Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Specialistai teigia, kad daugelis tėvų linkę save per menkai vertinti ir abejoti intuicija bei gebėjimu auklėti sūnų ar dukrą. Dažnas bijo padaryti ką nors neteisingai, o susidūrę su sunkumais, patarimo skuba klausti draugų ar psichologų. Būtent nuo tėvų priklauso vaiko savijauta ir tikėjimas savo jėgomis, - primena vaikų psichologas Aleksandras Vengeris.

Jausmas, kad tėvai šalia (netgi kai taip nėra), kad jie jį saugo ir visada apgins, atsiranda labai anksti, pirmaisiais gyvenimo metais. Kartais pasitikėjimas gali sumažėti - ir tuomet atsiranda baimės, netikėti pykčio priepuoliai, isterijos, neramus miegas. Tačiau tėvai gali išmokyti vaiką atgauti emocinę pusiausvyrą.

Efektyvūs metodai vaikui nuraminti

Relaksacija, vaizduotė, skaitymas ir pasakų kūrimas - tai paprasti metodai, kurie padės 3-12 m. vaikui nusiraminti. Galbūt tėvams patiks vienas kuris iš metodų, tačiau patartina juos derinti tarpusavyje. Užsiimdami su vaiku būkite ramūs, atsipalaidavę - tuomet ir vaikai jaučiasi taip pat, labiau savimi pasitiki.

Išmintingojo "To, kuris viską žino" figūra

Šis metodas pagrįstas kolektyvinės pasąmonės idėja, pagal kurią, kiekvienas iš mūsų nuo gimimo turime visą žmonijos patirtį. Psichologė Liza Bartoli (Lise Bartoli) knygoje "Menas nuraminti savo vaiką" šią psichikos dalį vadina "Tuo, kas viską žino". Pavyzdžiui, drovus vaikas nesugebės paaiškinti, kodėl jis bijo prieiti prie kitų žmonių, aiškina psichologė.

Pirmiausiai ji pataria kartu su juo išsirinkti, kas galėtų simbolizuoti (įkūnyti) išmintingąją "To, kuris viską žino" figūrą. Pavyzdžiui, gyvūnas, pasakų herojus arba daiktas. Sprendimai, kuriuos ji pasiūlo, paprastai būna protingi ir efektyvūs, - sako L. Bertoli.

Pasakų galia

Daugelio vaikiškų sunkumų ir konfliktų sprendimus galima rasti stebuklingose istorijose. Nėra paprasta paaiškinti vaikui, kas jam darosi, užtat jis lengvai tai atpažįsta pasakos herojuje. Metaforos - tai pasąmonės kalba, todėl pasakų istorijos taip patinka vaikams. Pagal E. Psichologė Doris Bret (Doris Brett) siūlo tėvams sukurti savo vaikui pasaką, kurioje būtų kalbama apie tokias pat kaip jo problemas - drovumą, baimę, pavydą...

Pasakos herojumi gali tapti ne tik vaikas, bet ir gyvūnas arba daiktas. Reikia jį pripildyti panašaus charakterio, pridėti atpažįstamų detalių, kurios padėtų vaikui identifikuoti save. Tegu personažas susidurs su panašiais sunkumais, bet galiausiai taps nugalėtoju dėl unikalaus bruožo, kurio jis net neįtarė turįs. Visur, kur tik įmanoma, naudokite humorą ir fantaziją, pataria D. Bret.

Istorija gali būti ir visiškai paprasta, gali būti ir sudėtinga, nenuspėjamo siužeto. Pasakos kūrimas susijęs su tėvų pasąmone, o ši tiesiogiai susijusi su vaiko pasąmone.

Fantazijos pasaulis

Fantazuodami vaikai lengvai persikelia į džiaugsmo ir gerovės pasaulį. Šio metodo tikslas - išmokyti juos pajusti saugumą sukuriant ypatingą erdvę, "stebuklų pasaulį", kuriame galimi (ir vyks) teigiami pokyčiai. Galite jam pasiūlyti užsimerkti ir įsivaizduoti, kaip jis nukeliauja į kokią nors pažįstamą ir malonią vietą, kur jaučiasi ramus.

Geriausia, jeigu jis pats išsirinks keliavimo būdą - arkliu, raketa, skraidančiu kilimu ar dar kitaip, - sako psichologė L. Bartoli. Kad dar labiau įsijaustų, paprašykite atkreipti dėmesį į tai, ką mato, girdi, jaučia. Spalva, kvapas, skonis ir kitokios detalės padės stebuklingąją erdvę padaryti kone realią.

Sugrįžusio iš įsivaizduojamos kelionės būtinai paklauskite, kas ten vyko, ką jis jautė. "Ar tai buvo jūra, ar miškas? Ar ten šilta? O žvėrelių ten matei?" Pabaigoje paklauskite, ar jis grįžo atgal ir ar dabar gerai jaučiasi. Relaksacija padeda susidoroti su sunkumais, kurie pasireiškia kūno kalba: nenustygimas vietoje, pykčio priepuoliai.

Atsipalaidavimas

Atsipalaidavimas silpnina agresiją, fizinę ir emocinę įtampą, leidžia pailsėti. Įjunkite tylią ramią muziką, tegu kambaryje pasklida raminami kvapai (levandų, melisų, mairūnų). Pasiūlykite vaikui įsitaisyti patogiai ir kvėpuoti pilvu - tai lengviau padaryti, kai įsivaizduoji, jog pilve yra balionėlis, kuris įkvepiant išsipučia, o iškvepiant - subliūkšta.

Vaizduotė - geras padėjėjas norint nurimti ir pailsėti, - rašo vaikų psichoterapeutė Vailet Oklender (Violet Oaklander) knygoje "Langai į vaiko pasaulį". Galite pasiūlyti vaikui įsivaizduoti, kad jis - sniego senis... Turi galvą, kūną, dvi šonuose styrančias rankas. Šviečiant saulutei senis pamažu ima tirpti: iš pradžių galva, paskui viena ranka, kita...

Emocijų išreiškimas

Kad išsilaisvintų iš negatyvių emocijų ir pasijustų geriau, vaikui būtina jas išreikšti. Tačiau vaikai dažniausiai atsisako apie tai kalbėti. Jie dar blogai supranta save ir kitus, be to, žino, kad kai kurie išgyvenimai netoleruojami, todėl mano, jog reikia juos slėpti ir nuo savęs, ir nuo suagusiųjų.

Pasiūlykite vaikui nupiešti arba nulipdyti tai, kas jam nemalonu arba jį baugina. Dabar jam bus daug lengviau papasakoti - kas tai. Kai vaikas pasakoja, tėvai turi būti atidūs, susidomėję klausytojai, kurie taktiškais klausimais ištrauks iš sūnaus ar dukters kuo daugiau išgyvenimų. Po to, kai vaikas išsikalbės, jis gali padaryti su savo kūriniu, ką nori: suglamžyti, suplėšyti...

Patarimai tėvams, kaip elgtis, kai vaikas pyksta

Vilniaus privačios gimnazijos psichologė Asta Matiejūnienė dalinasi patarimais, kaip pasiekti, kad vaikas kuo rečiau pyktų, o kai supyksta - kaip draugiškai ir taikiai jį nuraminti.

  • Norėdami padėti vaikui susidoroti su pykčiu, tėvai pirmiausia turėtų suprasti, ką vaikas jaučia, paaiškinti jam, kas su juo vyksta, paklausti, kas jį supykdė. Vaikas yra dar per mažas ir gali pats neatpažinti savo pykčio ar susierzinimo. Jis gali jausti tam tikrus nemalonius jausmus, norą trenkti, ką nors sulaužyti, užsidaryti. Nepažįstami jausmai gąsdina, sukelia dar didesnę vidinę sumaištį, paskatina elgesį, dėl kurio vaikas vėliau gailisi.
  • Tam, kad padėtų vaikui nusiraminti, tėvai turėtų su juo kalbėti ramiu, priimančiu tonu, švelniai apkabinti.
  • Jei vaiko pyktį iš tikrųjų paskatino netinkamas tėvų elgesys, jie turėtų ramiai atsiprašyti.
  • Vaiką reikia mokyti kalbėtis apie savo jausmus, norus, skatinti jį tartis, kaip panašius sunkumus galima būtų spręsti ateityje. Reikėtų atskirti jausmus ir elgesį - paaiškinti, kad galime jausti visokius jausmus, tačiau neturime teisės mušti, įžeidinėti kitų žmonių, laužyti daiktų ir panašiai. Reikėtų paaiškinti, kaip mūsų veiksmai veikia kitus žmones.

žymės: #Vaika

Panašus: