Automatinis bendras kraujo tyrimas (BKT) - tai pats pirminis profilaktinis kraujo sudėties tyrimas, kuris parodo kraujo forminių elementų (eritrocitų, trombocitų, leukocitų) ir kitų netipinių ląstelių kiekį, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį. BKT yra atrankinis automatizuotas kraujo tyrimas, suteikiantis informaciją apie visas kraujo ląsteles (eritrocitus, leukocitus, trombocitus), ląstelių pasiskirstymą pagal dydį. Paprastai skiriamas kaip pirmas sveikatos patikrinimo tyrimas ir yra pagrindinis atspirties taškas tolesniems, tikslesniems tyrimams.
Rekomenduojama BKT tyrimą atlikti ne tik profilaktiškai, bet ir bet kurio negalavimo atveju. Tyrimas padeda diagnozuoti ir stebėti daugybę būklių. Kraujas paimamas iš rankos venos. BKT rezultatai yra vertinami kompleksiškai, atsižvelgiant į visus matuojamus parametrus, asmens nusiskundimus ir kitus klinikinius požymius. Rekomenduojama dėl rezultatų visada pasikalbėti su savo gydytoju.
BKT yra pirminis tyrimas, kai norima įvertinti žmogaus sveikatos būklę. Kitaip tai - pilnas kraujo tyrimas. Jis yra vienas iš dažniausiai atliekamų kraujo tyrimų. Norint jį suprasti, svarbu žinoti, kad kraujas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: plazmos ir kraujo ląstelių. Plazma yra kraujo skystoji dalis, leidžianti kraujui lengvai tekėti. Kita jo dalis yra kraujo ląstelės: baltieji kraujo kūneliai (leukocitai), raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) ir trombocitai.
Pagrindiniai BKT Rodikliai
Pagrindiniai tyrimo rodikliai yra kraujo ląstelės. Informacija pateikiama nurodant jų kiekį absoliučiais skaičiais, o leukocitų kiekis pateikiamas ir procentais. Kiti rodikliai - papildoma informacija apie šias ląsteles, įskaitant jų dydį, spalvą, funkcijas ir subrendimą.
Eritrocitai (RBC)
Raudonieji kraujo kūneliai, arba eritrocitai, yra gyvybiškai svarbi deguonies transportavimo sistemos dalis organizme. RBC arba eritrocitai yra raudonosios kraujo ląstelės, kurios atlieka svarbų vaidmenį organizme, nešant deguonį į audinius ir atvedant anglies dioksidą iš audinių į plaučius. Eritrocitų kiekis gali suteikti informacijos apie organizmo sveikatą ir padėti diagnozuoti tam tikras problemas. Paprastai, bendras eritrocitų skaičius vertinamas kartu su kitais rodikliais, pvz., hemoglobino kiekiu, hematokrito (eritrocitų tūrio kraujyje) lygiu ir eritrocitų dydžiu.
Hemoglobinas (HGB)
HBG (hemoglobinas) yra baltymas, kuris yra atsakingas už deguonies pernešimą iš plaučių į audinius bei anglies dioksido pernešimą iš audinių į plaučius. Bendrame kraujo tyrime HBG (hemoglobino) kiekis matuojamas ir paprastai išreiškiamas gramais per decilitrą kraujo (g/dL). Normalus hemoglobino lygis skiriasi priklausomai nuo lyties ir amžiaus. Nuo šio lygio priklauso kraujo geba pernešti deguonį organizmui.
Hemoglobino molekulė yra sudėtinga baltymų struktūra, kuri egzistuoja eritrocitų viduje ir yra fizinis deguonies nešiklis iš plaučių į visas kūno dalis. Hemoglobinas- baltymas, kurio yra kraujo eritrocituose, ir kuris tiekia deguonį į visas organizmo ląsteles.
Hemoglobino rodiklis gali būti didesnis nuo organizmo dehidratacijos, viduriavimo, stipraus vėmimo, nudegimų.
Sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių ir (ar) hemoglobino kiekis gali sutrikdyti deguonies pernešimą.
Hemoglobino kiekio rodikliai pagal vaiko amžių:
- 1 dienos mažylio hemoglobino norma siekia 152-235 g/l
- 24-37 dienų - 103-179 g/l
- 2-2,5 mėnesio - 92-150 g/l
- 5-7 mėnesių - 101-129 g/l
- 8-10 mėnesių - 105-129 g/l
- 11-13,5 mėnesių - 107-131 g/l
- 1,5-3 metų - 108-128 g/l
Vis dėlto, vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos nuorodomis, savo sveikatos būkle verta rimtai susirūpinti, kai hemoglobino kiekis kraujyje yra mažiau 70 g/l, nepaisant asmens amžiaus.
Hematokritas (HCT)
HCT (hematokritas) yra rodiklis, matuojantis eritrocitų tūrį kraujyje procentais. Tai reiškia, kad hematokritas parodo, kiek procentų iš viso kraujo tūrio užima eritrocitai. Bendrame kraujo tyrime hematokritas išreiškiamas procentais arba kaip skaičius, ir jis naudojamas kaip rodiklis organizmo kraujo sudėties vertinimui.
Paprastai, kai rezultatai yra žemiau normalaus hematokrito lygio, tai gali rodyti anemiją, kurioje sumažėja eritrocitų skaičius arba jų tūris kraujyje.
MCV (Vidutinis Eritrocito Tūris)
MCV (vidutinis eritrocito tūris) yra rodiklis, matuojantis vidutinį eritrocito dydį kraujyje. Tai parodo, kiek dideli ar maži yra eritrocitai.
- Mažas MCV: Mažas vidutinis eritrocito tūris gali rodyti mikrocitozę, kurioje eritrocitai yra mažesni nei įprasta.
- Didelis MCV: Didelis vidutinis eritrocito tūris gali rodyti makrocitozę, kurioje eritrocitai yra didesni nei įprasta.
- Normalus MCV: Normalus vidutinis eritrocito tūris gali rodyti normalų eritrocitų dydį.
MCV - padidėja vitamino B12 ir folio rūgšties stokų atvejais, sergant kepenų ligomis, nėštumo metu, piktnaudžiaujant alkoholiu, esant skydliaukės problemų, kaulų čiulpų pažeidimui.
MCH (Vidutinis Eritrocitų Hemoglobinas)
MCH (vidutinis eritrocitų hemoglobinas) yra rodiklis, matuojantis vidutinį hemoglobino kiekį viename eritrocite. Tai parodo, kiek hemoglobino yra perduodama vienam eritrocitui.
- Mažas MCH: Mažas vidutinis eritrocitų hemoglobinas gali rodyti hipochrominę anemiją, kurioje eritrocitai turi mažai hemoglobino.
- Didelis MCH: Didelis vidutinis eritrocitų hemoglobinas gali rodyti hiperchrominę anemiją, kurioje eritrocitai turi daugiau hemoglobino nei įprasta.
- Normalus MCH: Normalus vidutinis eritrocitų hemoglobinas gali rodyti normalų hemoglobino kiekį eritrocituose.
MCHC (Vidutinė Hemoglobino Koncentracija Eritrocite)
MCHC (vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocite) yra rodiklis, matuojantis vidutinę hemoglobino koncentraciją eritrocituose. Tai parodo, kiek koncentruotas hemoglobinas yra eritrocituose.
- Mažas MCHC: Maža vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocituose gali rodyti hipochrominę anemiją, kurioje hemoglobino koncentracija yra mažesnė nei įprasta.
- Didelis MCHC: Didelė vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocituose gali būti retesnis reiškinys, kuris gali atsirasti dėl padidėjusio hemoglobino kiekio ar kitų kraujo sutrikimų.
- Normalus MCHC: Normali vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocituose rodo normalią hemoglobino koncentraciją.
RDW (Eritrocitų Pasiskirstymas Pagal Dydį)
RDW (eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį) yra rodiklis, matuojantis eritrocitų dydžio variaciją kraujyje. Jis parodo, kaip eritrocitai išsidėsto pagal jų dydį.
- Padidėjęs RDW: Padidėjęs eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį gali rodyti, kad eritrocitų dydžio skirtumas yra didesnis nei įprasta.
- Normalus RDW: Normalus eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį rodo, kad eritrocitai turi panašų dydį ir jų pasiskirstymas yra harmoningas.
Leukocitai (WBC)
Leukocitai atlieka svarbų vaidmenį apsaugant organizmą nuo infekcijų ir ligų. Jie yra atsakingi už imuninės sistemos veikimą ir užkertant kelią kenksmingų mikroorganizmų įsiskverbimui. Leukocitų kiekio padidėjimas ar sumažėjimas gali rodyti tam tikras sveikatos problemas. Padidėjęs leukocitų skaičius (leukocitozė) dažnai gali rodyti infekciją, uždegiminį procesą, imuninės sistemos reakciją ar net vėžio buvimą. Baltosios kraujo ląstelės arba leukocitai yra svarbus imuninės sistemos komponentas, kovojantis su infekcinėmis ligomis. Jie gaminami kaulų čiulpuose. Padidėjęs leukocitų kiekis paprastai rodo tam tikrą infekciją ar uždegimą organizme. Leukocitai- tai imuninės sistemos ląstelės, baltieji kraujo kūneliai, kurie užtikrina apsaugą nuo virusų ir bakterijų.
Kiekvienas iš leukocitų diferencijoje esančių ląstelių tipų turi specifines funkcijas, į kurias svarbu atkreipti dėmesį analizuojant bendro kraujo tyrimo rezultatus. Pavyzdžiui, alerginės reakcijos gali būti susijusios su eozinofilais. Neutrofilai paprastai parodo bakterinę infekciją, o limfocitų padidėjimas siejamas su virusine infekcija.
Neutrofilai (NE)
NE (neutrofilai) yra viena iš baltojo kraujo kūnelių (leukocitų) kategorijų. Neutrofilai yra svarbi dalis imuninės sistemos ir atlieka svarbų vaidmenį organizmo gynyboje nuo infekcijų. Neutrofilai - dinamiška leukocitų populiacija. Jų skaičius (proporcija) kinta kasdien priklausomai nuo to, kas vyksta organizme.
Tyrimo atsakyme kartais būna pastaba: kairys poslinkis (poslinkis į kairę), o tai reiškia, kad yra padidėjęs neutrofilų kiekis.
Limfocitai (LY)
LY (limfocitai) yra viena iš baltojo kraujo kūnelių (leukocitų) kategorijų. Limfocitai yra svarbi dalis imuninės sistemos ir atlieka įvairias funkcijas, įskaitant imuninės atminties formavimą ir specifinės imuninės atsakos reguliavimą.
Monocitai (MO)
MO (monocitai) yra viena iš baltojo kraujo kūnelių (leukocitų) kategorijų. Monocitai yra didelės ląstelės, kurios vaidina svarbų vaidmenį organizmo imuninėje ir uždegiminėje reakcijoje.
Eozinofilai (EO)
EO (eozinofilai) yra viena iš baltojo kraujo kūnelių (leukocitų) kategorijų. Eozinofilai yra ląstelės, turinčios granulės, ir atlieka svarbų vaidmenį organizmo imuninėje reakcijoje, ypač alerginėse reakcijose ir parazitų infekcijose.
Bazofilai
Bazofilai - dalyvauja greito tipo alerginėse reakcijose, todėl jų skaičius esant medikamentinei, maisto ir buitinei alergijai ryškiai padidėja.
LUC (Kitos Netipinės Ląstelės)
LUC (kitos netipinės ląstelės) yra bendras terminas, naudojamas norint apibūdinti kraujo tyrimo rezultatuose matomas ląsteles, kurios nėra standartinės kraujo ląstelės (pvz., eritrocitai, leukocitai, trombocitai) arba jų pavadinimas arba kategorija nėra aiškiai nustatyta.
Kai kraujo tyrimo rezultatuose nurodoma "LUC" arba "kitos netipinės ląstelės", tai gali reikšti, kad buvo pastebėtos ląstelės, kurių pobūdis nėra aiškus arba kurios nepriklauso įprastoms kraujo ląstelėms.
Trombocitai (PLT)
PLT (trombocitai) yra kraujo ląstelės, atsakingos už kraujo krešėjimą ir trombocitų funkcijos palaikymą. Trombocitai- kraujo elementai, kurie stabdo kraujoplūdį. Trombocitai yra svarbi kraujo krešėjimo sistemos dalis. Tai nėra pilnos ląstelės, bet didelių ląstelių, vadinamų megakariocitais, fragmentai. Trombocitai prisijungia prie audinių, kai susižalojama ir kraujuojama.
Normalus trombocitų skaičius vaikams ir suaugusiems: 150 - 400 mln/ml. Trombocitai - padidėjęs skaičius atsiranda po kraujavimo, uždegimo, infekcijų ir operacijų, esant kaulų čiulpų sutrikimams, asmenims su pašalinta blužnimi arba sutrikusia blužnies funkcija.
Sumažėjęs trombocitų (PLT) kiekis gali lemti didesnę kraujavimo tikimybę. Dėl to ant kūno įvairiose vietose gali atsirasti mėlynių, dažnėti kraujavimas iš nosies. Tokiu atveju tėvams rekomenduojame vaiką atidžiau stebėti, saugoti, kad jis kuo mažiau susimuštų.
Pasiruošimas Kraujo Tyrimui
Kraujo tyrimą geriau atlikti ryte, nevalgius, praėjus 8-12 valandų po paskutinio valgymo.
Bendram, arba pilnam, kraujo tyrimui gali turėti įtakos stresas, įtampa, stiprus susijaudinimas, sušalimas, gausus pavalgymas, todėl tokiais atvejais, norint tikslesnių rezultatų, šeimos gydytoja pataria profilaktinį kraujo tyrimą atidėti.
Kraujo tyrimai bus tiksliausi, jei juos atliksite pirmoje dienos pusėje (geriausia - ryte).
Papildomi Kraujo Tyrimai
RegistracijaCRB (C-reaktyviojo baltymo) kraujo tyrimas yra pats paprasčiausias būdas, patikrinti paciento sveikatos būklę, paimant mėginį iš piršto. Jį galima atlikti įvairaus amžiaus žmonėms, nes yra greitas ir neskausmingas. Tai pats efektyviausias būdas nustatyti uždegimines reakcijas ir įvertinus visus rodiklius, paskirti reikalingą gydymą ar medikamentus.
CRB kraujo tyrimai reikalingi norint nustatyti virusines arba bakterines infekcijas bei įvairias ligas, pradedant anemija (mažakraujyste), baigiant lėtinėmis ligomis, susijusiomis su įvairių organų veiklos ar funkcijų sutrikimais.
Panašus:
- Neįtikėtinos Bendro Kraujo Tyrimo Normos Nėštumo Metu, Kurias Turite Žinoti!
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Ar bendras kraujo tyrimas parodo nėštumą? Išsiaiškinkime!
- Sužinokite, Kiek Pieno Turi Gauti 1 Mėnesio Kūdikis – Ekspertų Patarimai
- Saulės Energijos Grandinė: Lengvas Paaiškinimas Vaikams, Kuris Patiks Kiekvienam!