Hašimoto tiroiditas (lėtinis limfocitinis tiroiditas) - tai autoimuninis susirgimas, sukeltas skydliaukės audinio uždegimo. Ši liga pavadinta gydytojo Hakaru Hashimoto, aprašiusio ją 1912 m. garbei.
Hašimoto tiroidito simptomai ir priežastys
Hašimoto tiroiditui būdingi tokie patys simptomai, kaip ir hipotirozei, jie nėra specifiniai, bet dažniausiai pasireiškia:
- Šalčio pojūčiu
- Depresija
- Odos sausumu
- Mieguistumu
- Sumažėjusia dėmesio koncentracija
- Vidurių užkietėjimu
- Plaukų sausumu, šiurkštumu
- Svorio prieaugiu
Gali būti randamas padidėjęs cholesterolio kiekis. Be to, esant lengvam skydliaukės funkcijos sutrikimui simptomų gali ir nebūti. Ryškiam hipotirodizmui būdingas paburkimas apie akis, širdies darbo sulėtėjimas, kūno temperatūros sumažėjimas, net širdies nepakankamumas.
Sunkus atvejis, ilgą laiką negydant, liga gali progresuoti net iki miksedeminės komos. Ją gali paskatinti sunki liga, operacijos, traumos ar stresas.
Neretai, žmonėms, sergantiems Hašimoto tiroiditu ligos pradžioje būna hipertirozės fazė (kuomet yra per daug skydliaukės hormonų kraujyje), taip vadinama Hašitoksikozė, kuri vyksta dėl intensyvaus skydliaukės audinio ardymo. Ilgainiui ši būklė pereina į hipotirozę.
Diagnostika
Hašimoto tiroiditas diagnozuojamas kraujo tyrimų pagalba, nustačius būdingus antikūnius prieš skydliaukės baltymus bei įvertinus skydliaukės funkciją.
Ši liga dažnai gali būti kartu su kitomis autoimuninėmis ligomis, kaip 1 tipo cukriniu diabetu ar celiakija.
Subklinikinė hipotirozė (SH) nėštumo metu
Ši liga nėra priežastis vengti nėštumo, tačiau, Hašimoto tiroiditu sergančiom moterims gali būti sunkiau pastoti.
Subklinikinė hipotirozė (SH) - būklė, kuriai esant pacientui nustatomas padidėjęs tirotropinio hormono (TTH) kiekis, tačiau laisvojo tiroksino (LT4) ir trijodtironino (LT3) kiekis siekia normos ribas.
SH paplitimas populiacijoje svyruoja nuo 4 iki 10 proc., o pasireiškimo rizika didesnė moterims (7,5 proc.), vyresnio amžiaus (>65 metų) asmenims (iki 15 proc.), kaukaziečiams ir pakankamai jodo gaunančiose populiacijose (iki 23,9 proc.). Dažniausia SH priežastis yra autoimuninis tiroiditas, kitos galimos priežastys - poūmis tiroiditas, pogimdyvinis tiroiditas, skydliaukės operacijos ar radioaktyviojo jodo (J131) terapija, perteklinis jodo vartojimas, gydymas jodo turinčiais preparatais, pavyzdžiui, amiodaronu, taip pat ličio karbonato, sulfonamidų ir kitų medikamentų vartojimas, skydliaukę infiltruojančios ligos, toksinai, TTH receptorių genų mutacijos, kt.
Nors SH yra subklinikinė būklė, priklausomai nuo TTH kiekio padidėjimo ir trukmės, ji gali provokuoti ar sunkinti jau esamus sveikatos sutrikimus, o nėščiosioms gali būti susijusi su padidėjusia persileidimo, ankstyvo gimdymo ir kraujavimo iš gimdos rizika, sutrikdyti vaisiaus vystymąsi. Ši būklė gali turėti skirtingą reikšmę paciento sveikatai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų veiksnių.
Nustačius SH, svarbu nuspręsti dėl tolesnės taktikos - ar reikia detaliau tirti, kaip ir kiek laiko stebėti, kada ir kaip pradėti gydyti?
Klinikiniai požymiai
Sergantys SH pacientai gali neturėti nusiskundimų sveikata arba gali jausti hipotirozei būdingus simptomus, tokius kaip nuovargis, mieguistumas, atminties pablogėjimas, energijos stoka, odos sausumas, šalčio netoleravimas, raumenų silpnumas, raumenų mėšlungis, obstipacijos, akių vokų ir veido patinimai, balso užkimimas. Dėl pojūčių subjektyvumo ir nepatvirtintos koreliacijos su laboratoriniais duomenimis SH nustatyti paciento pojūčiai diagnostinės reikšmės neturi.
Diagnostikos metodai
SH diagnostika remiasi tik objektyviais tyrimų rezultatais, tokiais kaip TTH, LT4, ATPO ir / ar antikūnų prieš tiroglobuliną (TgAk) koncentracijos, skydliaukės ultragarsiniu ištyrimu, o ne subjektyviais paciento pojūčiais.
TTH kiekis kraujo serume
SH diagnostikoje svarbiausias rodiklis - padidėjęs TTH kiekis. Sergant SH, TTH kiekis gali būti padidėjęs saikingai (<10 mIU/l) arba labai (>10 mIU/l). Net iki 90 proc. SH atvejų nustatomas saikingas TTH kiekio padidėjimas.
Pastebėta, kad tiek sergantiems SH, tiek sveikiems asmenims būdingas cirkadinis TTH kiekio svyravimas, kai mažiausias šio hormono kiekis nustatomas ankstyvą popietę, o vakare ar naktį - maždaug 30 proc. didesnis.
Todėl SH diagnozei patvirtinti laboratorinius tyrimus rekomenduojama atlikti kelis kartus, o stebint TTH kiekį, patartina kraujo tyrimus imti tuo pačiu paros metu. Nustačius padidėjusį TTH kiekį ir siekiant atmesti hipotirozės diagnozę, būtina tirti LT4 kiekį, kuris turi siekti normos ribas. Šių hormonų stebėjimas svarbus, nes kasmet iki 5-8 proc. SH atvejų progresuoja į klinikinę hipotirozę, kurią reikia gydyti.
Nors dažniausia SH priežastis laikomas autoimuninis tiroiditas, reikėtų pagalvoti ir apie kitas retesnes galimas TTH kiekio padidėjimo priežastis, tokias kaip TTH receptorių mutacijos, kitos kilmės tiroiditas, gydymas įvairiais vaistais (amiodaronu, ličio preparatais, kt.), būklė po sunkios gretutinės ligos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į paciento amžių, nes senyviems (>80 metų) žmonėms nedidelis TTH kiekio padidėjimas 4,0-7,0 mIU/l ribose laikomas adaptaciniu procesu senstant.
Taigi, nustačius izoliuotą TTH kiekio padidėjimą, svarbu įvertinti šio padidėjimo priežastis. Pakartotinai TTH kiekį tikslinga ištirti po 2-3 mėnesių tuomet, kai galimos laikinos etiologinės priežastys (tokios kaip poūmis ar pogimdyminis tiroiditai, sunkios gretutinės ligos). Kartu su TTH būtina kartoti ir LT4 kiekio tyrimus.
ATPO ir TgAk
Kadangi autoimuninis tiroiditas yra dažniausia SH priežastis, būtina tirti ATPO ir / ar TgAk kiekius, siekiant patvirtinti ar atmesti šią patologiją. ATPO tyrimas yra pats jautriausias serologinis autoimuninio tiroidito nustatymo būdas, o šių antikūnų titro padidėjimas neretai yra susijęs su didesne SH progresavimo į klinikinę hipotirozę tikimybę (ATPO teigiami - 4,3 proc. per metus, ATPO neigiami - 2,6 proc. per metus).
Skydliaukės ultragarsinis tyrimas
Maždaug 20 proc. SH pacientų ATPO ir / ar TgAk nėra aptinkami. Tokiu atveju verta atlikti skydliaukės ultragarsinį ištyrimą. Atliekant šį tyrimą, galima pastebėti jau ankstyvam autoimuniniam pažeidimui būdingus pokyčius - hipoechogenišką ar nehomogenišką skydliaukės audinio struktūrą.
SH ir kitos ligos
Skydliaukės disfunkcija nustatoma apie 10 proc. 1 tipo cukriniu diabetu (CD) sergančiųjų, o tokie sutrikimai, kaip SH arba ATPO padidėjimas, nustatomi 30 proc. Todėl visiems 1 tipo CD sergantiems asmenims rekomenduojama kiekvienais metais atlikti skydliaukės hormonų tyrimus.
Sergant autoimuninės kilmės lėtiniu antinksčių nepakankamumu (Addisono liga), subklinikinės arba klinikinės hipotirozės tikimybė yra 50 proc., dažniausiai tokie pacientai taip pat serga ir 1 tipo CD. Kai nustatomas bet kokios kilmės antinksčių nepakankamumas, dažnai kartu randamas ir padidėjęs TTH kiekis, kuris dažnai sugrįžta į normos ribas, pradėjus pakaitinį gydymą gliukokortikoidais.
Klinikinė ir SH yra susijusios su insulino rezistentiškumu ir metabolinio sindromo išsivystymu. Sergant 2 tipo CD ir atsiradus neaiškios kilmės glikemijos svyravimams, reikėtų pagalvoti apie galimą SH arba kitas galimas skydliaukės patologijas.
Sergant SH ir esant dislipidemijai, gydymas levotiroksinu gali sumažinti bendrojo cholesterolio ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL-ch) kiekį, tačiau retai pasiekiamos jų normos ribos.
Stebimuosiuose tyrimuose SH sergantiems pacientams dažniau nustatoma kairiojo skilvelio sistolinė ir diastolinė disfunkcija, padidėjęs kraujagyslių sienelių standumas ar endotelio disfunkcija. Mokslinių tyrimų metaanalizės tai pat parodė teigiamą asociaciją tarp SH ir koronarinės širdies ligos bei kardiovaskulinio mirtingumo rizikos. Daugiau nei 50 tūkst. asmenų duomenų analizė parodė, kad sergantieji SH, ypač <70 metų, turi didesnę kardiovaskulinių įvykių ir mirties riziką. Šiame tyrime ji didėjo esant >10 mIU/l TTH kiekiui, taip pat stebėta tiesioginė koreliacija tarp TTH kiekio ir kardiovaskulinės mirties rizikos.
SH gydymas
Net jei ligonis nejaučia jokių simptomų, jaunesniems pacientams (<65-70 metų) nustačius >10 mIU/l TTH kiekį, rekomenduojama pradėti ilgalaikį gydymą levotiroksinu. Jeigu TTH kiekis yra <10 mIU/l ir pacientas skundžiasi hipotirozei būdingais simptomais, taip pat rekomenduojama pradėti gydymą levotiroksinu. Esant <10 mIU/l TTH kiekiui, besimptomiams pacientams gydymas levotiroksinu nėra rekomenduojamas. Vyresniems nei 80-85 metų pacientams leistino TTH kiekio ribos yra didesnės dėl adaptacinių senėjimo procesų. Vyresnio amžiaus pacientams nustačius <10 mIU/l TTH kiekį, gydymo levotiroksinu skirti nerekomenduojama.
Daugumai sergančiųjų SH gydymas nėra indikuotinas, tačiau, esant reikalui, gydymui skiriamas levotiroksinas. Tyrimuose dažniausiai naudota pradinė 25-50 μg/d. levotiroksino dozė, kuri koreguota pagal TTH kiekį kas 1-2 mėnesius.
Siekiant optimalios levotiroksino absorbcijos, jį reikia vartoti nevalgius - 60 min. iki pusryčių arba praėjus bent 2 val. po valgio vakare prieš miegą. Pradėjus vartoti levotiroksiną, TTH kiekį rekomenduojama tikrinti po 8-12 savaičių, o vaisto dozė turi būti koreguojama pagal gautus rezultatus.
Gydomų ir negydomų pacientų stebėjimas
Negydomų pacientų stebėjimas būtinas, nes, priklausomai nuo TTH kiekio padidėjimo, iki 5-8 proc. pacientų SH progresuoja į klinikinę hipotirozę. Kita vertus, 6-35 proc. atvejų skydliaukės funkcija normalizuojasi, priklausomai nuo pradinio TTH lygio, skydliaukės antikūnų buvimo ir stebėjimo trukmės. Daugeliu atvejų SH išlieka stabili.
Taigi negydomiems pacientams rekomenduojama skydliaukės hormonų tyrimus kartoti po 8-12 savaičių. Pradėjus gydymą levotiroksinu, rekomenduojama tirti TTH kiekį po 2-3 mėnesių, kol bus pasiektas tikslinis TTH kiekis. Vėliau TTH kiekio tyrimą rekomenduojama kartoti 1 kartą per metus.
SH nėštumo metu
SH nustatoma apie 2-2,5 proc. nėščiųjų populiacijos. Dažniausia SH priežastis nėštumo metu yra lėtinis autoimuninis tiroiditas. 50 proc. moterų, kurioms nėštumo metu diagnozuojama SH, nustatomi padidėję ATPO titrai. SH nėštumo metu gali išsivystyti ir dėl jodo deficito.
SH nustatoma tik remiantis laboratoriniais tyrimais, o ne simptomais, pojūčiais ir klinika, nes jie gali būti susiję su gyvenimo pobūdžio pasikeitimu ir su pačiu nėštumu. Norint laiku diagnozuoti ir išvengti SH nepageidaujamų reiškinių, Amerikos endokrinologų asociacija rekomenduoja visoms pastojusioms moterims ištirti TTH kiekį, jeigu yra:
- Skydliaukės simptomų;
- 1 tipo CD;
- Anksčiau buvęs priešlaikinis gimdymas ar persileidimas;
- Nutukimas;
- Taikytas kaklo ar galvos spindulinis gydymas;
- Skydliaukės ligos giminėje;
- Sunkus jodo trūkumas.
Daugelio mokslinių tyrimų rezultatai įrodo, kad TTH kiekio kraujyje normos ribos nėštumo metu yra mažesnės, t. y. apatinė TTH normos riba yra sumažėjusi 0,1-0,2 mIU/l, viršutinė - 1,0 mIU/l, palyginti su tyrimo normos ribomis nenėščiosioms. Didžiausias TTH kiekio kraujyje sumažėjimas stebimas pirmojo nėštumo trimestro metu. Manoma, kad šis TTH kiekio sumažėjimas yra nulemtas gerokai padidėjusios chorioninio gonadotropino koncentracijos, ypač nėštumo pradžioje.
Rekomenduojamos TTH kiekio normos nėštumo trimestrais:
- Pirmąjį trimestrą - 0,1-2,5 mIU/l
- Antrąjį trimestrą - 0,2-3,0 mIU/l
- Trečiąjį trimestrą - 0,3-3,0 mIU/l
SH priežastis nėštumo metu gali būti jodo deficitas. Nustatyta, kad nėštumo metu dėl pagreitėjusios glomerulų filtracijos ir jodo klirenso bei transplacentinės jodo pernašos vaisiui padidėja jodo poreikis. Nėščių ir maitinančių krūtimi moterų jodo paros norma - 250 μg. Ši jodo paros norma gali būti pasiekta vartojant 150-250 μg kalio jodido tabletes arba nėščiųjų polivitaminus su jodu.
Skydliaukės tyrimai nėštumo metu
Nėštumo metu moterims, kurios jau serga skydliaukės ligomis, skydliaukės funkcija turėtų būti stebima dažniau nei įprastai. Pirmąjį nėštumo trimestrą rekomenduojama tyrimus atlikti kas 4-6 savaites. Po 20 nėštumo savaitės, jeigu skydliaukės funkcija stabilizuota, galima mažinti tyrimų dažnį ir atlikti juos kas 6-8 savaites. Po gimdymo reikėtų dar kartą patikrinti skydliaukės funkciją, nes gali atsirasti pokyčių.
Prevencinės priemonės nėštumo metu
- Jodas yra esminis elementas skydliaukės veiklai, todėl moterims, ypač planuojančioms nėštumą arba jau pastojusioms, svarbu su maistu gauti pakankamai jodo.
- Sveika bei subalansuota mityba, kuri yra būtina bendrai sveikatai palaikyti, bei į ją įtraukti tam tikrų maistinių medžiagų, tokių kaip selenas ir cinkas, kurie yra ypač svarbios skydliaukės veiklai.
- Reikėtų vengti ir streso, nes jis gali neigiamai paveikti skydliaukės veiklą.
| Trimestras | TTH norma (mIU/l) |
|---|---|
| Pirmasis | 0,1-2,5 |
| Antrasis | 0,2-3,0 |
| Trečiasis | 0,3-3,0 |
žymės: #Nestuma
Panašus:
- Negalvok, kad tai normalu! Sužinok viską apie tiroiditą nėštumo metu
- Sportas Nėštumo Metu: Nauda, Saugumas ir Rekomendacijos
- Antidepresantai ir nėštumas: rizika ir nauda
- Ar Vaikai Tikrai Miega Paruošiamojoje Grupėje Darželyje? Sužinokite Tikrąją Tiesą!
- CSM Registracija Vaikų Gimimui ir Neuropulsas Klinikos Vidaus Tvarkos Taisyklės – Viskas, Ką Turite Žinoti!