Pokalbis - tai raktas į vaiko pažinimą, ugdymą ir augimą. Būtent bendraudami galime sukurti teigiamą santykį su vaiku. Be to, kai klausysitės vaiko, jis pamatys ir supras, kad jums rūpi ir yra svarbus.
Kodėl svarbu kalbėtis su vaikais?
Mažas vaikas ugdosi ir mokosi kiekvienoje situacijoje, tačiau dažnai tiksliai išsakyti tai, ką išgyvena ir jaučia, būna sudėtingiau dėl riboto žodyno. Todėl reikia laiko ir tėvų supratimo, kad skirtas dėmesys ir geranoriškas pokalbis su mažyliu sudarytų sąlygas pajusti, ką išgyvena vaikas, ir padėti išreikšti savo patirtį bei emocijas žodžiais.
Per dieną vaikas patiria įvairių įvykių, išgyvena visą spektrą emocijų. Bendravimas padeda stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi ir suaugusiaisiais, mažylį supančiais aplinkiniais žmonėmis. Kadangi jis ne visada žino, kaip tai, kas patirta išreikšti, jam reikia tėvų ir aplinkinių pagalbos. Kai klausomės mažylio ir sakome žodžius, apibūdiname, kaip jis jaučiasi, padedame pasijusti geriau. Jis jaučia, kad tai, ką jis patiria, yra normalu, ir palaipsniui mokosi geriau valdyti savo emocijas, elgesį, vienaip ar kitaip elgtis skirtingose situacijose, pažinti aplinką. Tokiu būdu ugdomas saugumo jausmas.
Atviras ir sąžiningas bendravimas su vaiku gali turėti ilgalaikės naudos, nes vaikas įpranta pasakoti ką išgyvena, kaip jaučiasi. Tokie artimi santykiai sudaro prielaidas ateityje pasikalbėti apie svarbius dalykus, vykstančius vaiko gyvenime, taip pat aptarti rūpimus klausimus bet kuriomis rūpimomis temomis.
Kasdieniai patarimai, padedantys vaikams atsiverti
- Skirkite laiko ir sukurkite pokalbiui palankią aplinką. Pasirinkite laiką, kai esate laisvas, ir vietą, kur galėsite netrukdomi kalbėtis. Bendravimas su vaiku bus lengvesnis, jei jis pajus, kad jūs skiriate vaikui visą savo dėmesį. Taigi atsisakykite dvigubų užduočių, pavyzdžiui, neskaitykite elektroninių laiškų ar nedarykite kito pašalinio darbo, kol vaikas su jumis kalba. Jis turėtų jausti, kad skiriate visą dėmesį tik jam ir jo situacijai aptarti.
- Pasirinkite laiką, kai jūsų vaikas galės ir norės kalbėtis. Jūsų mažylis gali nenorėti kalbėtis, jei yra susikoncentravęs į žaidimą ar kitą dominančią veiklą. Po vakarienės ar grįžus iš ugdymo įstaigos dažnai yra tinkamas laikas skirti dėmesio ir pasikalbėti. Svarbu, kad vaikas matytų kalbančiojo akis, žvilgsnį, malonų nusiteikimą, geranorišką šypseną, todėl stenkitės būti jo akių lygyje.
- Padarykite vaikui ką nors malonaus, kas sukurtų jaukią atmosferą, atpalaiduotų ir paskatintų diskusijas. Kai vaikas kalba, išklausykite jį iki pabaigos. Skirkite visą dėmesį, kad suprastumėte, ką jums sako. Taip pat leiskite įgyvendinti savo idėją, net jei nesutinkate su tuo, ką jis sako. Vėliau galite paaiškinti savo požiūrį.
- Įsitikinkite, kad suprantate, ką vaikas bando jums pasakyti. Pavyzdžiui, galite performuluoti tai, ką jis sako, savo žodžiais arba užduoti jam klausimų.
- Jei vaikas išgyvena liūdesį ar nusivylimą, parodykite jam, kad klausotės, žodžiais išreikšdami jo jausmus. Pabandykite apibūdinti tai, ką jis matė: „Sesė paėmė tavo žaislą. Matau, kad tave tai nuliūdino.“ „Ar tu liūdi dėl to, kad mes nėjome į parką dėl lietaus?“ Kai įvardijate jų emocijas, jūsų vaikas jaučiasi paguostas. Jis taip pat palaipsniui mokosi suprasti, ką jaučia.
- Atkreipkite dėmesį į neverbalinį vaiko elgesį. Savo požiūriu ir veiksmais vaikas siunčia žinutes, kurios gali padėti geriau jį suprasti. Taigi, jei mažylis yra irzlesnis nei įprastai, tai gali būti ženklas, kad kažkas jį jaudina.
- Jei atrodytų, kad vaikui pokalbis nepatinka, galite pamėginti kalbėtis kartu žaisdami mažylį dominantį žaidimą ar drauge pasivaikščiodami. Venkite kalbėti su vaiku peikdami jį ar apibendrindami situacijas tokiais žodžiais kaip „visada“ arba „niekada“.
- Atlikite ruošos šeimoje veiklą kartu su vaiku, kalbėkite apie tai, ką darote. Tokios veiklos metu vaikas jausis esąs svarbus asmuo šeimoje. Tuomet jis norės daugiau kalbėtis su jumis.
Pradėjus kalbėtis temų tikrai atsiras, o kuo toliau, tuo daugiau. Todėl nepamirškime, kad kalbėjimas padeda vaikui išreikšti susikaupusias emocijas, patirtus dienos įvykius, o nuolatinis bendravimas ugdo įprotį būti atviru kalbant su tėvais bet kuriomis temomis. Toks vaiko atvirumas jūsų atžvilgiu palengvins tiek kasdienybėje, tiek sprendžiant sudėtingesnes situacijas ateityje.
Vaikų raidos ypatumai
Mokslai, aprašantys žmogaus raidą, ugdymą gyvenimo tarpsniais, pripažįsta žmogaus unikalumą ir specifiškumą kiekvienam amžiaus tarpsnyje. Pavyzdžiui, 7-11 vaiko gyvenimo metai - tai mokyklinio laikotarpio pradžia, kada didžiausi vaiko sugebėjimai atskleidžiami mokantis. Šiame amžiuje vyksta dideli pokyčiai vaiko socialinėje aplinkoje - vaikas pradeda lankyti mokyklą - susiduria su sistemingo mokymosi pradžia. Vaikai vis dar yra priklausomi nuo tėvų, bet jau labiau orientuojasi į bendraamžius. Mokyklinio amžiaus vaikams tenka vis daugiau atsakomybės už savo elgesį. Mokyklinio amžiaus vaikų svarbiausias užsiėmimas yra mokymasis, bet vis dar svarbūs tebėra žaidimai su draugais, kurių neturėdami vaikai būna labai nelaimingi.
Žaidimų svarba
Žaidimas - tai manipuliavimas žaislais, socialinių vaidmenų mokymasis. Žaisdamas vaikas kaupia patirtį, susidaro veiklos įgūdžius, perpranta žmonių tarpusavio santykius, sprendžia problemas, mąsto, kuria. Svarbu, kad vaikas žaistų turinčius ugdymo funkciją žaidimus - lavinančius smulkiąją motoriką, praplečiančius žodyną. Žaidimais galima ne tik mokyti, bet ir gydyti - paprastai tuo naudojasi psichologai. Per žaidimą lengviau atsiranda kontaktas su vaiku. Vaikas lengviau save išreiškia per žaidimą ar kitą neverbalinę veiklą nei išsako tai žodžiais.
Pažymių įtaka vaiko psichikai
Žinių vertinimas pažymiais gali sukelti vaikui psichinę įtampą mokykloje. Per didelis pažymių sureikšminimas didina įtampą, nerimą ar baimę. Nuo to, koks aplinkinių požiūris į vaiką, didžia dalimi priklauso ir jo paties nuomonė apie save. Tad mokymosi rezultatai įtakoja vaiko savęs vertinimą. Nuolatinė įtampa, laukiant nepalankaus aplinkinių įvertinimo gali suformuoti baimę dirbti kitų akivaizdoje, pavyzdžiui, deklamuoti prieš klasę, spręsti uždavinius lentoje ir panašiai.
Kaip ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi?
Pasitikėjimo savimi vystymąsi veikia daugelis faktorių. Jeigu tėvai myli savo vaiką, tenkina jo psichosocialinius poreikius, priima jį tokį, koks jis yra, vaikas pats ima pozityviai vertinti save. Jei vienas iš tėvų ar abu tėvai yra ypatingai reiklūs, griežti, arba jeigu jie stengiasi vaiką apsaugoti nuo bet kokio gyvenimiško išbandymo, trikdydami jo savarankiškumą, vaikas gali pradėti jaustis nieko nesugebantis ir menkas. Išaiškinkite vaikui, kad iš nesėkmės galima daug ko išmokti, kad ji - normali gyvenimo dalis. Visada atminti vaikų vardus, nes tai yra jų unikalumas. Visada palaikyti abipusį dalijimąsi. Kalbėdamiesi su vaikais, visada pabrėžkite, kad jūs panašūs į juos. Jie jaučia ar jūs kalbate nuoširdžiai, ar ne.
Ką daryti, kai vaikas meluoja?
Atsargiai abejokite vaiko fantazijomis. Vaikai dažnai pateikia nerimą kaip esamą, svajonę - kaip egzistuojančią. Melas parodo, kad vaikas nepajėgia susitvarkyti su tikrove. Meluoti niekas staiga nepradeda. Tai vyksta dėl to, kad vaikas nežino kas bus po to. Kartais patys pastumiame vaikus į melą.
Svarbūs patarimai tėvams
- Atsargiai elkitės su savo neigiamais jausmais, nes vaikai gali galvoti, kad tuos jausmus sukėlė jie.
- Visada leiskite vaikams valdyti aplinką fiziškai.
- Niekuomet nebandykite vaiko pasitikėjimo.
- Visuomet įpinkite į santykius sėkmę: tikėkite, kad ir mažiausias dalykas turi pasisekti, tada vaikas pradeda pasitikėti savimi.
- Visuomet pripažinkite vaiko rodomą dėmesį bei rūpinimąsi.
- Mes norime, kad vaikai būtų aktyvūs, bet baudžiame už klaidas. Tada vaikas bijo padaryti klaidų ir nėra aktyvus.
- Visuomet prisiminkite, kad jūs esat modelis vaikams. Jie elgiasi taip, kaip jūs.
- Smerkti galima vaiko elgesį, bet ne jo asmenybę. “Man nepatinka tai, ką tu padarei, bet tai nereiškia, kad nepatinki tu“.
- Jei jus pykdo ar skaudina vaiko elgesys - pasakykite jam tai, pradėkite nuo AŠ. “Aš pykstu, kai tu….” Taip vaikas nesijaus kaltinamas ir nejaus reikalo gintis, teisintis.
- Pripažinkite vaiko teisę į jausmus, kokie jie bebūtų. Skatinkite vaiką išsakyti, ką jis išgyvena, skirkite tam pakankamai laiko.
Šeimos įtaka vaiko raidai
Šeima - tai vieta, kurioje vaikas ugdomas pačiu šeimos gyvenimo modeliu. Gera, dora, išsilavinusi šeima doroviškai brandina vaiką. Svarbi šeimoje vyraujanti aplinka, tėvų tarpusavio santykiai bei asmeninis pavyzdys. Visi tėvai nori, kad jų vaikai būtų saugūs ir laimingi. Niekas sąmoningai nesistengia padaryti vaiką baikštų, drovų, netaktišką, nepakenčiamą.
Tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas
Svarbus mokytojų bendradarbiavimas su tėvais. Mokytojas turi tokį „žinių bagažą“ ir patirtį, kuris gali pasitarnauti kartu sprendžiant kilusias problemas. Svarbu, kad namų taisyklės sutaptų su mokyklos taisyklėmis, labai svarbus toks pat poelgių vertinimas. Tėvai turi išmanyti pedagoginius bei psichologinius vaiko mokymosi ir vystymosi dėsningumus.
Psichikos sveikata
Psichikos sveikata - tai natūrali būsena, leidžianti žmogui jausti darną su jį supančia aplinka, užtikrinanti gebėjimą įveikti stresus, palaikanti tikėjimą savo bei kitų verte. Normalus vystymasis ir psichikos sveikata vaikystėje yra sinonimai. Stiprūs neigiami išgyvenimai šeimoje neabejotinai turi įtakos vaiko asmenybei ir kartu ugdymo procesui mokykloje.
Alkoholizmas ir skyrybos
Vaikui saugumo jausmą kuria tėvai nuo pat jo gimimo. Tačiau šeimoje, kurioje yra alkoholizmas, tėvai vaiko saugumo negalima užtikrinti. Skyrybos sunkus procesas ne tik sutuoktiniams, bet ir jų vaikams. Vaikams tėvų skyrybos gali atrodyti pasaulio pabaiga. Kiekvienas vaikas savaip reaguoja į tėvų skyrybas. Tai priklauso nuo tėvų konflikto stiprumo, vaiko amžiaus, charakterio savybių, emocinės patirties, vaiko atsiskyrimo nuo draugų ar bendraklasių.
Mokytojui: vaikui būtina suprantamai paaiškinti skyrybų priežastis. Reikėtų vaikui leisti išreikšti savo jausmus - pyktį, liūdesį, skausmą saugiai, kad vaikas žinotų, jog už tai nebus nubaustas. Vaikui būtina žinoti, kad net po skyrybų jis turės abu tėvus ir galės juos mylėti. Būkite kartu su vaiku, neslėpdami savo išgyvenimų ir tiesos. Suteikite galimybę kalbėtis apie mirusį žmogų. Atsakykite į vaiko klausimus.
Psichikos sutrikimai
Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad 14 - 20 proc. vaikų kenčia nuo psichikos sutrikimų. Labiausiai paplitę yra dėmesio, aktyvumo ir nuotaikų sutrikimai. Tėvai dažniausiai į pediatrus ar neurologus kreipiasi ne dėl pakitusio elgesio ar emocinės būklės, o tuomet, kai vaiko elgesys pradeda jiems trukdyti arba tada, kai vaikas ima skųstis somatiniais simptomais. Vaiko elgesys yra ne priežastis, bet pasekmė.
Kaip padėti tylinčiam vaikui?
Tylinčiam vaikui reikalinga saugi aplinka. Galima būtų pokalbį pradėti apie vaikui įprastus, jam svarbius dalykus. Reikėtų tokį vaiką įtraukti į bendrą veiklą. Vyresnėse klasėse gali pasitaikyti tylėjimas „iš principo“. Reikėtų iširti vaiko elgesio motyvus: galbūt jis jaučiasi nesugus, nepilnavertis. Galbūt reikėtų formuoti adekvataus socialinio išmokimo ir bendravimo įgūdžius.
Šiuolaikiniai vaikai
Psichologas V. Legkauskas pasakoja, kad vaikai visais laikais buvo labai panašūs, tiesiog praeitis visuomet yra pagražinama. Absoliučiai kiekviena karta, nuo to laiko kai civilizacija turi rašytinius šaltinius, deklaruoja, kad vaikai blogesni už praeitų kartų vaikus.
Sukaupta begalė psichologijos tyrimų duomenų, kurie aiškiai rodo, kad vaikų auklėjimas muštro metodu, ar tiksliau smurto bausmėmis, nėra efektyvus ir neduoda gerų rezultatų vėlesniame žmogaus gyvenime.
Svečio teigimu, nesvarbu, kur tu gyveni - Lietuvoje, Meksikoje ar Pietų Afrikoje, privalai gerbti vaikus. Tam, kad vaikai užaugtų sveiki ir sąmoningi pasaulio piliečiai, turi būti gerbiamos jų teisės ir poreikiai. „Viena problema, kuri būdinga absoliučiai visoms valstybėms, yra ta, kad vaikai paprasčiausiai nėra išklausomi. O tai reiškia, kad vaikų reikia klausytis ir ne daryti dalykus jiems ar už juos, o daryti tai kartu“, - atskleidžia psichologijos mokslų daktaras.
Psichologo teigimu, su bendraamžiais vaikas prasmingai gali užsiimti tik nuo trejų metų, todėl į darželį vaikus reikėtų pradėti leisti nuo šio tarpsnio, ne ankščiau, nes tiek psichologiniu, tiek sveikatos ir socialiniu požiūriu jis yra tam nepasirengęs.
Pasak psichologų, bendrauti su vaiku reikia mokytis, tačiau tikrai nereikia bijoti nesėkmių ar bijoti eiti į viešumą ir susilaukti neigiamų aplinkinių vertinimų. Aplinkiniai turėtų suprasti, kad vaikai turi būti gerbiami ne tik savo šeimose, bet ir visuomenėje.
Vaikų užsispyrimas ir priešiškumas
Anksčiau buvo priimta nepaklusnius vaikus auklėti mušimu, gąsdinimu, bausmėmis, draudimais, baime ir jėga. Ilgainiui pastebėta, kad fizinės ir psichologinės bausmės už netinkamą elgesį ne tik neveiksmingos, bet ir žalingos, paliekančios neišdildomų pėdsakų vaiko kūne ir psichikoje. Galiausiai praregėta ir suvokta, kad kiekvienas į pasaulį atėjęs vaikas yra unikalus, turintis savo prigimtines savybes ir paskirtį.
Kaip elgtis, kai vaikus aplanko ožiukai?
- Pažvelkite giliau, pamatytume, kad tokį jo elgesį galėjo lemti daugybė kitų dalykų.
- Jei Kristupo mama pasiduotų savo kylančioms emocijoms, galėtų apšaukti vaiką, kad liautųsi krėtęs nesąmones, jį supurtyti ar griebti ir rėkiantį nusinešti į automobilį, nė nebaigusi apsipirkimo.
- Už tokį elgesį skirta bausmė neišmokys vaiko valdyti jausmų, o tik silpnins tarpusavio ryšį.
- Pakelkite supykusį sūnų ir jį apkabinkite, parodykite, kad jūs jį girdite ir matote, kad suprantate, kaip jis jaučiasi, ir esate pasiruošę padėti jam susitvarkyti su kylančiais jausmais.
- Užmegzkite su vaiku akių kontaktą, leiskite jam atsikvėpti ir nurimti, nusivedus į nuošalesnę vietą.
Kas slypi po ožiukais?
Atidžiau pažvelgę, ką slepia kaprizai, isterijos, pykčio priepuoliai, suprantame, kad netinkamu elgesiu vaikas norėjo ne mus supykdyti, o kai ką pasakyti, tik tai padarė netinkamai. Toks supratimas leidžia reaguoti daug veiksmingiau ir jautriau. Nepuldami gintis skatiname empatiją, atjautą ir norą suprasti, kaip čia nutiko, kad vaikas taip pasielgė, kas čia vyksta tarp vaiko ir mūsų pačių. Tuomet ir mažylio veiksmai nebeatrodo tokie grėsmingi.
Minėtaisiais Kristupo, Tomo ir Lėjos atvejais suveikė jų apatinis smegenų aukštas - instinktyvi reakcija į nepageidaujamą situaciją. Vaikų tikslas nebuvo nuliūdinti artimą žmogų, išvesti jį iš pusiausvyros ar nuskriausti. Skirtingos apatinės ir viršutinės smegenų dalių funkcijos bei nevienodas jų išsivystymo greitis paaiškina, ką vaikai sugeba, o ko ne. Vaikų smegenys dar tik vystosi, todėl turime būti supratingi ir per daug iš jų nereikalauti.
Kaip reaguoti į netinkamą vaiko elgesį?
Kai vaikas elgiasi netinkamai mūsų ar kitų žmonių akivaizdoje, kyla noras tuojau pat jį sudrausminti, nubausti, pasakyti ką nors griežtai ar šiurkščiai, atskaityti pamokslą, paberti tinkamo elgesio taisyklių ir pan. Tačiau pratrūkę pamesime auklėjimo tikslą - mokyti, todėl šią pamoką teks kartoti dar kartą.
Klinikinės psichologijos praktikė ir sąmoningos tėvystės tyrėja Shefali Tsabary siūlo atsižvelgti į dvasinį bendravimą su vaiku. Neįmanoma suklysti, jei orientuojamės į nuoširdų santykį su vaiku - į emocinio ryšio su juo stiprinimą. Perkeldami dėmesį nuo netinkamo ir impulsyvaus vaiko elgesio, kuris yra nemokėjimo susitvarkyti su stipriais jausmais pasekmė, į buvimą šalia, meilės, empatijos ir pagarbos skleidimą, sudarysime galimybę vaikui vėl atgauti savitvardą, nurimti kūno reakcijoms ir emocijoms, o tai padės jam geriau mus išgirsti.
Stebėdami rimstantį vaiką, turėtume savęs paklausti: „Ar vaikas jau pasirengęs tam, ko noriu jį pamokyti? Ryšys su vaiku yra laiptai nuo apatinio prie viršutinio smegenų aukštų. Tėvų padedamas jis atgauna pusiausvyrą ir su jaučiama tėvų pagalba pajėgia palypėti laiptais aukštyn iki viršutinio smegenų aukšto, ko pats padaryti dar nesugeba. Kartais visai naudinga kurį laiką elgtis kaip Šerlokui Holmsui - smalsiai ir kantriai tirti, kas nutiko, o ne griebtis bausmės.
Elgdamiesi apgalvotai, išlaisviname vaiką nuo jį įkalinusių sunkių emocijų, su kuriomis jis dar nemoka susitvarkyti. O kai vaikas kuo dažniau patiria, kad tėvai įsigilina ir atsiliepia į jo jausmus, užmezga ryšį, lavėja jo gebėjimas mąstyti, jausti, vaikas išmoksta nusiraminti, tampa savarankiškesnis ir atsparesnis.
Ypač svarbu būti atlaidiems nepageidaujamo vaikų elgesio akimirkomis. Kartais reikia ir tėvų klaidų, ir vaikų ožiukų, nes mokymasis vyksta per patirtį: nuolat ir mokome, ir mokomės patys.
Kaip daugiau kalbėtis su vaikais?
Visada atminkite, kad akys - sielos veidrodis. Kas vyksta tarp dviejų žmonių, kai jų akys susitinka? Mokslininkai nustatė, kad žmonių smegenų veikla sinchronizuojasi, ima veikti panašiu ritmu. Kuo ilgiau išlaikys žvilgsnį, pradeda imti juokas, kyla gerų jausmų banga. Vaikai save vertina kai juo rūpinamasi, todėl visada išklausykite vaiką jo nevertinat, kad ką jis besakytų.
Kaip pagirti vaiką?
Netinkamas pagyrimas praranda skonį, vaikai nebereaguoja. Verčiau sakykite: „Tu pasiekei savo“, „Mačiau, kaip tu stengeisi“. Kalbėkim tai, ką norim pasakyti, o ne tuom, kuom jie nėra. Kad vaikai kalbėtų, pasakotų, daug nereikia. Užtenka: „Oho.. apie tai sužinoti..“, „taip?“. Gerų pokalbių.
Kaip vaikai išmoksta bendravimo meno?
Vaikai gali išmokti socialinės kompetencijos, jeigu suaugusieji jiems padės. Pagarbus elgesys su kitais, paslaugumas, rūpestingumas, tolerancija - šių teigiamų savybių tėvai pageidauja iš vaikų.JAV mokslininkai iš Harvardo universiteto tvirtina nustatę, kas yra svarbiausia auklėjime, kad vaikas išmoktų bendravimo meno:
- Vaikai geriausiai išmoksta įsijausti į kitą žmogų ir pagarbos, kai su jais pačiais pagarbiai elgiamasi. Domėkitės vaiko mintimis, jausmais ir išgyvenimais. Prakalbinti atžalą padės kasdieniai klausimai: „Kas gero buvo šiandien? Kas tau nelabai patiko? Ar šiandien kas nors tau padarė ką nors malonaus?
- Suteikite vaikui galimybių mokytis užuojautos ir kito žmogaus supratimo. Vaikai turi išmokti rūpintis kitais ir įsijungti į kolektyvą. To jie išmoksta bendraudami su žmonėmis, kuriuos mato kasdien.
- Perleiskite vaikui atsakomybę. Vaikai gali prisidėti prie buities darbų ar padėti artimiems giminaičiams. Taip jie išmoksta įsijungti į visuomenę.
- Reikškite dėkingumą. Skatinkite savo vaiką reikšti dėkingumą ir pripažinimą. Tai galima įtraukti į tradicinius ritualus prieš gulantis arba vakarieniaujant. Tai padės vaikui išmokti sąmoningai atspindėti tai, ką jūs vertinate kituose.
- Kalbėkite su savo vaiku apie teisybę ir neteisybę. Bus labai naudinga kalbėtis su vaiku apie kitų žmonių elgesį, galite aptarti situacijas iš kasdieninės aplinkos ar matytas per TV žinias.
- Būkite vaikui geras pavyzdys. Vaikai įsisavina vertybių sistemą ir elgseną pirmiausia stebėdami ir mėgdžiodami tėvus bei kitus suaugusiuosius. Harvardo universiteto mokslininkai pataria patiems stengtis elgtis su kitais žmonėmis garbingai ir taktiškai.
Kaip padėti vaikams skyrybų atveju?
Pernelyg dažnai skyrybų procesą pradėję tėvai, svarbiausi žmonės vaiko gyvenime, nebesugeba priimti bendrų sprendimų ir įsitraukia į tarpusavio kovą dėl nuoskaudų, dėl turto, dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Anot jo, teisme neįmanoma nustatyti tobulos bendravimo tvarkos. Reikia labai aiškiai visuomenei transliuoti: vaikas yra, ir jo teisės yra gal net svarbesnės, nes jis kuria ateitį.
Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius pritarė, kad itin svarbu, jog institucijos veiktų išvien. Pasak jo, skyrybos tiek tėvams, tiek vaikams yra trauminė patirtis, prilygstanti artimo žmogaus netekčiai. Kai šeima keliauja per mūsų visų rankas - vaiko teisių, teismų, mediacijos, - šiame procese vaikas dar papildomai traumuojamas.
Vilniaus arkivyskupijos Carito mediacijos centro „In pace“ statistika:
| Paslauga | Skaičius |
|---|---|
| Pagalba žmonėms | 616 |
| Individualios konsultacijos | 625 |
| Dalyvavimas grupiniuose užsiėmimuose | 430 |
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Kaip Bendravimo Kortelės Vaikams Pagerina Įtraukaus Ugdymo Rezultatus
- Laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo pasekmės bendraujant su vaiku – svarbiausi faktai ir patarimai
- Kaip Gauti Leidimą Prievarta Paimti Vaiką: Svarbiausi Bendravimo Su Vaiku Teisiniai Žingsniai
- Kaip Efektyviai Nustatyti Bendravimo su Vaiku Tvarką Lietuvoje: Viskas, Ką Turite Žinoti!
- Sužinokite tiesą apie TTH normas nėštumo metu: svarbiausi faktai kiekvienai būsimai mamai!
- Nepraleiskite Lituanistinių Mokyklų Dienos: Atraskite Lietuvybės Magiją ir Švietimo Naujumus!