Pertvarkomi dar vieni valstybiniai vaikų globos namai - Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namai.
Pokario Metai: Vaikų Globos Poreikis
XX a. viduryje, pirmaisiais dešimtmečiais po Antrojo pasaulinio karo, sovietinė valdžia Lietuvoje skatino daugiavaikes sunkiai besiverčiančias šeimas atiduoti savo vaikus į globos namus ar internatus. Švietimo sistema siekė apsaugoti jaunimą nuo galimos „politiškai kenksmingos“ įtakos, uoliai ugdė būsimos komunistinės visuomenės piliečius.
1944 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio miesto Liaudies švietimo skyrius miesto valdžiai pateikė savo rugsėjo-spalio mėn. veiklos planus. Rugsėjį numatyta suregistruoti visus švietimo darbuotojus mieste, suskaičiuoti karo padarytus nuostolius Švietimo skyriui bei atlikti turto inventorizaciją, komplektuoti Liaudies švietimo skyrių, suregistruoti priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikus mieste, komplektuoti pradžios mokyklų ir gimnazijų darbuotojų etatus, spręsti finansinius reikalus, tvarkyti vaikų darželius ir komplektuoti jų darbuotojų etatus, gerinti mokytojų „ekonominę būklę“, sutvarkyti biblioteką, perimti miesto muziejų.
Spalio mėn., be kitų darbų, buvo numatyta spręsti mokinių bendrabučio Panevėžyje steigimo klausimus, atidaryti vaikų darželius, ideologiškai patikrinti bibliotekų knygas ir tinkamas atiduoti naudoti, suregistruoti ir pasirūpinti žuvusių karių bei partizanų (sovietinių) našlaičiais likusius vaikus, sudaryti reikalingo kuro sąmatas, aprūpinti mokyklas mokslo medžiaga bei mokykliniais vadovėliais, Liaudies švietimo skyrių aprūpinti būtiniausiais baldais ir kt.
Matyt, surašyti našlaičius vaikus rengtasi ilgai, nes Liaudies švietimo skyrius 1945 m. savo ataskaitoje miesto valdžiai vėl rašė, kad visuotinis našlaičių vaikų surašymas bus vykdomas sausio 24-25 d. Nurodyta, kad surašant vaikus talkininkaus Panevėžio antrosios gimnazijos ir Mokytojų seminarijos mokiniai.
Dar Miesto liaudies švietimo skyrius tarp savo pokarinių darbų nurodė, kad 1945 m. vasario-kovo mėnesiais prašys miesto valdžios skubiai spręsti našlaičiais likusių vaikų globos klausimus ir skirti patalpas vaikų namams. Reikalauta griežtai vykdyti privalomojo mokymo programą, atidaryti antrą vaikų darželį Pilies (dabar - Smėlynės) g. 10.
1945 m. kovą planuota miesto mokytojams organizuoti politinį ir profesinį švietimą (kursus), įsteigti pradinę mokyklą arba kursus suaugusiems beraščiams ir mažaraščiams, pagyvinti mokinių saviveiklą, iškelti valstybinę viešąją biblioteką į tinkamas patalpas, iš provincijos atvežti ten išgabentas bibliotekos knygas, atidaryti skaityklą, parūpinti patalpas Kraštotyros muziejui.
1945 m. Panevėžio liaudies švietimo skyrius iš Lietuvos SSR švietimo liaudies komisaro Juozo Žiugždos gavo liepos 27 d. raštą, kuriame nurodoma, kad "vaikams partinių ir tarybinių darbuotojų, atvykusių iš kitų broliškų respublikų ir dirbančių įvairiuose valsčiuose bei apskrityse, Panevėžyje nuo šių mokslo metų turi būti įsteigtas internatas 100 vaikų, kad jie galėtų čia mokytis mokyklose rusų dėstomąja kalba. Tam reikalui Panevėžio miesto vykdomasis komitetas yra įpareigotas išskirti tinkamas patalpas, Prekybos Liaudies Komisariatas, Pramonės Kooperacijos Valdyba įpareigoti duoti atitinkamą aprūpinimą. Pavedu jums rūpintis, kad internatas būtų įsteigtas, kad būtų aprūpintas reikiamu inventorium, indais ir kt., parinkti kandidatą internato vedėjo pareigoms ir pristatyti tvirtinti. Rugpjūčio 10 dienai pranešti man, kas tuo reikalu padaryta“.
Buvo ir juokingų nutikimų, žiūrint iš šiandieninės perspektyvos. 1945 m. spalio 3 d. Panevėžio miesto Liaudies švietimo skyrius kreipėsi į miesto valdžią su prašymu aprūpinti Švietimo skyriuje dirbančius 55 tarnautojus mokytojus papirosais (rūkalų rūšis). Prašyme švietimo skyriaus vedėjas pažymi: „prašau kas mėnuo skirti atitinkamą kiekį papirosų pirkti. Į šį skaičių neįeina mokyklų sargai bei kitas administracijos personalas“.
Pirmaisiais pokario dešimtmečiais vaikų prieglaudos bei kūdikių namai Panevėžyje, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo perpildyti. Čia glaudėsi ne tik karo suirutėje pasimetę, našlaičiai ar beglobiai vaikai, kaip nurodyta dar 1948 m. patvirtintose instrukcijose. Į globos namus vis dažniau patekdavo ir vienišų motinų ar giminaičių prižiūrimi vaikai, kuriems reikėjo laikinos globos. Tinkamos priežiūros ir auklėjimo negaunančius vaikus sovietinė valdžia siekė apsaugoti ne tik nuo blogų įpročių, bet ir nuo socialiai bei „politiškai kenksmingos“ įtakos.
Panevėžio m. Liaudies švietimo skyrius savo ataskaitoje 1945 m. apie nuveiktą darbą gegužės mėn. miesto valdžiai rašė, kad vaikų namų pagalbiniame ūkyje vyko sėja. Tuomet buvo įprasta šalia tam tikrų įstaigų turėti pagalbinį ūkį, auginti daržoves. Taip pat pabrėžiama, kad vaikų namai persikėlė į Senamiesčio vienkiemį (buv. Petruškevičiaus vilą).
Po kelių mėnesių - spalio 20 d., Panevėžio m. Liaudies švietimo skyrius informavo miesto valdžią, kad Vaikų namų auklėtinius, nors jie gyvena „viloj už miesto“, reikia kuo skubiausiai perkelti į kitą vietą. Nurodoma, kad Vaikų namams Panevėžyje yra paskirtos patalpos Zitos g. 1 ir Tiškevičiaus a. 11, kur buvo keturi gyvenamieji namai, klėtis, tvartas ir sandėlis. Tačiau čia buvo problemų: vieni gyvenamieji namai karo metu per bombardavimą sudegė. Visi Tiškevičiaus a. 11 pastatai „Butų ūkio valdyboj yra pervesti Švietimo skyriui“, Vaikų namams, tačiau į juos savo teises reiškė šeimininkė. Švietimo skyriaus vedėjas miesto valdžios prašė išsiaiškinti šį reikalą.
Pokariu Panevėžyje veikė ne tik vaikų nuo 4 iki 16 metų prieglauda. 1951 m. Liepos 21-osios pr. 7 (dabar A. Jakšto g.) dviejų aukštų mediniame pastate buvo įkurti ir Panevėžio kūdikių namai. Tačiau pastate nebuvo vandentiekio, kanalizacijos, šildymo. Dėl šių trūkumų kūdikių namai 1956 m. perkelti į kitas patalpas Pilies g. 111 (dabar Smėlynės g. 171, Panevėžio gamtos mokykla), buvusią advokato Česlovo Petraškevičiaus vilą. Tačiau nors patalpos buvo didelės, su erdviu sodu, jos neatitiko nei sanitarinių, nei priešgaisrinių saugos reikalavimų, buvo šaltos. Todėl susirūpinta naujų, tinkamų patalpų Kūdikių namams statyba.
1967 m. Žemaičių g. 12 buvo pastatyti nauji 112 vietų Kūdikių namai, kuriems nuo 1964 m. iki mirties 1992 m. vadovavo vyr. gydytojas Algimantas Bandza.
Archyvuose gausu vienišų motinų 1953 m. rašytų pareiškimų, kuriais jos prašė vaikus priimti į Vaikų namus. Miesto valdžia rašydavo trafaretinius raštus, kuriais patenkindavo prašymus: „vieniša motina prašo patalpinti jos 1942 m. vaika į Vaikų namus“.
1953 m. Panevėžio m. valdžia aptarė, kaip mieste kovojama su vaikų ir paauglių nusikalstamumu bei skurdu. Pažymėta, kad 1952 m. sulaikyti 25 benamiai vaikai, kurie buvo pristatyti į milicijos vaikų kambarį. Per tą patį laiką sulaikyti 133 be suaugusiųjų priežiūros likę vaikai. 20 iš jų prekiavo gatvėse, išdykavo ir „chuliganiškai“ elgėsi. 7 tėvai patraukti baudžiamojon atsakomybėn už vaikų nepriežiūrą, 43 tėvai patraukti administracinėn atsakomybėn, 83 - įspėti.
Pastebėta, kad milicijos darbe yra trūkumų: būdavo atvejų, kai milicininkai gatvėse matydavo elgetaujančius vaikus, tačiau „nesiimdavo priemonių likviduoti šias negeroves, nesiaiškindavo vaikų elgetavimo priežasčių“. Pastebėta, kad Miesto milicijos vaikų kambarys dirba nepakankamai gerai. Panevėžio milicijos vaikų kambarys, įrengtas miesto tarybos pastate, nebuvo naudojamas pagal paskirtį. Jis buvo mažas, tamsus ir nejaukus, nebuvo reikalingiausių įrenginių ir baldų. Taip pat neorganizuotas budėjimas vaikų kambaryje.
Patalpų Kaita
Štai svarbiausi etapai, susiję su patalpų kaita:
- 1951 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių srities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 542 buvo skirtos 45 vietų patalpos Šiaulių srities kūdikių namams įsteigti pačiame Panevėžio mieste, adresu Liepos 21-osios prospektas Nr. 7 (dabar A. Jakšto g.).
- 1956 m. Kūdikių namai buvo perkelti į kitas patalpas, esančias Pilies g. 111 (dabar Smėlynės g. 171, Panevėžio gamtos mokykla), buvusią advokato Česlovo Petraškevičiaus vilą.
- 1967 m. Žemaičių g. 12 buvo pastatyti nauji 112 vietų Kūdikių namai.
Algimanto Bandzos Įamžinimas
Dėl A. Bandzos atsidavimo savo darbui ir jo nuopelnų įstaigai Kūdikių namų darbuotojai kreipėsi į Panevėžio merą T. Josą, prašydami Panevėžio kūdikių namams suteikti A. Bandzos vardą. Darbuotojų prašymas buvo patenkintas ir 1996 m. gegužės 3 dienos Panevėžio miesto tarybos sprendimu Nr. 16-17 Panevėžio kūdikių namams suteiktas A. Bandzos vardas.
2000 m. Panevėžio A. Bandzos kūdikių namai buvo sujungti su Panevėžio vaikų globos namais ir pavadinti Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namais.
Iššūkiai Išėjus Iš Globos Namų
Mažiau nei 3 tūkst. eurų - toks kraitis įdedamas globos namus paliekantiems pilnamečiams. D. Dainius gali tik įsivaizduoti, kas yra tikra šeima. Gimęs iškart buvo atiduotas į globos namus. Ten praleidęs visą vaikystę ir paauglystę, sulaukęs aštuoniolikos jis turėjo užverti Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namų duris.
D. Adomavičiaus teigimu, jeigu iš globos namų išeinantys jaunuoliai turėtų stogą virš galvos, savarankiško gyvenimo pradžia būtų daug lengvesnė. Jo įsitikinimu, valstybės sukurta globos sistema gerokai šlubuoja. Vos sulaukę pilnametystei jaunuoliai išlydimi iš globos namų ir turi kapanotis savarankiškai. Tačiau už globos namų tvoros verdantis gyvenimas nuo jų įsivaizduotojo labai skiriasi. Ištinka savotiškas šokas, todėl labai svarbu, kad būtų, kas padėtų planuoti finansus ar bent patartų.
Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namų direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui ir ugdymui Salomėja Jareckienė pamena, kad sulaukęs 18-os Dainius globos namus paliko labai norėjęs būti savarankiškas. Jos teigimu, visi išeinantieji į savarankišką gyvenimą gauna vienkartinę įsikūrimo išmoką, siekiančią beveik tris tūkstančius eurų, taip pat gali tvarkytis dokumentus socialiniam būstui gauti. Didžioji dalis jaunuolių nuomojasi būstą, o kad būtų pigiau, dažnai viename kambaryje apsigyvena dviese.
Anot S. Jareckienės, dabar, kai vaikai gyvena nebe masiniuose globos namuose, o šeimynose, jie įgauna daugiau savarankiškumo: ne tik mokosi ruošti valgį, pirktis būtiniausius daiktus, bet ir planuotis išlaidas. Jie geba viską, net tvarkyti reikalus banke, Savivaldybėje, Mokesčių inspekcijoje. Žinoma, kiekvieno atskira istorija, tad ir pradėjus savarankišką gyvenimą skirtingai klostosi jų likimai. Turime labai daug gražių ir sėkmingų pavyzdžių, todėl labai skauda širdį, kai gyvenimas kuriam nors nesiklosto.
Nors globos namai auklėtiniams išėjus neteikia palydimosios priežiūros, tačiau, anot pavaduotojos, daugelis ir toliau palaiko ryšį su įstaigos darbuotojais, šie dalyvauja buvusių auklėtinių vestuvėse ir net krikštijant vaikus.
žymės: #Vaiku #Globos #Namai #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Algimanto Čekausko gyvenimas ir kūryba: architektūros meistro paslaptys, švietimo indėlis ir blaivybės idėjos
- Nežinoma Panevėžio Algimanto Bandzos globos namų istorija: Paslaptys ir svarbiausi faktai
- Neįtikėtina Algimanto Bandzos Vaikų Globos Namų Istorija Panevėžyje – Atraskite Paslaptis!
- Neįtikėtina Judros Aliejaus Nauda Nėštumo Metu: Sveikata Ir Gerovė Jūsų Ir Vaikelio
- Neįtikėtini Sveikinimai Gimimo Dienos Proga Mylimajai – Išreikškite Meilę Gražiausiais Linkėjimais!