Pirmieji kūdikio gyvenimo metai yra itin svarbūs. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad per pirmuosius 12 mėnesių žmogus auga ir vystosi bene sparčiausiai per visą savo gyvenimą. Skaičiuojama, kad per pirmuosius metus kūdikiai paauga vidutiniškai 25 cm, o jų smegenys padvigubėja. Mažyliai pažįsta pasaulį, išmoksta komunikuoti ir savarankiškai judėti.
Ir tai tik nedidelė dalis priežasčių, kodėl pastaruoju metu tiek daug dėmesio skiriama ankstyvajai kūdikių raidai ir ugdymui. Apie tai kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Reabilitacijos centro kineziterapeute Brigita Rušiniene, kuri pasakoja apie kūdikių mankštą vandenyje ir kodėl ji ne tik madinga, bet ir nenuginčijamai naudinga augantiems mažyliams.
Kūdikių mankštos nauda įrodyta mokslu
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad pirmaisiais gyvenimo metais reguliariai masažuojami ir mankštinami kūdikiai fizine ir protine raida metų pabaigoje lenkia bendraamžius. Pastebima, kad mankštinami kūdikiai pradeda anksčiau sėdėti, stovėti, vaikščioti, yra aktyvesni nei nemankštinami jų bendraamžiai.
Itin daug naudos duoda ir užsiėmimai vandenyje. Jie naudingi tuo, jog taip grūdinamas ir stiprinamas kūdikio imunitetas, jis rečiau serga peršalimo ligomis. Veikla vandenyje taip pat gerina kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemų veiklą. Kartu aktyvinama kūdikio smegenų veikla, gerėja miegas, lavinamas vestibiuliarinis aparatas. Pastebima, kad pagerėja ir mažylių apetitas, nes pagreitėja medžiagų apykaitos procesai.
Kineziterapeutė Brigita Rušinienė priduria, kad užsiėmimai vandenyje suteikia ir teigiamų emocijų, yra naudingi orientacijai / adaptacijai naujose ir nežinomose aplinkose. Plaukimo užsiėmimai padeda kūdikiui įgauti daugiau pasitikėjimo savimi, atsipalaiduoti, bendrauti su kitais vaikais, tyrinėti aplinką. Taip pat pastebima, kad vandens slėgis baseine kūdikį veikia tartum masažas.
Į vandenį - nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių
Kineziterapeutė B. Rušinienė pastebi, kad užsiėmimus vandenyje naudinga pradėti kūdikiui sulaukus 2-3 mėnesių ir juos atlikti reguliariai - kartą per savaitę, o jei yra galimybė, ir dukart. Mankštos trukmė, pasak specialistės, priklauso nuo kūdikio amžiaus: jaunesniems nei 12 savaičių rekomenduojama baseine praleisti apie 10-20 minučių, vyresniems - 30-35 minutes. Tiesa, pirmasis apsilankymas baseine turėtų trukti ne ilgiau nei 20 minučių.
B. Rušinienė atkreipia dėmesį, kad kineziterapija ypač svarbi kūdikiams nuo 2 iki 4 mėnesių, kai sparčiai vystosi motorika. Pasak jos, kuo anksčiau tėveliai pradės skatinti kūdikio motorinę raidą, tuo bus geresnė jo sveikata.
Kaip pasakoja kineziterapeutė, tėvams, kurių kūdikių raumenų tonusas padidėjęs arba sumažėjęs, pasitarus su gydytoju, rekomenduojama atlikti mankštas baseine. Tai padeda normalizuoti raumenų tonusą ir nervų sistemą.
Teigiamo poveikio pojūtis priklauso nuo daugelio veiksnių. Kineziterapeutė B. Rušinienė pabrėžia, kad svarbi kūdikio sveikatos būklė, vystymasis ir raida bei kaip reguliariai lankomi užsiėmimai. Vieniems kūdikiams teigiami pokyčiai gali būti pastebimi jau po pirmų užsiėmimų, kitiems - po ilgesnio laiko.
Kai kurių mokslinių tyrimų duomenimis, kūdikiai, lankantys užsiėmimus baseine pirmuosius dvejus savo gyvenimo metus, geriau orientuojasi aplinkoje, yra kūrybingesni ir pastabesni negu baseino nelankantys bendraamžiai. Po užsiėmimų vandenyje geriau vystosi kūdikių psichomotorika, nes jie gali laisviau judėti, greičiau suprasti tokių sąvokų kaip atstumas ir judesys reikšmę.
Kodėl prieš mankštas baseine būtina pasitarti su gydytoju?
Kūdikį prižiūrintis gydytojas įvertina kūdikio sveikatos būklę, patikrina, ar nėra kondraindikacijų šiems užsiėmimams. Pavyzdžiui, nerekomenduojama lankyti baseino sergant atopiniu dermatitu, jei kūdikis alergiškas baseino vandeniui, esant slogai, viduriavimui, vėmimui ir t. t.
Kineziterapeutė pataria: prieš pradedant užsiėmimus baseine galima namų vonioje atlikti grūdinimo procedūras. Leisti pažaisti mėgstamais žaisliukais maudant vonioje, kad kūdikiui būtų lengviau susidraugauti su vandeniu. Norint plukdyti kūdikį namų vonioje, svarbu, pasitarus su specialistu, išmokti tai atlikti taisyklingai.
Mama vandenyje turi jaustis gerai
Kūdikio ir mamos ryšys yra labai stiprus. Vaikas jaučia visas jos emocijas. Jei mama užsiėmimų vandenyje metu jausis gerai, tuomet gerai jausis ir jos vaikas. Jei mamai vandenyje bus nejauku, jos kūdikis taip pat bus neramus.
Kaip sako B. Rušinienė, užsiėmimai baseine su kūdikiu mamai padeda geriau jį pažinti, įsiklausyti, pajusti jo poreikius, atsiliepti į juos. Tokie užsiėmimai mamai padeda atsipalaiduoti ir pailsėti nuo rutinos bei kasdienių darbų, pabūti su kūdikiu jaukioje aplinkoje ir smagiai pasimankštinti kartu, pasisemti teigiamų emocijų. Taip pat tai puiki proga mamai pabendrauti su kitomis mamomis.
Efektyviausi užsiėmimai, kai specialistas juos veda vandenyje
Pasak kineziterapeutės, kūdikių plukdymo užsiėmimai Lietuvoje nėra naujiena, tačiau vis dar maža vietų, kur šie užsiėmimai būtų vedami remiantis naujausiomis mokslininkų rekomendacijomis, kai specialistas su mažyliu ir vienu iš jo tėvelių dirba tiesiogiai vandenyje, ne tik veda užsiėmimą nuo kranto.
B. Rušinienė atkreipia dėmesį, kad būdamas šalia specialistas suteikia pasitikėjimo ir pagalbą, ypač jei sunku pratimus atlikti savarankiškai.
Kaip kūdikį mankštinti vandenyje?
Mažesniems nei 12 savaičių kūdikiams baseine rekomenduojama praleisti 10-20 minučių, vyresniems - 30-35 minutes. Baseino patalpos temperatūra turi būti - 26-28 ºC šilumos. Baseino vandens temperatūra priklauso nuo vaiko amžiaus. Visi užsiėmimai turi vykti žaidimo forma - tai geras būdas atsipalaiduoti ir užmegzti artimesnį ryšį su kūdikiu.
Mankštą pradėkite nuo pratinimosi prie vandens. Paimkite kūdikį ant rankų ir prisiglaudę prie savęs, vaiką laikydami vertikalioje padėtyje, po truputėlį nardinkite į vandenį iki pažastų. Stebėkite vaiko reakciją, neleiskite išsigąsti. Kartu su vaiku vandenyje visada turi būti suaugęs žmogus, tačiau svarbiausia, kad jis nebijotų vandens ir baseine jaustųsi komfortiškai, nes baimė, nepatogumas persiduos vaikui. Jeigu baseinas per gilus, suaugęs žmogus jausis nemaloniai.
Po kelių treniruočių baseine kūdikiai pradedami mokyti nardyti. Paprastai mamos tai daro pamažu - iš pradžių ne vieną kartą galvytė apliejama vandeniu, kad atsirastų refleksas užmerkti akis ir užčiaupti burną. Taip pat galima papūsti į veidą. Kai vaikas išmoksta užsimerkti ir sulaikyti kvėpavimą, galite pradėti mokyti nerti. Laikydami vaiką už liemens, suskaičiuokite iki trijų arba papūskite į veidą ir labai trumpam panardinkite į vandenį. Stebėkite, kaip kūdikis į tai reaguoja.
Jei kūdikį jau galima sodinti (vadinasi, jam yra ne mažiau kaip 5,5 mėnesio), galite mokyti nerti nuo baseino krašto. Pasisodinkite, suskaičiuokite iki trijų ir švelniai kartu šokite į vandenį, bet nenerkite. Jei matote, kad vaikui šis veiksmas patinka, galite šokdami nuo krašto akimirką panardinti vaiką po vandeniu.
Mokslininkai įrodė, kad nėrimo metu sumažėja širdies susitraukimų dažnis ir sulėtėja kvėpavimas, o maždaug po 10 sek. kvėpavimas susinormalizuoja, tačiau širdies susitraukimų dažnis padidėja. Įrodyta, jog kuo mažesnis yra kūdikis, tuo šie skirtumai yra didesni, kuo vyresnis - tuo mažesni, tačiau tai priklauso ir nuo to, kokia yra vaiko buvimo vandenyje patirtis (mėnuo, du ar daugiau). Pulso sulėtėjimas ir pagreitėjimas yra apsauginė organizmo reakcija. Kyla klausimas, ar šiuos širdies susitraukimų dažnio pokyčius galima laikyti treniruojamaisiais. Vieni specialistai teigia, kad taip stiprinama širdies ir kraujagyslių sistema ir dėl to vyresnio amžiaus vaikai būna stipresni, ištvermingesni. Tačiau yra ir kita nuomonė, todėl išties tik laikas gali parodyti, ar tokios procedūros stiprina organizmą.
Iš lėto guldykite vaiką ant nugaros, vieną savo ranką laikykite ties vaiko galva, kitą - ties sėdmenimis. Tokioje padėtyje pavaikščiokite po baseiną. Stenkitės, kad vaiko galva, krūtinė, liemuo būtų vienoje linijoje, o vanduo - netoli vaiko ausų. Jei vaikas jaučiasi patogiai, atsargiai patraukite ranką, kurią laikėte ties sėdmenimis ir taip judėkite po baseiną. Jeigu pastebėsite, kad vaikas tokioje padėtyje jaučiasi nejaukiai arba kaklo raumenys nėra stiprūs, pridėkite ranką po sėdmenimis ir po dar kelių treniruočių baseine, kai kaklo raumenys sustiprės, vėl bandykite šią ranką atitraukti. Laikui bėgant, vaikas turėtų pradėti aktyviai plūduriuoti - spardytis kojomis, judinti rankas.
Gulėdami vandenyje ant nugaros (galima atsigulti ant plaukmenų ar vandens lazdų) nesėdintį vaiką užsidėkite sau ant pilvo. Laikydami savo bei pusę kūdikio kūno vandenyje, plūduriuokite. Leiskite vaikui atsipalaiduoti. Jeigu vaikas, nematydamas jūsų, jaučiasi nesaugiai - pasiguldykite jį taip, kad matytumėte akis. Labai svarbu, kad jūs būtumėte atsipalaidavę ir vaikas nejaustų jokios įtampos. Guldyti kūdikį ant pilvo galima tada, kai jis gerai laiko galvą. Sėdintį vaiką galite pasisodinti sau ant pilvo ir tokioje padėtyje plūduriuoti vandenyje. Vaiką, kuris išsilaiko užsikabinęs suaugusiajam ant kaklo, galite užsidėti ant pečių ir tokioje padėtyje paplaukioti po baseiną.
Paimkite kūdikį už rankų ir pasupkite vandenyje į priekį ir atgal. Egzistuoja nuomonė, kad kūdikių iki metų organizmas turi būti ramioje, nejaudrinimo būsenoje, negalima daryti jokių staigių judesių, jo mėtyti, niekaip trikdyti organizmo sistemų. Jeigu vaikas pradeda spardytis, bandykite vandenyje perduoti jį kitam suaugusiajam.
Rizika ir atsargumo priemonės
Visi mes gimstame skirtingi, taip ir mūsų mažyliai - vieni mėgsta vandenį, kitiems jis kelia siaubą. Taigi ir vienos nuomonės klausimu, ar vanduo reikalingas kūdikio raidai, negali būti. Skirtingų specialistų nuomonės apie kūdikių mankštą vandenyje, plukdymą bei nardymą skiriasi. Vieni teigia, kad mankšta vandenyje gerina kūdikio fizines ir psichines ypatybes, taip pat didina pasitikėjimą savimi. Kiti autoriai tvirtina, kad kūdikį pratinti prie vandens būtina, nes tokiu būdu jis jausis saugiau vandenyje ir išmoks plaukti. Nors nėra įrodyta, kad kūdikių plukdymas būtų susijęs su mažiau skendimo atvejų vėlesniuose amžiaus tarpsniuose.
Teigiama, kad vaikas nėra pasiruošęs išmokti plaukti iki ketverių metų, tad iki tol mankšta vandenyje turėtų būti skirta žaisti, smagiai praleisti laiką. Kita vertus, vis dar maža mokslinių tyrimų, kurie patvirtintų, kad kūdikių mankšta vandenyje gerina vaiko judesius, aktyvina vartymąsi, šliaužiojimą, ropojimą, sėdėjimą, atsisėdimą ir vaikščiojimą. Visus šiuos motorinius etapus lavina tikslinė kineziterapija sausumoje.
Tad vis daugiau gilinantis į klausimą, ar būtina kūdikį plukdyti, mokyti nardyti ir plaukti, norisi pasakyti, kad tai labiau madinga, nei naudinga. Tačiau jei jūsų mažylis džiaugiasi vandeniu, suteikite jam šį malonumą. Geriausia kūdikius plukdyti savo vonioje, kur vanduo yra nuolat keičiamas, neužsistovi, nėra papildomų vandens dezinfekavimo priemonių. Kiekvienas vaikas privalo išmokti plaukti - anksčiau ar vėliau tai taps tėveliams užduotimi. Tačiau yra vaikų, kurie paniškai bijo vandens. Tokių kūdikių nereikėtų kankinti ir prievarta stengtis plukdyti.
Jei kalbėtume apie maudynes namuose, teigiama, kad 2 mėnesių kūdikis atsimena vieną dieną, 3 mėnesių - vieną savaitę, 6 mėnesių - dvi savaites. Tad jeigu kūdikis kažko nemėgsta ar bijo, bandykite po tam tikro laiko, kada jis nemalonią patirtį jau būna pamiršęs. Tačiau į viską žiūrėkite kūrybiškai.
Maudantis viešajame paplūdimyje, užkrato tikimybė visada yra. Ji didėja esant užterštai aplinkai, kylant aplinkos temperatūrai ar esant odos pažeidimų. Maudynių metu pasigauta infekcija gali pažeisti odą - ji pasireiškia uždegimu, paraudimu, pūlinukais, niežuliu. Toks pažeidimas išryškėja po maudynių praėjus parai ar kiek daugiau. Beje, bakteriją galima ir praryti, tuomet virškinimo sutrikimai - viduriavimas, vėmimas, pilvo skausmai - pasireikštų po kelių ar keliolikos valandų. Infekcija gali patekti ir į šlapimo sistemą, ypač jei šlapinamasi vandenyje, - tai pasireikštų šlapimo pūslės ar inkstų uždegimu. Todėl nuo mažens mokykite vaikus nesišlapinti į vandenį.
Saugiau maudytis yra sūriame jūros vandenyje, nes jame blogesnės sąlygos bakterijoms veistis. Tekantis upės vanduo visada saugesnis už stovintį, o vėsus šaltiniuotas ežero vanduo - už šilto tvenkinio. Maudantis reikėtų atsižvelgti, ar į vandens telkinį nepatenka nuotekų, ar nėra cheminės taršos.
Didžiausias privalumas - teigiamos emocijos, bendravimas su mama ar tėveliu, kontaktas su aplinka. Mankšta vandenyje padeda atsipalaiduoti, sugrįžti į buvimo įsčiose terpę, yra profilaktinė priemonė nuo peršalimo ligų. Tačiau nespartina motorinės (judesio) raidos, ko paprastai tėveliai tikisi.
Dar vienas didelis baseinų minusas, kuris gali lemti ir sveikatos problemų - E. coli rūšies bakterijos, sukeliančios žarnyno infekcinę ligą - ešerichiozę. Šios bakterijos patenka į vandenį su žmogaus ar gyvūnų išmatomis. Taip pat užsiėmimai baseine nerekomenduojami, jeigu yra odos pažeidimų, kūdikis serga dermatitu, žvyneline ir kitomis ligomis.
Alytaus sporto ir rekreacijos centro patirtis
Alytuje jau trečią sezoną mažajame Alytaus sporto ir rekreacijos centro (ASRC) baseine vyksta smagūs ir sveikatai naudingi užsiėmimai kūdikiams. Mamos, kurios tai išbandė, kalba apie akivaizdžią naudą jų mažyliams - įvykusį atžalų motorikos ir net imuninės sistemos proveržį.
Su aštuonerius metus ASRC vaikų plaukimo trenere dirbančia ir kūdikiams užsiėmimus baseine organizuojančia Viktorija Skrobliene kalbėjomės apie baseino užsiėmimų naudą kūdikiams, nepagrįstas mamyčių dvejones bei apie tai, kodėl svarbu vaikus išmokyti plaukti kuo anksčiau. Į užsiėmimus mažajame sporto rūmų baseine, vadinamajame varlynėlyje, priimami kūdikiai nuo 7 mėnesių.
Panašus:
- Abromiškių Reabilitacijos Ligoninė: Geriausios Paslaugos ir Tikri Atsiliepimai apie Vaikų Reabilitaciją
- Nepraleisk! Kaip Išsirinkti Tobulas Šlepetes ir Maudymosi Batus Vaikams – Ekspertų Patarimai
- Baseino Šlepetės Vaikams: Geriausi Modeliai ir Naudingi Patarimai Tėvams
- Kaip Parašyti Nuostabų Gimtadienio Atviruką 4 Metų Vaikui – Paprasti Patarimai
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams