklės, kurią sukelia kraujagyslių malformacija.
Arlekino spalvos pokytis
Labiausiai tampa pastebimas, kai vaikas guli ant šono. Būdingas intensyvus paraudimas to šono, ant kurio gulima. Kita pusė pastebimai pabąla. Labai aiški skiriamoji linija. Toks spalvos pokytis trunka iki 20 minučių. Sutrikimo priežastis nėra aiški, tačiau manoma, jog reikšmės gali turėti autonominės nervų sistemos, reguliuojančios odos kraujagyslių tonusą, nebrandumas. Šis sutrikimas būdingas net kas dešimtam naujagimiui, o neišnešiotiems vaikams pasireiškia kur kas dažniau. Dažniausiai išryškėja per kelias pirmas gyvenimo dienas, nors kartais tampa pastebimas ir po 3 savaičių.
Įgimta dermos melanocitozė („Mongolo“ dėmė)
Dažniausiai naujagimių pigmentinis sutrikimas. Būdinga ryški rasinė predispozicija, nes 85-100% mongoloidų atstovų naujagimystės periode turi šių dėmių, kai tuo tarpu baltaodžiams ji sutinkama <10% atvejų. „Mongolo“ dėmė yra mėlynai-pilkos spalvos dėmė, kurios kraštais nėra aiškūs. Dydis gali siekti >10 cm. Dažniausiai ji atsiranda kryžkaulio - sėdmenų srityje, pečių srityje. Tai visiškai gerybinis odos darinys, ir turi tendenciją praeiti savaime per 1-2 metus. Sulaukus 6-10 metų amžiaus, jau būna išnykusi. „Mongolo“ dėmės priežastis - uždelstas dermos melanocitų išnykimas. Kryžkaulio sritis ir yra ta vieta, kurioje aktyvūs dermos melanocitai išlieka ilgiausiai.
Bronzinio vaiko sindromas
Pasireiškia viso kūno odos pilkai rudos spalvos pasikeitimu, praėjus 1-7 dienos nuo fototerapijos, skirtos padidėjusios bilirubino koncentracijos gydymui, pradžios. Kraujo serumas ir šlapimas taip pat įgauna bronzinę spalvą. Nutraukus terapiją, oda vėl palaipsniui įgauna normalią spalvą, be jokių liekamųjų reiškinių. Manoma, kad bronzinę spalvą sukelia sutrikęs tulžies rūgščių ir tulžies pigmento pasišalinimas, o būtent jie ir yra rudos spalvos. Dauguma sergančių vaikų jau prieš terapijos pradžią turi padidėjusią bilirubino koncentraciją kraujyje.
Seborėjinis dermatitas
Šiai ligai būdingas odos paraudimas ir riebios, gelsvos pleiskanos. Gali berti ne tik galvos odą, bet ir veidą, ausis, kaklą, vystyklų sritį.
Riebalinis apgamas
Tai įgimtas darinys, dažniausiai pastebimas ant veido ar skalpo.
Įgimta odos aplazija
Tai grupė heterogeninių ligų, kuriai būdinga lokali odos stoka.
Erozinė pustulinė skalpo dermatozė
Naujagimiams su perinataliniu skalpo pažeidimu, plaukų netekimą gali lydėti pūlingi, eroziniai, šašais padengti bėrimai, kuriems gydymas antibakteriniais vaistais (tiek vietiniais, tiek ir sisteminiais) neturi efekto.
Gerybinė skalpo histiocitozė
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Vaiko bėrimas dėmėmis: ką daryti ir kada kreiptis į gydytoją?
- Vaiko berimas nuo prakaito: priežastys, gydymas, prevencija
- Bėrimas kūdikiui ant veido: priežastys, gydymas ir prevencija
- Dirbtinis apvaisinimas: kaip tiksliai skaičiuoti nėštumą ir užtikrinti sėkmę!
- Sužinokite pagrindines vaikų vėmimo priežastis ir efektyviausius gydymo būdus!