Makštyje gyvena apie 300 skirtingų mikroorganizmų rūšių, kurių didžiąją dalį sudaro pieno rūgšties bakterijos. Pastarųjų kolonijoms mažėjant, sutrinka makšties mikroflora ir pamažu keičiasi jos sudėtis.
Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Astos Krušnienės, išsibalansavusi makšties mikroflora gali lemti ne tik nemalonius simptomus, lytinio gyvenimo sutrikimus, bet ir didesnę lytiškai plintančių infekcijų grėsmę. Tad kaip užtikrinti sveiką makšties būklę ir išvengti netikėtumų?
Bakterinė vaginozė nereiškia higienos trūkumo
Makšties mikroekosistemą sudaro milijardai mikroorganizmų, kurie padeda palaikyti atitinkamą rūgštinį pH, reguliuoja bakterijų balansą, saugo nuo mikrobų ir padeda jiems greičiau pasišalinti. Pasak vaistininkės, dažniausiai už sutrikusią makšties mikroflorą būna atsakinga bakterinė vaginozė - būklė, kada sumažėjus pieno rūgšties bakterijoms ir pradėjus daugintis anaerobinėms bakterijoms, pasikeičia mikrofloros sudėtis.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, bakterinė vaginozė pasireiškia iki 30 proc. vaisingo amžiaus moterų. Ši būklė įprastai pavojaus nekelia, tačiau yra ne tik nemaloni, bet ir padidina įvairių infekcijų riziką.
„Bakterinės vaginozės atsiradimui įtakos gali turėti daug skirtingų priežasčių, tokių kaip hormoniniai pokyčiai organizme, antibiotikų vartojimas, pasikeitę lytinių santykių partneriai, dažnos maudynės baseine. Šią būklę iššaukti gali ir patiriamas stresas, rūkymas, netinkama mityba.
Nors nemažai moterų bakterinę vaginozę sieja su intymios higienos stoka, iš tiesų dažniausiai būna atvirkščiai - persistengiama su naudojamomis prausimosi priemonėmis, plaunamas makšties vidus, kai to daryti nepatartina, naudojami higieniniai įklotai ar paketai su stipriais kvapikliais“, - sako „Camelia“ vaistininkė A. Krušnienė.
Ji įvardija, kad bakterinės vaginozės simptomai gali pasireikšti ne visoms, tačiau dažniausiai pastebimas balkšvos, papilkėjusios ar net žalsvos išskyros, gali būti juntamas perštėjimas šlapinantis, gali varginti ir atsiradęs nemalonus kvapas, sustiprėjantis po lytinių santykių ar menstruacijų metu.
Negydant gali kilti komplikacijų
Vaistininkė A. Krušnienė paaiškina, kad bakterinė vaginozė yra gydoma antibiotikais, todėl pastebėjus nemalonius simptomus, reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris parinks tinkamiausias veikliąsias medžiagas bei vaisto formą. Šiai ligai gydyti skirti antibiotikai gali būti geriamų tablečių, makšties tepalo ar gelio formomis. Neretai kartu skiriami ir preparatai, padedantys atkurti natūralų makšties mikrofloros balansą.
„Kai kuriais atvejais, kada bakterinė vaginozė nėra tinkamai gydoma, kyla didesnė rizika užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis, kadangi patogenai lengviau patenka į organizmą. Jei besilaukiančios moterys suserga bakterine vaginoze ir nesilaiko gydytojų rekomendacijų, nevartoja joms skirtų vaistų, nėštumas taip pat gali tapti komplikuotas“, - sako vaistininkė.
Ji pabrėžia, jog vartojant antibiotikus, labai svarbu tai daryti tiek laiko, kiek nurodė gydytojas. Jei infekcija nebus pilnai išgydyta, ji vėl gali gana greitai atsinaujinti. Vartojant geriamuosius antibiotikus reikėtų vengti alkoholio, o makšties gelį bei tepalą - susilaikyti nuo lytinių santykių. Gydymo procesas įprastai trunka iki savaitės.
Mažiau yra daugiau
Vaistininkė A. Krušnienė pasakoja, jog norint išvengti tokių susirgimų kaip bakterinė vaginozė, pienligė ar kitos infekcijos, svarbu tinkamai rūpintis savo intymia zona. Ji pabrėžia, kad tai nereiškia daugybės skirtingų prausiklių, specialių kremų ar socialiniuose tinkluose matomų triukų naudojimo - makšties priežiūrai pakanka vos kelių detalių.
„Kasdienė rutina turėtų būti švelni ir orientuota į natūralios makšties mikrofloros išsaugojimą. Visų pirma, makšties vidaus plauti nereikia, o rūpinantis išore patarčiau nenaudoti jokių kvapnių muilų ar dušo žele, netrinti šiurkščiomis kempinėmis. Geriausia rinktis intymiai higienai skirtas priemones be pridėtinių kvapiklių, sulfatų ar alkoholio, sudėtyje galėtų būti pieno rūgšties, alijošiaus, ramunėlių ekstrakto. Svarbų atkreipti dėmesį į nurodomą pH lygį - jis turėtų būti apie 3,8-4,5, kad atitiktų natūralų makšties pH, taip pat priemonė turėtų būti patikrinta ir patvirtinta dermatologų“, - sako vaistininkė.
Vaistininkė priduria, kad siekiant prevenciškai pasirūpinti savo intymios zonos sveikata, galima skirti dėmesį natūralios makšties apsaugos stiprinimui.
Makštyje gyvena daugybė skirtingų rūšių mikroorganizmų, o pasikeitus jų kiekiams gali atsirasti įvairios ligos. Tokios ne lytiniu keliu plintančios makšties infekcijos - dažna ginekologinė problema. Normali makšties mikroflora turi didelės įtakos moters lytinės sistemos būklei.
90-95 % mikrofloros sudaro laktobakterijos, maža jos dalis - makštyje natūraliai gyvenančios santykinai patogeninės bakterijos ir grybeliai. Ši normali makšties mikroflora sukuria tokią ekosistemą, kai egzistuoja mikroorganizmų pusiausvyra, neleidžianti atsirasti infekcijai.
Laktobakterijos išskiria pieno rūgštį, todėl makšties terpė yra rūgštinė ir nepalanki daugintis sąlyginai patogeniniams mikroorganizmams. Pakankamas laktobakterijų kiekis užtikrina optimalų makšties pH lygį, kuris yra nuo 3,8 iki 4,5. Sumažėjus laktobakterijų kiekiui, pH pasidaro šarminis (didesnis kaip 4,5), o tokioje aplinkoje gali sparčiai daugintis ligas sukeliantys mikroorganizmai.
Makšties disbiozė gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Tai gali lemti hormoniniai pokyčiai moters organizme (nėštumas, gimdymas, menstruacijų sutrikimai), geriamieji kontraceptikai ir gimdos spiralės, lytinis partneris.
Makšties mikroflorą sutrikdo gydymasis antibiotikais, netinkama arba pernelyg intensyvi asmeninė higiena, makšties plovimas, netinkamas tamponų naudojimas, aptemptų sintetinių drabužių dėvėjimas.
Mikroorganizmų pusiausvyrą veikia stresas, makšties infekcijos užpuola nusilpus imunitetui, pavyzdžiui, dėl peršalimo, sunkių ligų, nesubalansuotos mitybos. Gali turėti įtakos klimato zonos pasikeitimas (kartais makšties disbiozė paūmėja kelionių į šiltuosius kraštus metu).
Ne kiekvienai moteriai šie veiksniai sukelia disbiozę. Imuninė sistema palaiko normalią makšties mikroflorą ir padeda jai atsigauti esant nedideliam sutrikimui.
Dažniausiai pasitaikantys makšties infekcijos simptomai: gausios makšties išskyros, kurios gali būti balkšvai gelsvos spalvos ir nemalonaus žuvies kvapo, taip pat - baltos arba panašios į varškę.
Makšties disbakteriozė sudaro palankias sąlygas įvairiems patogenams vystytis urogenitalinėje sistemoje. Makšties disbiozė kai kurioms tampa lėtine ir periodiškai kartojasi jos paūmėjimai.
Šis negalavimas gali būti besimptomis arba sukelti tam tikrus požymius, tačiau neretai lemia rimtas komplikacijas. Makšties disbakteriozė gali sukelti gimdos gleivinės uždegimą, išprovokuoti endometriozę, apsunkinti pastojimą ir normalią nėštumo eigą. Taip pat disbiozės pasekmė gali būti šlaplės ir šlapimo pūslės infekcija, uretritas (šlaplės uždegimas), cistitas ir kita šlapimo sistemos infekcija.
Sutrikus makšties bakterijų pusiausvyrai, patariamos mikroflorą ir pH atkuriančios makšties ovulės su laktobakterijomis arba jų lizatais. Jose esančios medžiagos tiesiogiai veikia makštyje, padeda nuslopinti uždegimą ir apsaugoti makšties gleivinę.
Makšties infekcijos dažniausiai gydomos vietinio ar sisteminio poveikio preparatais, sergant kai kuriomis ligomis neapsieinama be antibiotikų, naikinančių ne tik ligas sukeliančius, bet ir naudingus mikroorganizmus.
Gydantis antibiotikais, laktobakterijų ar jų lizatų ovules reikėtų naudoti nuo pirmos vaistų vartojimo dienos iki kurso pabaigos, ir dar savaitę baigus juos vartoti. Laktobakterijų ir jų lizatų ovulės taip pat svarbios kartojantis makšties infekcijoms.
Kaip sako „Biofirst“ klinikos gydytoja akušerė ginekologė, medicinos mokslų daktarė Lina Čiaplinskienė, dažniausia moterų ginekologinė liga - įvairios kilmės makšties gleivinės uždegimas.
Vaginito ir vaginozės simptomai žinomi kiekvienai moteriai - tai makšties išskyrų pokyčiai (kiekio, konsistencijos, kvapo), vulvos niežėjimas, perštėjimas, deginimas, skausmingi lytiniai santykiai, skausmingas šlapinimasis“, - teigia gydytoja.
Dažniausiai pasitaikantys makšties uždegimų simptomai:
- Skausmingi lytiniai santykiai
- Skausmas šlapinantis
- Skausmas pilvo apačioje
- Pakitusios išskyros iš lytinių takų
- Baltos išskyros iš lytinių takų
- Deginimo, niežėjimo, perštėjimo jausmas išorinių lytinių organų srityje
- Dvokiančios išskyros iš lytinių takų
- Makšties patinimas
- Makšties sausumas
- Makšties išskyros baltos, panašios į varškę
Dažniausiai pasitaikančios makšties uždegimų ligos:
- Bakterinė vaginozė: Šis makšties uždegimas yra disbakteriozės forma.
- Grybelinė infekcija (makšties kandidozė, arba pienligė): Tai viena dažniausiai sutinkama moterų liga ginekologinėje praktikoje.
- Chlamidiozė: Tai lytiniu keliu plintanti infekcija, kuri gali sukelti cervicitą (gimdos kaklelio uždegimą) ar mažojo dubens uždegimą bei lemti nevaisingumą.
- Trichomonozė: Tai lytiniu keliu plintanti infekcija, kurią būtina gydyti.
- Herpes infekcija: Lyties organų infekciją (apie 80 proc.) sukelia antrojo tipo Herpes simplex virusas (HSV).
Diagnozavus bakterinę vagionozę, gydytojas skiria gydymą žvakutėmis, kremu į makštį, arba geriamosiomis tabletėmis, priklausomai nuo esamų nusiskundimų. Gydant bakterinę vaginozę partnerio gydyti nereikia.
Dažniausi grybelinės infekcijos simptomai yra šie: deginimo ir niežėjimo pojūtis vaginoje; makšties paraudimas ir patinimas; tirštos, gelsvai balkšvos spalvos makšties išskyros, kurių kvapas gali priminti kepamą duoną.
Skiriamas gydymas antibiotikais moteriai ir jos partneriui. Gydymo laikotarpiu patartina vengti lytinių santykių.
Kaip išvengti uždegimų?
Patarčiau dėvėti medvilnės arba bambuko pluošto kelnaites, t. y. orui laidžius apatinius, vengti sintetinio trikotažo, nes grybelis sparčiau dauginasi, jei šilta ir drėgna. Labai svarbu, kad džinsai ir kitokios kelnės nebūtų labai aptemptos ir nespaustų išorinių lyties organų. Būtina dažnai juos apiprausti, kad uždegiminės išskyros nedirgintų išorinių lyties organų, nes esant grybeliniam uždegimui grybelis dažniausiai paveikia ir juos. Todėl moterį vargina ne tik makšties, bet ir išorinių lyties organų niežulys, juos peršti.
Rekomenduotina stiprinti organizmą natūraliais ir organiškais maisto papildais. Patartina valgyti jogurtus, kurių sudėtyje yra Lactobacillus acidophilus bakterijų, kadangi tai gali padėti atkurti natūralią makšties mikroflorą. Taip pat rekomenduojama vartoti gerąsias bakterijas - tiek vietiškai, tiek geriamąsias, tam kad palaikytume makšties normalų pH. Labai svarbu tinkama mityba.
Reikėtų vengti saldžių ir mielinių produktų (produktų, kuriuose gausu angliavandenių), kadangi šie produktai neigiamai veikia makšties pH ir sudaro palankias sąlygas atsirasti makšties grybeliui.
Klaidos, saugantis nuo uždegimų
Galiu drąsiai teigti, kad dalis moterų nežino, kokia yra tinkama intymi higiena. Mano praktikoje dažniausiai sutinkama klaida, esant makšties uždegimams, - kasdienių įklotų vartojimas, kurie sutrikdo normalią oro cirkuliaciją, skatina bakterijų dauginimąsi ir neigiamai veikia makšties mikroflorą.
Moterys dažnai vartoja intymios higienos priemones, kurios nėra tinkamai subalansuotos, turi įvairių aromatizuotų dažiklių. Patarčiau specialias intymios higienos priemones įsigyti tik vaistinėse. Taip pat makšties uždegimų metu patarčiau makštį plauti medetkų, ramunėlių tirpalu, kuris turi su uždegimais kovojančių savybių.
Moterų makšties uždegimas yra dažna problema, su kuria susiduria ne tik suaugusios moterys, bet ir paauglės ar net visai mažos mergaitės. Viena iš dažniausiai pasitaikančių ligų - vaginitas. Jis atsiranda dėl makšties mikrofloros disbalanso ir pradėjus vyrauti kitiems mikroorganizmams ar grybams. Ši liga gali sukelti nemalonius simptomus, tokius kaip pilkšvos išskyros, aštrus kvapas, niežėjimas ir deginimas.
Negydomos infekcijos gali turėti rimtų pasekmių. Įskaitant padidėjusią riziką susirgti lytiškai plintančiomis ligomis, gimdos kaklelio uždegimu, nevaisingumu ir t.t.
Nepaisant to, kad bakterinės ginekologinės infekcijos yra pakankamai lengvai išgydomos - moterys vis dar vengia kreiptis į gydytoją dėl vyraujančių stereotipų ar baimės. Todėl, pasak BIOFIRST klinikos gyd. akušerės-ginekologės Živilės Kiškienės, būtina didinti visuomenės sąmoningumą apie šių ligų prevenciją ir gydymą. Taip skatinant rūpintis savo lytine/ ginekologine sveikata.
Visgi yra apie 10 proc. pacienčių, kurioms gydytojai ginekologai neranda jokios patologijos ir konstatuoja, kad tai yra fiziologija.
Vaginito priežastys:
- Makšties artumas prie išangės.
- Estrogeno trūkumas.
- Gaktos plaukų trūkumas.
- Lytinių lūpų riebalų pagalvėlių trūkumas, kas gali padidinti vulvovaginito (moters lytinių organų uždegimo) riziką prieš brendimą, pažeidžiant išorinių lytinių organų ir makšties (vaginos) gleivinę.
Kartais vaginitas gali atsirasti, kaip pasekmė dėl alerginės reakcijos pvz., prezervatyvams, spermicidams (kontraceptinė priemonė, kuria žudomi spermatozoidai), higieniniam muilui/ prausikliams, lubrikantams, kai kuriems medikamentams ar net spermai.
Natūralų makšties drėgnumą palaiko estrogenai - moteriški lytiniai hormonai, todėl menopauzės metu, po gimdymo ar žindant kūdikį, sausumas tampa didelė problema. Šią būklę taip pat gali sukelti hormoninių vaistų vartojimas, pvz., gydant miomas ar endometriozę, autoimuninės ligos, antidepresantai, prausikliai bei žalingi įpročiai.
Dažniausiai makšties sausumas gydomas estrogenais, tačiau šis metodas tinka ne visoms moterims, ypač sergančioms krūties vėžiu.
Prieš lytinę brandą (naujagimiams, kūdikiams ir mergaitėms iki brendimo) dažniausia makšties ir vulvos uždegimų priežastis yra netinkama tarpvietės higiena, specifiniai dirgikliai bei anatominiai/ fiziologiniai skirtumai, lyginant su vyresnėmis mergaitėmis ar moterimis.
Dažnai uždegimai (pvz., pienligė, kandidozė, makšties grybelis) atsiranda dėl neteisingų higienos įgūdžių namuose, darželyje ar mokykloje, pavyzdžiui, netinkamai valant tarpvietę, dėl ko makštis užteršiama fekalijomis ar žarnyno flora.
Nemaloniems simptomams malšinti naudojami aliejiniai tepalai, minkštinamieji ir raminamieji kremai, A ir D vitaminų tepalai, kremai su cinku.
Makšties uždegimo priežasties nustatymas vien tik apžiūros metu yra neįmanomas, todėl būtina atlikti laboratorinius tyrimus. Šie tyrimai apima mikroskopinį išskyrų tepinėlį arba specifinį tyrimą, kaip imunofermentinį tyrimą chlamidijoms nustatyti ar mikrobiologiniam pasėliui.
Šių tyrimų pagalba galima tiksliai nustatyti ligos priežastį, kas yra itin svarbu, nes netiksli diagnozė ar neteisingas gydymo metodo parinkimas gali lemti sunkiai išgydomus uždegimus.
Gydymo metodas parenkamas pagal nustatytą priežastį, tačiau dažniausiai skiriami antibiotikai - tiek vietiškai (žvakučių ar ovulių pavidalu), tiek sisteminiai - geriamieji.
žymės:
Panašus:
- Šokiruojantis Kirmėlių Poveikis Nėštumo Metu: Ką Turi Žinoti Kiekviena Mama!
- Ar kava tikrai kenkia vaikui? Šokiruojanti tiesa, kurią privalo žinoti kiekvienas tėvas!
- Neįtikėtini būdai, kaip sumažinti kūdikio atsparumą triukšmui ir užtikrinti ramų miegą!
- Ar Neįgalieji Lietuvoje Gali Gauti Paramą Susilaukę Vaikų? Sužinokite Viskas Čia!
- Geriausi sveiki pusryčiai nėščiosioms: skanūs receptai ir naudingos rekomendacijos