Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Straipsnyje apžvelgiama Algimanto Bandzos vaikų globos namų istorija Panevėžyje, pradedant nuo pokario laikotarpio iki šių dienų.

Pokario Metų Iššūkiai ir Vaikų Globos Poreikis

XX a. viduryje, pirmaisiais dešimtmečiais po Antrojo pasaulinio karo, sovietinė valdžia Lietuvoje skatino daugiavaikes sunkiai besiverčiančias šeimas atiduoti savo vaikus į globos namus ar internatus. Švietimo sistema siekė apsaugoti jaunimą nuo galimos „politiškai kenksmingos“ įtakos, uoliai ugdė būsimos komunistinės visuomenės piliečius. Pirmaisiais pokario dešimtmečiais vaikų prieglaudos bei kūdikių namai Panevėžyje, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo perpildyti. Čia glaudėsi ne tik karo suirutėje pasimetę, našlaičiai ar beglobiai vaikai, kaip nurodyta dar 1948 m. patvirtintose instrukcijose. Į globos namus vis dažniau patekdavo ir vienišų motinų ar giminaičių prižiūrimi vaikai, kuriems reikėjo laikinos globos.

Tinkamos priežiūros ir auklėjimo negaunančius vaikus sovietinė valdžia siekė apsaugoti ne tik nuo blogų įpročių, bet ir nuo socialiai bei „politiškai kenksmingos“ įtakos. 1944 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio miesto Liaudies švietimo skyrius miesto valdžiai pateikė savo rugsėjo-spalio mėn. veiklos planus. Dar Miesto liaudies švietimo skyrius tarp savo pokarinių darbų nurodė, kad 1945 m. vasario-kovo mėnesiais prašys miesto valdžios skubiai spręsti našlaičiais likusių vaikų globos klausimus ir skirti patalpas vaikų namams.

Matyt, surašyti našlaičius vaikus rengtasi ilgai, nes Liaudies švietimo skyrius 1945 m. savo ataskaitoje miesto valdžiai vėl rašė, kad visuotinis našlaičių vaikų surašymas bus vykdomas sausio 24-25 d. Nurodyta, kad surašant vaikus talkininkaus Panevėžio antrosios gimnazijos ir Mokytojų seminarijos mokiniai. Panevėžio m. Liaudies švietimo skyrius savo ataskaitoje 1945 m. apie nuveiktą darbą gegužės mėn. miesto valdžiai rašė, kad vaikų namų pagalbiniame ūkyje vyko sėja. Tuomet buvo įprasta šalia tam tikrų įstaigų turėti pagalbinį ūkį, auginti daržoves. Taip pat pabrėžiama, kad vaikų namai persikėlė į Senamiesčio vienkiemį (buv. Petruškevičiaus vilą).

Po kelių mėnesių - spalio 20 d., Panevėžio m. Liaudies švietimo skyrius informavo miesto valdžią, kad Vaikų namų auklėtinius, nors jie gyvena „viloj už miesto“, reikia kuo skubiausiai perkelti į kitą vietą. Nurodoma, kad Vaikų namams Panevėžyje yra paskirtos patalpos Zitos g. 1 ir Tiškevičiaus a. 11, kur buvo keturi gyvenamieji namai, klėtis, tvartas ir sandėlis. Tačiau čia buvo problemų: vieni gyvenamieji namai karo metu per bombardavimą sudegė. Visi Tiškevičiaus a. 11 pastatai „Butų ūkio valdyboj yra pervesti Švietimo skyriui“, Vaikų namams, tačiau į juos savo teises reiškė šeimininkė. Švietimo skyriaus vedėjas miesto valdžios prašė išsiaiškinti šį reikalą.

Kūdikių Namų Įkūrimas ir Plėtra

Apie kūdikių namų reikalingumą Panevėžyje kalbėta jau 1943 metais. Tuo metu kūdikių namai buvo įsteigti Kaune ir Vilniuje, kurie talpino apie 300 kūdikių, tačiau buvo perpildyti. Kūdikiai buvo priimami ir iš artimiausių apylinkių. Dėl vietos stokos apie kūdikių priėmimą iš Panevėžio ir jo apylinkių net nekalbėta. Tais pačiais metais į Panevėžio vaikų prieglaudą, kurioje buvo globojami 4-16 metų amžiaus vaikai, laikinai globai buvo priimta 11 kūdikių.

Pokariu Panevėžyje veikė ne tik vaikų nuo 4 iki 16 metų prieglauda. 1951 m. Liepos 21-osios pr. 7 (dabar A. Jakšto g.) dviejų aukštų mediniame pastate buvo įkurti ir Panevėžio kūdikių namai. 1951 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių srities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 542 buvo skirtos 45 vietų patalpos Šiaulių srities kūdikių namams įsteigti pačiame Panevėžio mieste, adresu Liepos 21-osios prospektas Nr. 7 (dabar A. Jakšto g.). Iki tų pačių metų spalio 1 d. patalpos turėjo būti atlaisvintos ir jose gyvenančios šeimos perkeltos kitur.

Remiantis 1952 metų balandžio 21 d. Šiaulių srities Panevėžio kūdikių namų patikrinimo akto duomenimis, namuose buvo įkurdinti 25 vaikai nuo 3 mėnesių iki 4 metų amžiaus. Namuose dirbo 7 medicinos seserys, 4 sanitarai, vyr. gydytoja, gydytoja, virėjas su padėjėja, 2 sargai, ūkvedys ir buhalteris. Įstaigai skirtos patalpos buvo didelės - dviejų aukštų medinis pastatas, kuriame įrengti 8 kambariai, 2 virtuvės, 2 sandėliukai, šalia namų nedidelis sodas. Tačiau namo būklė prasta ir netinkama vaikams gyventi. Pastate nebuvo vandentiekio, kanalizacijos, nešildoma, šiukšlių dėžė pastatyta po langais, teritorija neaptverta, vandens kokybė netirta, neuždengtas šulinys.

Tačiau pastate nebuvo vandentiekio, kanalizacijos, šildymo. Dėl šių trūkumų kūdikių namai 1956 m. perkelti į kitas patalpas Pilies g. 111 (dabar Smėlynės g. 171, Panevėžio gamtos mokykla), buvusią advokato Česlovo Petraškevičiaus vilą. Tai buvo erdvios patalpos su dideliu sodu, kuriame vasarą buvo auginamos daržovės. Vaikai gyveno grupėse, kurios buvo sudarytos atsižvelgiant į vaikų amžių. Skalbykla ir virtuvė įkurtos atskiruose pastatuose. Tačiau patalpos neatitiko nei sanitarinių, nei priešgaisrinių saugos reikalavimų, buvo šaltos. Dėl to vaikai nuolat sirgo. Nebuvo izoliatoriaus ir karantininės grupės. 1966 m. dėl netinkamų sąlygų Kūdikių namai buvo laikinai uždaryti. Tačiau, neturint galimybių vaikus perkelti į naujas patalpas, leista laikinai naudotis patalpomis.

Todėl susirūpinta naujų, tinkamų patalpų Kūdikių namams statyba. 1964 m. liepos 7 d. Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 383 kūdikių namų statybai skiriamas 1,5 hetarų ploto sklypas, esantis Lauko gatvės trasoje. 1967 m. Žemaičių g. 12 buvo pastatyti nauji 112 vietų Kūdikių namai.

Algimanto Bandzos Indėlis

Kūdikių namams nuo 1964 metų iki mirties, 1992 metų, vadovavo vyr. gydytojas Algimantas Bandza. Dėl A. Bandzos atsidavimo savo darbui ir jo nuopelnų įstaigai Kūdikių namų darbuotojai kreipėsi į Panevėžio merą T. Josą, prašydami Panevėžio kūdikių namams suteikti A. Bandzos vardą. Darbuotojų prašymas buvo patenkintas ir 1996 gegužės 3 dienos Panevėžio miesto tarybos sprendimu Nr. 16-17 Panevėžio kūdikių namams suteiktas A. Bandzos vardas.

2000 m. Panevėžio A. Bandzos kūdikių namai buvo sujungti su Panevėžio vaikų globos namais ir pavadinti Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namais.

Šalies stacionariose globos įstaigose globojamų vaikų skaičius daugelį metų nemažėja - apie 4 tūkst. 115-os vietų A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose šiuo metu auga 120 vaikų. Per 2013-uosius įvaikinti aštuoni A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų auklėtiniai. Šiais metais neįvaikintas nė vienas A.

Dabartinė Situacija ir Iššūkiai

Archyvuose gausu vienišų motinų 1953 m. rašytų pareiškimų, kuriais jos prašė vaikus priimti į Vaikų namus. 2000 m. Panevėžio A. Bandzos Pertvarkomi dar vieni valstybiniai vaikų globos namai - Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namai.

Panevėžio socialinių paslaugų centro 14-os vietų Vaikų globos skyriuje glaudžiasi devyni savo šeimose meilės nejaučiantys vaikai nuo 5-erių iki 16-os metų. Čia jie gali gyventi laikinai, ilgiausiai metus. Vėliau vaikai išsiunčiami į globos namus arba grąžinami į šeimas.

Lietuvai nutarus pereiti nuo institucinių prie bendruomenėje teikiamų paslaugų globos namai persitvarkė ir šiuo metu 5 bendruomeniniuose vaikų globos namuose globojami 34 vaikai, o atsilaisvinusios patalpos skiriamos kitoms socialinėms paslaugoms teikti. Iki 2020 m. Institucinės globos pertvarka apima perėjimą prie bendruomenėje teikiamų paslaugų be tėvų globos likusiems vaikams ir neįgaliesiems, kurie daugelį metų gyveno didelėse atskirose globos institucijose.

Socialinio Būsto Problemos

D. Adomavičiaus nuomone, jeigu iš globos namų į savarankišką gyvenimą išlydimi jaunuoliai gautų iš valstybės kad ir menką pastogę, o socialinių darbuotojai ištiestų pagalbos ranką, gal ir jam nebūtų reikėję eiti tokiais klystkeliais. „Kiek žinau, į eilę socialiniam būstui gauti našlaičiai gali būti įrašomi jau septyniolikos, bet globos namai kažkodėl nesutvarkė reikiamų dokumentų. Turėjau glaustis pas draugus. Ir kiti mano likimo bičiuliai išeina į nežinią - kas kur gali, tas ten ir ieškosi stogo virš galvos“, - kalbėjo našlaitis.

D. Adomavičiaus teigimu, jeigu iš globos namų išeinantys jaunuoliai turėtų stogą virš galvos, savarankiško gyvenimo pradžia būtų daug lengvesnė. Tai būtų ir motyvacija greičiau ieškotis darbo, mat tektų ne tik pasirūpinti savimi, bet ir išlaikyti valstybės skirtą būstą. „Nakvynės namuose ar pas draugus nėra tas gyvenimas, kuris skatina siekti ko nors daugiau, motyvuoti save. Jeigu išėję iš globos namų jaunuoliai iš karto gautų socialinį būstą, jiems nereikėtų gatvėmis slankioti“, - įsitikinęs Dainius.

Šeimos Paieškos ir Realijos

Retas kuris jų bendrauja su biologine šeima. „Ne paslaptis, kad išėjusieji pirmiausia bando susirasti pačius artimiausius žmones - tėvus, bet dažnai laukia didelis nusivylimas. Jeigu gimdytojai nesidomėjo, nelankė ir nesirūpino vaikais, kol šie gyveno globos namuose, naivu būtų tikėtis, kad jiems suaugus atgims tėviški jausmai. Ta tikrąja šeima tampa vaikai, su kuriais augo globos namuose. Globotiniai labai palaiko vienas kitą. Žinau, kad nemažai yra išvykusiųjų į užsienį ir ten įsitvirtinę, tokie vėliau padeda vieni kitiems, pasikviečia pas save“, - pasakojo globos namų pavaduotoja.

XXI Amžiaus Iššūkiai

XXI amžiaus grimasos: laiko savo vaikams nebesurandantys dirbantys tėvai maištingus paauglius atiduoda į globos namus. Vaiko teisių apsaugos specialistai skambina pavojaus varpais - vien per pastarąją savaitę Panevėžyje savo atžalų panoro atsisakyti net dvi dirbančios, tvarkingos, socialinių darbuotojų akiratyje lig šiol nebuvusios šeimos. Ekonominio sunkmečio metais laikinai priglausti atžalas globos namuose prašydavo didelių finansinių problemų turintys tėvai.

Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato tėvams teisės atsisakyti savo vaikų. A. Vaiko teisių apsaugos skyrius rengia dokumentus teismui ne vien dėl tėvų valdžios apribojimo, bet ir ieškinį tėvams dėl jų atstumtų vaikų išlaikymo. Pasak A. Grainienės, vieno vaiko išlaikymas globos namuose valstybei per mėnesį kainuoja apie 2200 Lt.

Svarbiausi faktai apie Algimanto Bandzos vaikų globos namus
Metai Įvykis
1951 Panevėžio kūdikių namų įkūrimas Liepos 21-osios pr. 7
1956 Kūdikių namų perkėlimas į Pilies g. 111
1964 Algimantas Bandza pradeda vadovauti Kūdikių namams
1967 Naujų Kūdikių namų pastatymas Žemaičių g. 12
1996 Kūdikių namams suteikiamas Algimanto Bandzos vardas
2000 Kūdikių namai sujungiami su Panevėžio vaikų globos namais

žymės: #Vaiku #Namai

Panašus: