Mergaičių stovykla, nors ir pasibaigusi, paliko neišdildomą įspūdį, kurį norisi užfiksuoti popieriuje, sudėliojant įspūdžius į lentynas. Emocijos vis dar sproginėja, tarsi užnešant ant kalno ir po to teškiant žemyn.
Pasiruošimo Darbai ir Tobulumo Siekis
Protinga buvo išvažiuoti iš stovyklavietės kelioms dienoms, tarsi atsitraukti ir pažiūrėti į viską iš šalies. Stebiu, kaip ten parinasi kažkas kitas, ruošiantis kitos savaitės Teatro pamainai, kuri bus net 15 dalyvių/vadovų didesnė. Vienas namelis dar labai stipriai kalamas, berniukų zonoje san. mazgai bus užbaigti dieną prieš stovyklą. O pagreitinti nieko negali. Todėl lieka tik ramiai kvėpuoti ir pasitikėti Visata, kad viskas įvyks laiku.
Nepulti į paniką dėl neįkalto kabliuko ar nepakabintų užuolaidų karnizų, o nuolat savęs klausti: be šito neužbaigto darbo/pirkinio stovykla įvyks ar ne? Mes, stovyklos kūrėjai, jau taip save užpjovėm kažkokiu tobulumo siekiu, kad net pirmadienio vakarą, beveik savaitę prieš stovyklą, visi vaikai buvo sugrupuoti pagal amžiaus/lyties grupes ir „suguldyti“ į namelius. O nepadarytų darbų sąraše puikuojasi darbas: „Nupirkti dažų pavadinimo užpurškimui ant maišų, iš kurių darysime pagalves sėdėjimui.“
Taip, norime, kad viskas būtų tobula, išbaigta. Ir pasirodė, kad tokių maksimalistų - perfekcionistų pilna stovykloje. Erika prisodina gėlių į kabančius vazonus ir veža juos iš Ukmergės. Gintarė tempia maišais porolono atraižas - kišim į maišus. Antanas ne tik kala namo sienas, bet ir laidus veda, dušus daro, medienos po laukus bėgioja, Vladas su Marium varo santechnikos darbus taip, kad net rūksta… Aš bandau laikyti per atstumą visokių čiužinių ir patalynių paieškos/pirkimo klausimą. Agnė bėgioja po Senukus tų dažų papurškimui pirkti. Mistinis Jonas dirbina stogelį - valgyklos pratęsimą prie Lesyklos.
Mergaičių Pamaina: Energijos Antplūdis ir Komandos Svarba
Mergaičių pamaina buvo suplakta į vieną su pačios stovyklavietės įrengimu ir atidarymu dideliems renginiams - dar Mergaičių stovyklos pradžios dieną bėgiojom su daiktais, kalėm, kasėm, vežėm, atrodė, kad niekada nesibaigs, atrodė, kad ištrauks paskutinį syvą energijos. Tokie nusikalę, su labai mažai miego, visai ne resursinėje būsenoje ir pradėjom. Dabar žinau tą jausmą, kai pradedi didžiulį procesą žiauriai pavargęs ir nors tas naujas procesas vėl reikalauja bile kiek energijos, sugebėjau jo viduryje tarsi persikrauti ir rasti resursų. Pakako poros valandų miego dieną. Taip ir užbaigiau stovyklą. Anei nusikalus iki šliaužimo, anei iš proto išsikrausčius…
Čia ta vieta, kur iki debesų norėčiau išgirti komandą. Per daug metų išmokome veikti taip, kad gebam pasirūpinti vieni kitais - kažkas iškrenta iš veiksmo dėl per didelio krūvio, tai kiti tuoj pat kaip kokias saugos pagalves sudeda, prisiima sau atsakomybę, varo toliau su iniciatyva ir energija.
Iššūkiai Bendraujant su Tėvais
Kadangi tai jau septinti mano stovyklų organizavimo metai, tai atrodo, kad naujus dalykus yra sunku įdiegti, bet mes bandom. Pernai pabandėm savaitę vaikus palaikyti be ryšio su tėvais ir labai pasiteisino. Šiemet jau garsiai tai deklaruojam, įrašėm į sutartį kaip sąlygą. Vaikai tai lengvai pakelia, bet štai tėvams būna sunku. Todėl labai gerbiu tėvų nerimą ir norą žinoti, nes tai tikrai iššūkis.
Tik mano toks pamąstymas: tėvai rašo man žinutes ir klausia, kaip sekasi jų vaikui. Ką aš turėčiau atsakyti? Kad verkia, liūdi, nori namo ir mamos? Nes tikrai būna tokių atvejų ir ypač tiems vaikams, kurių mamos „kitame laido gale“ siaubingai nerimauja. Atrašau visada, kad sekasi gerai, nes jeigu parašysiu, kad verkia, tai mama apsiverks pati, nervinsis dar daugiau ir neapsikentusi jau kokį trečiadienį už krūmo tupės ir stebės savo vaiką. Ir tada pralaimėsim visi.
Pirmiausia vaikas, nes taip ir nesusidorojo su iššūkiu, tuomet mama, nes akivaizdžiai parodys, kad tarnauja vaikui ir jo manipuliacijoms, na ir paskiausiai mes, stovyklos vadovai, nes nieko gero neduosim nei mamai, nei vaikui. Panašiai nutiks ir su visai dalykais, jeigu jūsų vaikai kažką prisidirbs stovykloje. Manau, kad pakankamai vaikus „drožia“ tėvai, mokymo įstaigos, kiti suaugę. Aš apie jūsiškius sakysiu tik gerai, nes vis tiek laikausi nuomonės, kad su vaikais visada viskas gerai, visada gali susitarti, o va su tėvais būna reikalų… Ir per Mergaičių pamainą supratau, kad turiu daugiau laiko ir dėmesio skirti tėvams, bendradarbiavimui su jais.
Vaikų Elgesio Problemos ir Individualūs Pokalbiai
Yra vaikų, kurie jau kažkur ne į tą pusę „nuauklėti“ ir tai labai matosi kitų vaikų kontekste. Jie tarsi išsišoka iš minios pačiais įvairiausiais būdais, pvz.: valgo trijų vaikų porciją, nesusitvarko su savo emocijom ir eina „galvom“, mušasi, piktybiškai tyčiojasi, žemina kitus, stumdosi. Su tokių vaikų tėvais ypatingai norėtųsi pasikalbėti, tam ir darome individualius pokalbius po stovyklos.
Prisiimk atsakomybę už tai, kad visi būdai kaip tai padaryti, visi atsakymai yra tavo paties viduje. Jeigu keisis, ieškos atsakymų tėvai, vaikams viskas atsitiks savaime. Visi kabliukai, ant kurių pasikabinę vaikai, yra tėvų viduje.
Stovyklos Istorijos: Angelų Namas ir Restoranas "Lesyklėlė"
Nutiko dalykų, kurie pakeis, papildys stovyklos istorijas. Angelų namo pirmame aukšte yra trys miegamieji. Vis pavadinimai jiems neatėjo, tai laikinai pavadinau Šiaurinis, Rytinis, Pietinis. Tam, kas vyksta ir vėl žodžių per maža… surėmę pečius su nuostabia komanda ėmėm ir pasiekėm finišą - sukūrėm ir atidarėm stovyklą vaikų stovykloms. Darbus visus užbaigti spėjom, tik aš niekaip negalėjau suskaičiuoti vaikų. Sąraše mažiau nei yra fiziškai nors tu ką… na, bet iki vakaro susiskaičiavom.
Valgydamos vakarienę pagiau pavadinimą gavusiame restorane „Lesyklėlė” buvom aptarnautos keturių nuostabių padavėjų. Taip taip - atsirado norinčių priimti užsakymus ir maistą tiekti prie stalelių. Vyko ekskursija po teritoriją: Angelų namas, kluonas, Varlių namas, kamara - vadovų štabas, lizdas, Ežiukų bažnyčia, Ąžuolų namas, Gaia kalnelis, Taikos burė ir t.t. - tikrai visko daug, todėl vyksta tarsi susikratymas.
Knygos Gimimas ir Mistiniai Pavadinimai
Kuriant stovyklą nutiko ir vis dar vyksta kiekvieną dieną, akimirką tiek istorijų, kad nebeįmanoma jų papasakoti FB postais. Todėl prieš kelias dienas sėdėdama oro uoste, prismaugta neparašytų žodžių, išsitraukiau kompiuterį ir pradėjau rašyti…. savo trečiąją knygą „Stovyklos istorijos“. pati buvau nuo savęs apakus, neįsivaizduoju kada aš rašysiu, nes tik vakar ir prasidėjo pats šių metų darbymetis, bet atėjo visiškas suvokimas, kad daugiau nebegaliu atidėlioti.
Viskas prasidėjo nuo to, kad man brolis, šią žiemą remontuodamas kamarą padarė per mažą kambariuką ir jame nebetelpa dvigulė lova ir rūbų kabykla. Pasidariau tokią vienuolės cėlę su siaurute lova iš urios besiversdama naktį bijau iškristi. Užlipęs į antrą aukštą Jonas tarselėjo: „O kas čia spintoje miega?“ Taip ir liko - spinta. Jono talentas klijuoti pavadinimus skleidėsė kaip koks bijūnas kasdien. Atėjo, apžiūrėjo statomą Ežiukų namą ir užklijavo jam „Ežiukų bažnyčią“. Mano vazoną, pastatytą kokiai gėlei, kuri puoš valgyklą, Jonas per vieną sekundę užvadino „Rododendrų baseinu“.
Pavadinimą viauktelėjo vienų mergaičių tėtis, atvežęs mergaites į stovyklą ir išgirdęs istoriją, kad nerandam valgyklai pavadinimo. „Na, jeigu čia lizdas, tai valgymo vieta yra lesykla.“ Taip ir prilipo restoranas „Lesyklėlė“.
Padavėjų Iniciatyva ir Virėjų Kreatyvumas
Keturios mergaitės pasiūlė būti padavėjomis ir aptarnauti sėdinčias prie stalelių. Mes, vadovės ir virėjos, pripratę prie įprastos tvarkos, tik klapt klapt… o tai kaip čia? Ilgai užtruks, nepatogu, ne taip kaip esam pratę maistą dalinti… „Leiskim joms žaisti“ - sulaikė mane vadovė Gintarė. Gerai, leiskim.
Bet prisėdau prie kompiuterio trumpai papasakoti apie dar dvi išprotėjusias, pagavusias stovyklos „vaibą“ virėjas. Ramunė su Goda taip ruošėsi ir laukė stovyklų, kad specialiai joms siuvo prijuostes iš senų džinsų, taikė rūbus ir atėjusi į virtuvę pamačiau du, žurnalo viršelio vertus, modelius.
Šiandien mūsų restoranas „Lesyklėlė” dar labiau išgražėjo - papuošėm vakar rinktom kupolėm ir šiandien pintom kasom. Nu tokia tikrų tikriausia lesyklėlė, gal net kiek raganiška. O aš žiūrėjau į lesyklos nuotrauką su saule, kasom ir galvojau, kad keistesnio pastato nesu mačius: nei namas, nei pavėsinė, nei namuose sau taip darytum, nei viešo maitinimo vietoj… Toks pastatas apie kokius svajojau, kad turėtų būti vaikų stovyklavietėje.
Angelų Namas ir Asmeninės Erdvės
Labai norėčiau įdėti nuotraukų ir iš Angelų namo IIa, kuriame miega 21 mergaitė. Ten yra trys kosminės erdvės: Angelų, Elfų/fėjų ir Sesių/geriausių draugių. Man labai patinka vis pagulėti ant kurios nors lovos pas mergaites todėl šiandien įsikerėblinau ant mžiniško čiužinio, kurį mano brolis davė pasaugot su leidimu ant jo per stovyklas pagulėti vaikams. Šią savaitę ant jo miega Adrija ir Miglė. Gulėjom, plepėjom, aš pasakojau, kad čia mano brolio čiužinys ir staiga supratau, kad ir vėl keistas sutapimas - viena iš brolio dukrų yra Adrija.
Iššūkiai ir Susitaikymas su Savimi
Šiandien pasidaviau imti iššūkį ir daryti tai, kas nelabai patinka - esu alergiška saulei, todėl ėjimas prie ežero vidurdienį, kepinant trim karščio visai ne mano pomėgis. Na, bet didžioji dalis mergaičių norėjo prie ežero tai aš viens du trys su skėtuku tą kilometriuką pirmyn ir atgal šast, dar valandėlę prie ežero. Va, ėmiau ir padariau. Mergelės atsivėrinėja, pavirkauja, paliūdi, migruoja iš vienos miegojimo vietos į kitą… vyksta nuostabus susiderinimo procesas, byra kasdienės draugystės, randasi naujos.
Širdelių Žaidimas ir Naktipiečiai
Visada apsiašaroju per vakarinį Širdelių žaidimą. Tai procesas, kurio metu kiekviena mergaitė gali gauti didelį resursą ir palaikymą. Kartais atrodo, kad jo nebereikia žaisti, nuobodu, neįdomu, bet kas vakarą stebėdama procesą suprantu, kad būten jo ir trūksta dienos užbaigimui. Ir naktipiečiai. MERGAIČIŲ pamaina yra vienintelė, kurioje duodame naktipiečius.
Žygis Prie Ežero ir Asmeninių Erdvių Kūrimas
Kiekvienoje stovykloje vyksta dieninis žygis, kurio metu nueiname 12 ar net 16 km, bet Mergaičių pamainoje toks žygis niekaip neina, tai darome pikniką prie ežero ir einame tik 6 km, na tris pormyn ir tris atgal. Eidamos pirmyn rinkome žemuoges į vaflinius puodelius, o prie ežero tirpdėm šokoladą ant laužo ir juo pagardinom žemuoges - taip poniškai užkandžiavom. Grįžę kūrėme savo asmenines erdves: kas po medžiu, kas po krūmu kūrė savo buvimo erdvę.
Naujas Daiktų Dalinimo Būdas
Išbandėm naują daiktų dalinimo būdą. Mistinio kaimyno Jono draugas šveicaras, na tas, kur ežiukus gaudė, savo šalyje dirba įdomiam vaikų pramogų parke, kuriame vaikai kala, stato, konstruoja gan didelius statinius, labirintus. Visas priemones ir įrankius jie pasiima su parašu išdavimo punkte ir baigę darbą priduoda. Na tai šiandien ir pas mus veikė išdavimo punktas - grėblius, žirkles ir kitus erdvių kūrimui reikalingus dalykus atidavėm su parašais. Suveikė.
Lūžio Diena ir Emocijų Gylis
Šiaip keista šiandien diena - lūžio. Paprastai tai nutikdavo trečiadienį, bet šioje pamainoje matyt esam stipriai patobulėję ir pasiektas emocijų gylis šiandien buvo toks, kokį pasiekdavom trečiadienį. Ašarų daug mažiau, mamų ir namo nori tik pora. Per daug metų esam atidirbę labai gerą programą stovyklų, žinom, kas eina, kas tinka, o kas ne, BET…. programa kasdien keičiasi kelis kartus, judam tarsi erdvėje, bandom naujus dalykus. Kartais užstringam.. kad ir su tuo asmeninių erdvių kūrimu… ankstesnėse stovyklose tai būdavo daug malonumo, kūrybos ir fantazijos atnešantis užsiėmimas, o šiandien šešios mergaitės nepasidalino vienu gluosniu, buvo daug ašarų ir man jau norėjosi stabdyti reikalą, nes nugi nefainai. Kvietėm į papildomą ratą ir kalbėjom apie poreikius, įsiklausymą į savo pojūčius, gebėjimą atsekti juos ir neignoruoti. Vakare per širdelių žaidimą pačios mergaitės pradėjo apsikabinimus… uch, pagaliau!
Diena Stovykloje: Nuo Mankštos Iki Rankdarbių
Diena buvo ilga kaip koks mėnuo. Taigis, pradėjom dieną puikia mankštele ir išsvajotais sausais pusryčiais su jogurtu ar pienu. Rytinio susirinkimo metu kalbėjom apie šalių skirtumus ir belaukdamos indiškų šokių mokytojos Jurgitos pamokos, vėrėm lietuviškus sodus iš šiaudų. Dar kartą įsitikinau ir pamainos vadovės suprato, kad šioje pamainoje daug rankdarbių nepadarysi. Mergaitės nemoka naudotis adata, siųti, verti - rankos neišlavintos, o ir kantrybės žiauriai neturi. Nors buvau nuleidus rankas dėl rankdarbių, vadovė Gintarė, kuri šiaip yra aktorė ir visai ne rankdarbių darytoja, rankų nenuleido ir įtraukė mergaites į lėlyčių iš siūlų gamybą. Finale lėlytės gavosi terapinės, su jomis sukom išsukom visą istoriją apie mirusių gyvūnėlių dvasias ir sukūrėm joms altorėlį.
Elgesio Pokyčiai ir Tylos Poveikis
Vakare prieš susirinkimą mergužėlės pradėjo sproginėti - mėtėsi kankorėžiais, pravardžiavosi ir skundė vienos kitas… na, toks be ryšio reikalas, kai išlenda kai kurių ragiukai, baigiasi geras išauklėjimas ir jos parodo tikrąjį veidą. Po Širdelių žaidimo išėjom į tylą iki pusryčių.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Ar Tikrai Reikia Mokėti Darbo Biržai, Jei Auginate Vaikus? Sužinokite Visa Tiesą!
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Nuo Kelių Metų Galima Palikti Vaiką Vieną Namuose: Teisiniai Aspektai ir Patarimai Tėvams
- Vaikiška čiuožykla Smoby – Išsamūs atsiliepimai ir geriausia apžvalga!
- Neįtikėtini Vaikų Gimtadienio Receptai: Lengvi, Greiti ir Skaniausi Patiekalai