Virusai sukelia virusines infekcijas, bakterijos - bakterines. Ir bakterinės, ir virusinės infekcijos gali pasireikšti tais pačiais ar panašiais simptomais, tačiau jų gydymas labai skiriasi. Taigi, kaip atskirti, bakterinė ar virusinė infekcija?
Bakterinės infekcijos gydomos antibiotikais, o virusinės - ne. Norint išvengti gydymui atsparių bakterijų atsiradimo ir antibiotikų veiksmingumo sumažėjimo ateityje, svarbu laikytis racionalaus antibiotikų vartojimo principų, ir juos naudoti tik tada, kai reikia. Norint teisingai parinkti gydymą, svarbu žinoti bakterinės ir virusinės infekcijos skirtumus.
Virusinės infekcijos
Peršalimas - dažniausiai pasitaikanti virusinė infekcija. Peršalimui būdinga keletas simptomų - bėganti nosis, kosulys, gerklės skausmas, bendras silpnumas, neaukšta temperatūra, miego sutrikimai. Simptomai paprastai pasireiškia palaipsniui, temperatūra dažniausiai nedidelė arba nekyla visai. Peršalimas gydomas simptomiškai, specifinio gydymo nėra. Antibiotikai peršalimo negydo, antivirusiniai vaistai taip pat paprastai nereikalingi. Peršalimo atveju pasveikstama per 3-7 dienas (vaikams iki 14 dienų) be jokio specifinio gydymo arba tik palengvinant simptomus vaistais nuo slogos, kosulio, temperatūros. Rekomenduojamas poilsis, vartoti daug skysčių.
Gripas - virusinė infekcija, sukelianti panašius simptomus į peršalimo (kosulys, sloga, gerklės skausmas), tačiau taip pat būdingi viso kūno skausmai, dažnai apibūdinami kaip kaulų laužymas, nuovargis, taip pat, skirtingai nu peršalimo, būdinga staigiai pakylanti aukšta temperatūra - 38 laipsniai ir daugiau. Pradėjus vartoti antivirusinius vaistus per pirmas 48 valandas nuo susirgimo pradžios galima sutrumpinti ligos trukmę ir sumažinti komplikacijų tikimybę, todėl svarbu žinoti gripo ir peršalimo skirtumus. Gripo išvengti padeda gripo vakcina, kurią reikia kartoti kasmet.
Bakterinės infekcijos
Žiemos sezono bakterinės infekcijos, skirtingai nuo peršalimo, dažniausiai pasireiškia vienu simptomu, pvz. tik gerklės ar ausies skausmu. Jei gerklės skausmas jaučiamas kartu su kitais simptomais - sloga ir (ar) kosuliu, greičiausiai tai peršalimas. Bakterinės infekcijos atveju temperatūra paprastai būna 38 laipsniai ir daugiau, o pati liga suaugusiems trunka ilgiau nei peršalimas - 10 - 14 dienų.
Bakterinė infekcija dažnai pasitaiko kaip virusinės infekcijos komplikacija, todėl jeigu laikantis poilsio rėžimo, vartojant daug skysčių peršalimas nepraeina 7 ir daugiau dienų, nekrenta temperatūra, reikėtų įtarti bakterinę infekciją. Patvirtinti bakterinė ar virusinė infekcija galima atlikus kraujo tyrimą bei tepinėlį.
Streptokokinė infekcija
Nors Streptokoko A bakterija gali sukelti daugybę skirtingų infekcijų, viena dažniausių užkrato paveikiamų vietų yra gerklė. Skausmas ar perštėjimas, sunkumas ryjant, patinę limfmazgiai ir tonzilės, galvos skausmas, karščiavimas - tik keletas simptomų, kurių negydant gali grėsti rimtos komplikacijos. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Irena Garuckienė pasakoja, kad šios grupės Streptokokai dažniausiai kėsinasi į vaikų sveikatą ir dalijasi patarimais, ko imtis pajutus pirmuosius infekcijos požymius.
Streptokoko A bakterija turi per 120 skirtingų atmainų, kurios dažniausiai sukelia tokias infekcijas, kaip tonzilitas ar faringitas, ir labiausiai plinta tarp vaikų bei paauglių. Užkratas sklinda oro lašeliniu būdu, tad pavojus užsikrėsti gali kilti paprasčiausiai kalbant, čiaudint, kosint ar turint kitą artimą kontaktą su sergančiuoju. Taip pat liečiant užkrėstus paviršius, naudojantis tais pačiais stalo įrankiais ar indais.
Anot vaistininkės, įprastai šia infekcija užsikrečiama uždarose vietose, kuriose būriuojasi daugiau žmonių: biuruose, mokyklose, darželiuose, viešuose renginiuose. Nemažai įtakos turi ir nepakankama asmens higiena bei susilpnėjęs imunitetas, negebantis tinkamai kovoti su bakterijomis. Statistika rodo, kad kiekvienais metais pasaulyje užfiksuojama daugiau nei 600 mln. Streptokoko A infekcijos atvejų, pažeidžiančių gerklę.
„Pirmieji simptomai, reiškiantys, kad Streptokokas paveikė gerklę, tiek vaikams, tiek suaugusiems nesiskiria. Susirgus būna jaučiamas skausmas, perštėjimas, gali tapti skausminga ryti maistą, gėrimus ir net seiles; gerklė tampa paraudusi, patinusi, kartais atsiranda gelsvų ar balsvų dėmelių. Ant kaklo esantys limfmazgiai patinsta, tampa skausmingi; gali kankinti kūno ir galvos skausmai, karščiavimas; vaikams neretai pasireiškia ir pykinimo bei vėmimo epizodai“, - vardija I. Garuckienė.
Pasak „Camelia“ vaistininkės, negydoma Streptokoko A infekcija gali sukelti nepageidaujamų komplikacijų, o kai kurios jų gali būti išties sunkios. Jei bakterija paveikė gerklę, o jaučiami simptomai laikomi paprastu peršalimu ir nesiimama atitinkamų gydymo veiksmų, gerklėje gali atsirasti pūlinių, išsivystyti ausies ar sinusų uždegimai, plaučių uždegimas, skarlatina, suaugusiems dažnesni inkstų bei širdies sutrikimai. Labai retais atvejais, infekcija gali išplisti į vidinius audinius ar kraują ir sukelti pavojų gyvybei.
„Siekiant palengvinti gijimo procesą ir sumažinti ligos komplikacijų riziką, medikai dažniausiai skiria antibiotikų. Tačiau prieš tai būtina atlikti tyrimus ir išsiaiškinti tikslią diagnozę, nes Streptokoko A infekcijos simptomai gali priminti kitas virusines ligas, kurioms gydymas antibiotikais nebūtų veiksmingas. Gydymo įstaigoje įprastai atliekamas specialus kraujo tyrimas, skirtas nustatyti bakterijos antikūnus.
Norėdami įsitikinti, kad jaučiami negalavimai išties yra sukelti Streptokoko A bakterijos, nemažai pacientų renkasi vaistinėje įsigyti greitąjį testą ir atlikti jį namuose. Tokiu atveju pas gydytoją jau keliaujama su potencialiu ligos įvertinimu, tereikia jį patikslinti laboratoriniais tyrimais ir paskirti atitinkamą gydymą“, - pasakoja ji.
„Camelia“ vaistininkė paaiškina, kad įvertinus, jog simptomus išties sukėlė minėta infekcija, skiriamas specialus gydymas, neretai susidedantis iš antibiotikų kurso vartojimo, simptominio gydymo ir bendro imuniteto stiprinimo. I. Garuckienė pabrėžia, kad labai svarbu visus vaistus vartoti tokiomis dozėmis ir tokį laiką, kaip nurodė gydytojas - pavyzdžiui, suvartojus ne visą kursą antibiotikų, bakterijos gali būti ne visiškai pašalintos iš organizmo.
Anot jos, siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui, taip pat reikėtų laikytis tinkamos asmeninės higienos - vien įprastas rankų plovimas muilu ir vandeniu, ypač po kosulio ar čiaudėjimo, gali sumažinti infekcijos perdavimo riziką. Tai itin aktualu vaikams, kurie dar nėra įsisavinę kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, rečiau plauna rankas.
„Sergantys asmenys taip pat turėtų papildomai rūpintis savo sveikatingumu valgant daug vaisių bei daržovių, geriant daug skysčių, pakankamai ilsintis, šildymo sezonu drėkinant namų orą. Organizmą sustiprinti gali padėti ir tam tikrų maisto papildų vartojimas, tačiau svarbu atsiminti, jog kelios dienos sveikatinimosi savijautos drastiškai gali ir nepakeisti - tiek patiekaluose, tiek maisto papilduose esantys mikroelementai pasisavinami pamažu, tad jų poveikis yra pagrįstas ilgalaikiu vartojimu, pavyzdžiui, keleto mėnesių“, - sako vaistininkė.
Savo mitybos racioną ji rekomenduoja papildyti vitamino C, cinko turinčiais produktais ar maisto papildais, taip pat naudingaisiais žuvų taukais arba išgrynintomis omega-3 riebiosiomis rūgštimis. Vitaminas C yra stiprus antioksidantas, kurio paros dozė mažamečiams vaikams siekia apie 30 mg. Cinko, padedančio organizmui kovoti su infekcijomis, vaikams per parą reikėtų gauti mažiausiai 5 mg.
„Taip pat per visą parą vaikai turėtų suvartoti bent 700 mg omega-3 riebiųjų rūgščių. Jos gali mažinti organizme vykstančius uždegimus, pagerinti imuninės sistemos veiklą, atmintį, nuotaiką, miego kokybę, širdies sveikatą. Tiek žuvų taukų, tiek omega-3 riebiųjų rūgščių galima rasti įkapsuliota arba skysta formomis. Žinoma, labai svarbu prieš tai pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku - jie, atsižvelgdami į sergančiojo amžių, paskirs reikiamą dozę bei padės išsirinkti tinkamiausią variantą. Suaugusiems ar senjorams įprastai reikia gerokai didesnių dozių, nei vaikams“, - priduria I.
Skarlatina
Skarlatina - ūminė bakterinė infekcija, dažniausiai sukeliama A grupės beta hemolizinio streptokoko bakterijos. Šio tipo streptokoko bakterijos taip pat sukelia gerklės ir tonzilių uždegimą, sinusitą, įvairius odos ir organų uždegimus. Streptokoko bakterijos dažniausiai randamos kvėpavimo takuose ir nosies ertmėje, todėl labai svarbu dažnai plauti rankas, neliesti veido ir vengti artimo kontakto su sergančiais asmenimis.
Lietuvoje kasmet yra fiksuojami keli šimtai skarlatinos atvejų. Liga dažniausiai pradeda plisti darželiuose ir mokyklose. Vienas pirmųjų skarlatinos simptomų yra gerklės skausmas ir staigiai pakilusi aukšta temperatūra (virš 38°C). Pirmosiose ligos stadijose, skarlatina pasireiškia angina, karščiavimu ir bendru silpnumu. Skarlatinai yra būdingas viso kūno bėrimas, primenantis saulėje nudegusią odą. Raudonos susiliejusios dėmelės pirmiausiai atsiranda ant veido. Palaipsniui bėrimas plečiasi į rankas, krūtinę, nugarą ir kojas. Pradėjus gydymą, skarlatinos bėrimas išnyksta per savaitę, bet kartais jis gali užsitęsti ir iki dviejų savaičių.
Skarlatina yra gydoma antibiotikais. Papildomai rekomenduojama kuo daugiau ilsėtis, gerti daug skysčių ir valgyti švelnų maistą, kuris nedirgintų gerklės. Aukštą karščiavimą galima mažinti nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo. Antibiotikai yra veiksmingiausias būdas gydyti skarlatiną. Įprastai yra skiriamas penicilinas arba amoksicilinas. Alergijos antibiotikams atveju skiriami eritromicino, klindamicino arba cefalosporinų grupių antibiotikai.
Kadangi liga yra perduodama per artimą kontaktą, oru, kalbant, čiaudint ar kosint, vaikai dažniausiai ja suserga darželiuose ir mokyklose. Suaugusieji rečiau suserga skarlatina, nes vieną kartą ja persirgus, išsivysto ilgalaikis imunitetas. Šiais laikais skarlatina nėra tokia pavojinga liga ir pradėjus gydymą antibiotikais, ji yra išgydoma per maždaug septynias dienas. Persirgus skarlatina, dažniausiai yra įgyjamas imunitetas.
Meningokokinė infekcija
Lietuva yra karštasis meningokoko B sukeltos infekcijos taškas Europoje - rizika susirgti Lietuvoje yra didžiausia. Šia infekcija užsikrėsti galima oro lašeliniu būdu per kvėpavimo takus. Užsikrėsti galima tiek nuo sergančiojo, tiek nuo sveiko bakterijų nešiotojo, kuris nejaučia jokių simptomų: jiems kosint ar čiaudint bakterijos patenka į aplinką, jomis gali užsikrėsti aplinkiniai. Dažniausiai šia liga serga vaikai iki 5 metų, kiti, tačiau žymiai mažesni, ligos sergamumo pikai yra tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų, ypač gyvenančių uždaruose kolektyvuose: studentų bendrabučiuose, kareivinėse ir pan., ir vyresnių nei 75 metai senolių. Meningokokinė infekcija labiausiai mėgsta rudens - pavasario sezonus.
- Lokali meningokokinė infekcija. Šios infekcijos atveju meningokokas būna nosyje ir ryklėje, tačiau toliau į organizmą neišplinta. Ši forma gali neturėti jokių simptomų, tuomet žmogus savo nosyje ir ryklėje nešiojasi meningokoką, tačiau nejaučia jokio sveikatos pablogėjimo arba serga paprasčiausia sloga nuo kurios pasveiksta ir dažniausiai net nesužino, kad buvo užsikrėtę meningokokine infekcija.
- Meningokokemija (meningokokinis sepsis) - tai kraujo užkrėtimas. Ši forma dar skirstoma į tipinę ir į žaibinę.
- Meningitas - smegenų dangalų uždegimas.
Temperatūra
Meningokokinei infekcijai būdinga labai aukšta temperatūra 39 -40°C ir didesnė. Jai kylant vaiką kamuoja šaltkrėtis (vaikas labai dreba), jo pėdos ir plaštakos būna labai šaltos, jos gali pamėlynuoti, oda pasidaro marmurinė. Temperatūra, davus reikiamą vaistų nuo temperatūros dozę, krenta labai sunkiai ir nenukrenta iki normalios, vos tik jai sumažėjus ji staiga, po 2-3 valandų, ar net greičiau vėl pakyla ir būna labai aukšta.
Pats pagrindinis bruožas yra tas, kad vaikas net nukritus temperatūrai iki normalios jaučiasi labai blogai - jis nori gulėti, atsisako valgyti, gerti, nenori žaisti, bendrauti, yra vangus, gulinėja, verkšlena ar atvirkščiai yra neįprastai labai sudirgęs, miegodamas dejuoja, stena.
Meningokokinis bėrimas
Pagrindinis kraujo užkrėtimo požymis yra hemoraginis bėrimas, tačiau jis būna tik dviem trečdaliams žmonių sergančių generalizuota forma. Pirmieji bėrimo elementai paprastai atsiranda ant sėdmenų ir šlaunų, nors jie gali būti ir kitoje kūno vietoje. Nuo kitų bėrimų hemoraginį galima atskirti pagal tai, kad jį paspaudus jis neišnyksta ir būna teigiamas stiklinės mėginys (stiklinės testas): nestipriai paspaudus bėrimą stikline, ar kitu stikliniu indu bėrimas neišblykšta ir persišviečia per stiklą.
Bėrimas yra netaisyklingos formos, įvairaus dydžio, kartais primena žvaigždėtą dangų, todėl vadinami žvaigždiniu bėrimu. Bėrimo intensyvumas būna įvairus: nuo pavienių, vos įžiūrimų bėrimo elementų iki gausių hemoragijų.
Meningokokinis meningitas
Jei meningokokas nukeliauja į galvos smegenis ir sukelia jos dangalų uždegimą - meningitą, vaiką šalia karščiavimo, blogos savijautos ir bėrimo (jei meningitas yra kartu su meningokokemija) kamuos stiprūs galvos skausmai, mažesniems vaikams būdingi neramumo priepuoliai. Sutrinka apetitas, vaikas gali visiškai atsisakyti valgyti. Taip pat prasideda vėmimo priepuoliai. Išsivėmus vaiko būklė nepalengvėja, vėmimas kartojasi.
Kūdikiams būdingas pasikartojantys neramumo, dirglumo priepuoliai arba atvirkščiai kūdikis būna labai apatiškas, daug miega, yra sunkiai prižadinamas. Meningokokinės infekcijos labai bijo mažų vaikų tėvai, nes ji pavojinga gyvybei ir labai greitai progresuoja.
Visi aukščiau minėti simptomai (karščiavimas bėrimas, sujaudinimas, dirglumas, mieguistumas, apatija, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sustingę sprando raumenys, meninginiai simptomai) būdingi ir suaugusiems asmenims. Suaugę žmonės gali tiksliau apibūdinti savo būklę. Įtarus meningokokinę infekciją reikia nedelsti ir kuo skubiau vykti į gydymo įstaigą. Diagnozė patvirtinama atlikus kraujo, smegenų skysčio (jei yra meningito simptomai) bendruosius ir bakteriologinius tyrimus.
Ši liga yra klastinga, nes tipiniai simptomai gali pasireikšti ne iš karto, o gydymo įstaigoje atlikti kraujo tyrimai pirmosiomis valandomis gali nieko nerodyti. Grįžus namo reikia stebėti savo ar vaiko savijautą: ar ji neblogėja, kas valandą apžiūrėti save ar vaiką nuo galvos iki kojų ar neatsirado tipiškas hemoraginis bėrimas.
Tinkamas rankų plovimas: rankos plaunamos su muilu ne mažiau kaip 30 sekundžių nuplaunant visus plaštakų paviršius ir riešus.
Skiepai nuo meningokokinės infekcijos
Europoje dažniausiai ligas sukelia B ir C tipo meningokokai. Lietuvoje gyvenantiems žmonėms aktualiausias yra B tipo meningokokas, nes būtent šis tipas yra dažniausias.
Kadangi, B grupės meningokokas Lietuvoje yra sutinkamas dažniausiai, tad skiepas nuo šio tipo meningokoko yra pats svarbiausias. Smagu, kad 20 metų kurta „Bexsero®“ (B grupės meningokokinė) vakcina jau keletą metų yra prieinama ir Lietuvoje. Šia vakcina galima skiepyti kūdikius nuo 2 mėnesių amžiaus kartu su kitomis įprastomis vakcinomis arba atskirai, pagal lankstų skiepijimo kalendorių. Ši vakcina yra saugi ir panašiai toleruojama kaip ir kitos vakcinos.
Nuo 2018 metų pagal patvirtintą vaikų profilaktinių skiepų kalendorių šia vakcina nemokamai skiepijami vaikai nuo 2 mėnesių amžiaus. Vyresni vaikai valstybės lėšomis nebus skiepijami, tačiau juos rekomenduojama skiepyti tėvų ir globėjų lėšomis, siekiant apsaugoti vaikus nuo šios klastingos ligos.
Kitomis vakcinomis, siekiant apsisaugoti nuo A, C, Y ir W-135 meningokokinės infekcijos tipų sukeliamų ligų, skiepytis rekomenduojama visiems, keliaujantiems į didelės meningokokinės infekcijos rizikos šalis.
Dažniausios infekcijos tarp vaikų šaltuoju metų sezonu
Dažniausios infekcijos tarp vaikų šaltuoju metų sezonu. Darželinio amžiaus vaikų imunitetas nėra pilnai susiformavęs, todėl sirgti 8-10 kartų per metus laikoma visiška norma. Imunitetas pats silpniausias vaikams nuo 6 mėn iki 3 metų. Imuninė sistema visiškai susiformuoja, kai vaikui sukanka 5-7 metai.
Kaip ir kasmet didžiausias sergamumas infekcinėmis ligomis būna spalio - kovo mėnesiais. Tam turi įtakos vėsesni, drėgnesni orai, kurie yra palanki terpė virusams plisti bei padidėjęs patiriamas stresas(nauji mokslo metai, trumpos, tamsios dienos, pandemija), taip pat organizme išsenka vitamino D ir kt.
Kaip ir kasmet šaltojo sezono metu vieni pagrindinių virusinių susirgimų yra “peršalimo virusai”, kurie pasireiškia karščiavimu, sloga, gerklės skausmu, kimimu, kartais - kosuliu. Peršalimą dažniausiai sukelia rinovirusai, respiracinis sincitijaus virusas, koronavirusai, gripo, paragripo virusai. Tokių virusų rūšių yra apie 200, tad ir sergama šaltojo sezono metu panašiais simptomais pakankamai dažnai, ypač vaikų tarpe, kai imunitetas dar tik formuojasi.
Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos trunka apie savaitę, kartais iki 2 sav. Labiausiai vaikas užkrečiamas yra pirmomis infekcijos dienomis, pirmą ligos savaitę. Persirgus infekcija dažnai kosuliukas vargina ilgesnį laiką, nes tam, kad pilnai išsivalytų vaiko kvėpavimo takai, reikalingas ilgesnis laiko tarpas, kartais kosuliukas gali varginti iki 3 savaičių, bet toks vaikas jau nėra užkrečiamas.
Šiuo metu taip pat vyrauja Covid 19 virusinė infekcija, jos omicron atmaina, kuri pasireiškia dažniausiai neaukštu karščiavimu iki 38, gali žmogus ir visai nekarščiuoti, stipriu gerklės skausmu, raumenų, galvos skausmais, dideliu bendru silpnumu, kosuliu, kartais - akių konjunktyvitu. Uoslės ir skonio sutrikimai omicron atmainai būdingi rečiau.
Taip pat šiuo metu labai vyrauja žarnyno virusinės infekcijos, kurių dažniausi sukėlėjai Nora, Rota virusas, entero virusas. Šioms infekcijoms dažniausi būdingi simptomai yra karščiavimas, viduriavimas ir vėmimas. Prie entero virusinių infekcijų gali būti bėrimas ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai (sloga, gerklės skausmas, kosulys).
Sergant žarnyno virusinėmis infekcijomis labai svarbu laikytis dietos - užtikrinti pakankama skysčių suvartojimą, vengti žalių vaisių, daržovių, pieno, mielinių produktų, kepto maisto. Esant gausiam vandeningam viduriavimui rekomenduojama diosmektito preparatai, elektrolitų tirpalai, gerosios žarnyno bakterijos ir probiotikai.
Gausiai vemiant, viduriuojant, vaikai greitai dehidratuoja, sutrinka jų elektrolitų pusiausvyra. Tokiais atvejais, jeigu vaikas atsisako gerti, tampa labai vangus, nesišlapina, stebimos sausos gleivinės, lūpos, reiktų nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Po persirgtos rota/nora virusinės infekcijos, pasibaigus ligos požymiams vaikas dar gali užkrėsti dar 3-4 dienas.
Vėjaraupiai - taip pat priskiriama sunkesnių infekcijų grupei. Ji ypatinga tuo,kad yra labai užkrečiama oro lašiniu būdu (būnant bendroje patalpoje su sergančiuoju ar sirgsiančiuoju) ir tuo, kad turi ilgą inkubacinį laikotarpį net iki 21 dienos, per kurį pasireiškia pirmieji ligos požymiai po kontakto su sergančiuoju.
Vėjaraupiams būdingas febrilus karščiavimas ir viso kūno bei gleivinių bėrimas, pradžioje - dėmelėmis, vėliau jos vietoje iškyla pūslelė, o jai subliuškus susiformuoja šašelis, kadangi naujai beria iki 5 dienų, bėrimų elementų pas sergantį galima stebėt įvairių - nuo dėmelių, pūslelių iki šašelių. Bėrimai pakankamai skausmingi, niežti, tad labai svarbu nepamiršti priešalerginių preparatų vaikams, kad nesikasytų ir neliktų randelių.
Tik apie 10 proc. visų susirgimų, lydimų didelio karščiavimo, pasitvirtina bakterinė infekcija. Dažniausi sukėlėjai - streptokokai, pneumokokai, stafilokokai, haemophilus ir kt.
Kada įtarti bakterinę infekciją?
Jeigu nėra slogos, kosulio, bet yra labai aktyvus karščiavimas, kuris sunkiai pasiduoda vaistams (paracetamoliui ar ibuprofenui), karščiuojama tokiais atvejais virš 38 laipsnių, karščiavimas trunka virš 3 parų ir tarpai tarp temperatūros kilimo nemažėja.
Enterobiozė
Atskirai noriu pakalbėti apie enterobiozę, kuri darželinukų tarpe labai paplitusi. Pagrindinis ligos simptomas yra išeinamosios angos, tarpvietės niežulys, dažniausiai varginantis naktį, todėl suprastėja ir miegas, vaikas tampa irzlesnis, jaučiasi nepailsėjęs ir dienos metu.
Tėveliai, pastebėję, kad jūsų vaikučiai kasosi užpakaliuką, būtinai išsitirkite dėl šių helimintų. Spalinukėmis užsikrečiama, kai spalinių kiaušinėliai nuo rankų, užterštos aplinkos per burną patenka į žarnyną. Dažniausiai užsikrečia ir serga ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių mokiniai, kurie neturi reikiamų higienos įgūdžių ir yra imlesni infekcijai.
Glaudus buitinis kontaktas, bendri žaislai, stalai, suolai bei spalinių kiaušinėlių atsparumas (aplinkoje išlieka gyvybingi apie mėnesį) - tai palankūs veiksniai enterobiozės greitam plitimui vaikų kolektyvuose bei šeimose. Enterobiozė yra gydoma antihelmintiniais preparatais (Vermox, Piranteliu ir kt).
Kaip stiprinti vaikų imunitetą?
Kad stiprinti vaikų imunitetą, labai svarbu palaikyti sveiką gyvenimo būdą nuo mažens, laikytis rėžimo, užtikrinti kokybišką miegą, toks miegas yra nuo 21 iki 1-2val nakties. Pasirūpinti visaverte vaiko mityba - į racioną įtraukti daugiau vaisių ir daržovių, geriau lietuviškų, ne vežtinų, gerti pakankamai skysčių, ypač vandens. Vengti pridėtinių cukrų, cukraus, miltinių patiekalų, pusfabrikačių maisto gaminių. Taip pat svarbu vaiką grūdinti. Kasdien būti bent 1-2 val lauke.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Bakterijos šlapime nėštumo metu: kaip atpažinti ir efektyviai gydyti pavojingas infekcijas
- Kaip bakterijos ir virusai veikia nėštumą: svarbiausi infekcijų požymiai ir tyrimai
- Kaip Aptikti ir Išgydyti E. Coli Bakteriją Šlapime Nėštumo Metu: Visas Vadovas
- Ergonomiški Baldai Vaikams – Pasirūpinkite Sveika Vaiko Nugara Nuo Pirmųjų Dienų!
- Neįtikėtinos Lauko Gėlių Puokštės Gimimo Dienai, Kurios Sužavės Kiekvieną!