Bendravimo su Vaiku Tvarkos Nustatymo Procesas Lietuvoje

Nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium, vaiko teisė bendrauti ir leisti laiką su abiem tėvais iš esmės neturėtų pasikeisti. Neretai vaikų globos dalybos tėvų ištuokos atveju yra sudėtingas ir sunkus procesas, tėvams bei vaikams sukeliantis nelengvų išgyvenimų bei pasirinkimų. Lietuvoje daugėja bylų, kuriose sprendžiamas klausimas dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelio, pagal kurį vaikas su abiem tėvais praleidžia vienodai laiko, kitaip dar vadinamo „50:50 procentų laiko“ modeliu. Kaip rodo „Eurostat“ statistika, pastaraisiais metais Lietuva kartu su Latvija yra tarp daugiausia skyrybų registruojančių šalių Europos Sąjungoje. Neretai skyrybų proceso metu šalims sunku susitarti dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir kt. klausimų, todėl skyrybų procesas trunka ne vienerius metus.

Tėvų Susitarimas ir Bendradarbiavimas

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, turėtų spręsti abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turėtų siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai bei geranoriškai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir panašiai, nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikui, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.156 straipsnio 2 dalis). Vaiko tėvams nutraukus santuoką arba vaiko tėvams, nesudariusiems santuokos, nutarus gyventi atskirai, neišvengiamai kyla ne tik vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, bet ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimas.

Esminiai Klausimai Sprendžiant Ginčus

Sprendžiant ginčus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, šalys turi atsakyti į keletą esminių klausimų:

1. su kuriuo iš tėvų liks gyventi nepilnametis vaikas (t. y., su kuriuo iš tėvų bus nustatyta vaiko gyvenamoji vieta);
2. kokia bus nustatyta skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka;
3. ar gali tėvai susitarti, jog kiekvienas iš tėvų su vaiku praleidžia po 50 procentų viso laiko, bendravimo tvarką paskirstant tolygiai tarp abiejų tėvų („50:50“ procentų laiko).

Teismų Praktika ir Vaiko Interesai

Ilgainiui buvo nusistovėjusi tokia teismų praktika dėl vaiko gyvenamosios nustatymo, jog nustatant gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitam skyrium gyvenančiam tėvui numatant bendravimo tvarką savaitgaliais, švenčių dienomis ar panašiai, iš esmės vaikui yra užtikrinamas stabilumas, kuris yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, padedantis vaikui geriau vystytis pan. Kitaip tariant teismai, siekdami užtikrinti stabilumą vaikui, netenkindavo ginčo šalių prašymų bendravimo su vaiku laiką paskirstyti tarp tėvų po lygiai - pagal principą „50:50 procentų laiko“.

Viena iš nutarčių, tinkamai iliustruojančių išdėstytą mintį - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, kurioje teismas išaiškino, kad: 1) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui; 2) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras.

Tačiau keičiantis visuomenės požiūriui ir poreikiui dėl platesnių galimybių nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, keitėsi bei plėtojosi ir Lietuvos teismų praktika. Svarbu paminėti ir analizuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, kurioje teismas iš esmės pasisakė dėl galimybės ištuokos atveju vaiką tėvams globoti kartu, bendravimo su vaiku tvarką paskirstant tolygiai, pakaitomis („50:50 procentų laiko“).

„50:50 Procentų Laiko“ Modelis

Nagrinėjamoje byloje teismai, nustatydami atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, rėmėsi šiais argumentais:

1. maksimalus bendravimas su abiem tėvais; atsižvelgdami į tai, teismai sprendė, kad maksimalus bendravimas idealiąja sąvokos prasme - vaiko praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų, t. y. šalių vaiko gyvenimas po savaitę su kiekvienu tėvu, jam yra stabilumo garantas - jausti kiekvieno tėvo meilę bei dėmesį bei rūpestį;
2. tokia bendravimo tvarka, esant tėvų ypač dideliam tarpusavio konfliktiškumui, eliminuos (arba bent jau sumažins) vaiko kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam;
3. abu tėvai yra rūpestingi, mylintys ir siekia užtikrinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius;
4. abu tėvai yra išskirtinės asmenybės, turinčios skirtingą pasaulėžiūrą bei savitą požiūrį į daugelį dalykų ir tai jokiu būdu nereiškia neigiamo poveikio vaikui, o priešingai - papildo vaiko kaip asmenybės formavimąsi, daro jį įvairiapusiškesnį; sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, ir tai žymiai pagerins jo emocinę sveikatą;
5. vaikas, ne kartą paklaustas, su kuriuo iš tėvų nori gyventi, yra nurodęs, kad nori gyventi su abiem;
6. tokiu principu šalys su vaiku bendrauja jau daugiau nei pusę metų ir tokia bendravimo tvarka visiškai atitinka vaiko interesus ir poreikius.

Sąlygos Nustatant Tokią Tvarką

Kartu pažymėtina, kad tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019 nurodė, kad teismų nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku modelio įgyvendinimo forma gali būti taikoma ir nesant visų nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 įvardytų sąlygų, kai skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku modelio įgyvendinimo forma nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų. Tokia tvarka gali būti taikoma ir nesant vienos iš nutartyje Nr.

Vaiko Interesai ir Nuomonė

Nustatant bendravimo su vaiku tvarką turėtų būti paisoma vaiko interesų ir poreikių. Tai reiškia, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Taip, tam tikrais atvejais. Vaiko nuomonė yra svarbi aplinkybė sprendžiant bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, tačiau - ne viską lemianti. Tai reiškia, kad vaiko atsisakymas (nenoras) bendrauti su vienu iš tėvų yra galimas, tačiau toks atsisakymas ne visuomet užtikrina vaiko poreikius ir interesus. Minimalus vaiko bendravimas su tėvu ar motina gali būti nustatytas įvertinus vaiko būseną, jautrumą ir reiškiamus jausmus.

Jei turite klausimų, ar norėtume sužinoti daugiau informacijos dėl bendravimo su vaiku tvarkos formų, sąlygų ir proceso, ar dokumentų parengimo ir norėtumėte profesionalios, išsamios ir didelę patirtį šeimos teisės srityje turinčio teisininko teisinės konsultacijos Jūsų individualiam atvejui, drąsiai klauskite!

Teisinės Priemonės ir Sankcijos

Jeigu bendravimo su vaiku tvarkos klausimas buvo išspręstas teismo sprendimu (nutartimi), turėtų būti kreipiamasi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o su šiuo raštu - į antstolį, kuris padeda įgyvendinti bendravimo tvarką. Jeigu antstolio reikalavimų nepaisoma - gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą dieną asmens, kuris kreipėsi naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Be to, išimtiniais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, tėvams gali būti taikoma dar griežtesnė sankcija - tėvų valdžios apribojimas. Tokiu atveju gali būti kreipiamasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių pagal vaiko gyvenamąją vietą su prašymu išaiškinti kitam tėvui teises bei pareigas vaiko atžvilgiu bei galimą atsakomybę dėl netinkamai panaudojamos tėvų valdžios - dėl kliudymo bendrauti su vaiku.

Privalomoji Mediacija

Ginčai dėl bendravimo su vaiku yra laikomi šeimos ginčais. Nuo 2020 metų Lietuvoje šeimos ginčams yra numatyta privalomoji mediacija. Mediacija - tai taikus ginčų sprendimo būdas, kai mediatorius padeda rasti geriausią sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, mediacijos procesą siekiama užbaigti taikos sutartimi.

Pagrindiniai Principai Nustatant Bendravimo Tvarką

Vienoje naujausių nutarčių civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo pagrindinius principus, į kuriuos turi atsižvelgti teismai, nustatydami bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką bei kontroliuodami nustatytos bendravimo tvarkos vykdymą bei jos laikymąsi (2021 m. kovo 3 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). Taigi, svarbiausi bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo principai yra šie:

1. visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku;
2. jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčą tarp tėvų sprendžia teismas. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai;
3. atskirai gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku yra asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis) dalis. Todėl valstybės institucijos, be kita ko, teismas, privalo ne tik pačios savo veiksmais (sprendimais) neriboti tokio bendravimo, nesant tam pakankamo pagrindo, bet ir užtikrinti, kad bendravimo teisė būtų ginama nuo galimų pažeidimų iš kitų asmenų pusės;
4. tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką;
5. tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais;
6. teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas - užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas - vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas;
7. vaiko kompetencija priimti sprendimą - atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai - tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką.

Naujausi Principai

Naujausioje nutartyje LAT, plėtodamas aukščiau nurodytą teismų praktiką dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išskyrė šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo pagrindinius principus:

• bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus;
• bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą;
• tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus;
• tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas;
• teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje;
• teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką);
• vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti.

Tėvų Priešprieša ir Vaiko Savivertė

Pabrėžtina ir tai, kad neretai atsitinka, kad konfliktai tarp tėvų trukdo tinkamai realizuoti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, atsiranda vaiko „savinimasis” , vaikas gali būti nuteikiamas prieš skyriumi gyvenantį tėvą (motiną). Tėvų priešprieša vykdant atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką dažnai yra tėvų tarpusavio nesutarimo padarinys, galintis sukelti itin sunkias pasekmes vaikui, pavyzdžiui, kartu su vaiku gyvenantis tėvas (motina), rodydamas vaikui begalinę šilumą, iš tikrųjų siekia, kad vaikas taptų visiškai lojalus jam, o atskirai gyvenantis tėvas (motina), siekdamas būti neatstumtas, vengia drausminti vaiką, taigi vaikas gali likti be būtino suaugusiųjų vedimo, o tai gali lemti vaiko nepagarbų, manipuliatyvų elgesį ateityje.

Jei dėl nuolat kylančių priešpriešų atskirai gyvenantis tėvas (motina) galiausia nustoja bendrauti su vaiku arba beatodairiškai nuolat reikalauja maksimalaus vaiko dėmesio jam (jai), ne visada atsižvelgdamas į vaiko norus, baimes ir pan. ar bent jau stengdamasis juos išgirsti ir suprasti, vaikas ilgesnėje laiko perspektyvoje gali jaustis paliktas, atstumtas, nesvarbus, turėti mažą savivertę, todėl tėvai, siekdami tinkamai įgyvendinti tėvų valdžią ir užtikrinti vaiko teises, turi stengtis ieškoti sutarimo ir geriausio būdo vaikui bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu (motina).

Tėvų Susitarimai dėl Bendravimo su Vaiku Atostogų Metu

Verta paminėti ir tėvų susitarimus dėl bendravimo su vaiku jo atostogų, tėvų atostogų, švenčių metu. Pavyzdžiui, pusė vaiko atostogų praleidžiama su motina, kita pusė - su tėvu, poriniais metais šventinės dienos praleidžiamos su motina, o neporiniais - su tėvu, savo atostogų metu tėvas (motina) su vaiku praleidžia nepertraukiamai 14 dienų, Motinos diena visada praleidžiama su motina, o Tėvo diena visada praleidžiama su tėvu ir pan.

Bendravimas Esant Tėvui Įkalinimo Įstaigoje ar Užsienyje

Net vaiko tėvui (tėvams) esant įkalinimo įstaigoje ar užsienyje, turi būti imamasi priemonių užtikrinti vaiko bendravimą su motina ar tėvu. Tokiais atvejais, atsižvelgiant į vaiko amžių ir kitas aplinkybes, gali būti nustatyti alternatyvūs bendravimo būdai. Pavyzdžiui, jei tėvas yra įkalintas, priklausomai nuo įkalinimo sąlygų ir taikomo režimo, galima nustatyti bendravimą telefonu, laiškais ir pan.

žymės: #Vaiku

Panašus:

• Laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo pasekmės bendraujant su vaiku – svarbiausi faktai ir patarimai
• Kaip Bendravimo Kortelės Vaikams Pagerina Įtraukaus Ugdymo Rezultatus
• Kaip Gauti Leidimą Prievarta Paimti Vaiką: Svarbiausi Bendravimo Su Vaiku Teisiniai Žingsniai
• Kaip Sukurti Tobulą Vaiko Kambario Daiktų Laikymo Sistemą: Jaukumas, Funkcionalumas ir Saugumas
• Neįtikėtina Suaugusiųjų Sauskelnės: Dydžių Paslaptys Ir Svarbiausios Savybės!