Šiame straipsnyje aptarsime, kokia parama priklauso auginantiems vaikus, jei susiduriama su nedarbu.
Nedarbo išmoka ir šeimos situacija
Liepos mėnesį, vienos šeimos istorija atskleidė, kaip netikėtai galima likti be pajamų. Vyras neteko darbo, o žmona, registruota Užimtumo tarnyboje, daugiau nei metus laukė tinkamo pasiūlymo. Moteris nusprendė įgyvendinti seną svajonę ir imtis savo veiklos, tačiau netrukus sulaukė akibrokšto - nespėjusi uždirbti nė cento, ji neteko nedarbo socialinio draudimo išmokos. Užimtumo tarnybos darbuotoja informavo, kad darbo paieškos išmoka jai nebebus skiriama, nes jos statusas pasikeitė ir ji nebesanti bedarbė.
Moteris tvirtino, ieškodama išeities ir norėdama nors šiek tiek pagerinti šeimos finansinę padėtį, kreipusis į Socialinės paramos skyrių, tačiau ir ten sulaukusi neigiamo atsakymo. „Faktas, kad šiai dienai mūsų šeima liko be pajamų, - dar ne priežastis ir sąlyga gauti valstybės paramą. Tam trukdo prieš du mėnesius man grąžinta pajamų mokesčio permoka (...), kuri įpareigoja perskaičiuoti paskutinių trijų mėnesių pajamas. O įvertinus praėjusių mėnesių ataskaitą (mūsų penkių asmenų šeimai neteko mažiau nei 700 eurų mėnesiui), pateikiama išvada, kad mūsų šeima neturi teisės gauti socialinę išmoką.
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė patikslino, kad darbo paieškos išmoką nuo liepos 1 d. M. „Kaip matome, darbo paieškos išmoka priklauso tik asmenims, atitinkantiems bedarbio statuso sąlygas. Šiuo atveju Užimtumo tarnyba gali tarpininkauti įsidarbinant. Netekus pajamų, siūlytume kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių“, - nurodo M.
Socialinė parama ir pašalpos
„Nepasiturintys gyventojai turi teisę gauti socialinę pašalpą, jeigu jų gaunamos pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės už 1,1 valstybės remiamų pajamų dydį, t. y. už 140,8 euro“, - priduria M. Anot M. „Moteris atitinka nurodytas sąlygas - ji yra dirbanti, nes įsteigė mažąją bendriją. Tačiau sprendimas dėl socialinės pašalpos skyrimo buvo nepriimtas dėl to, kad moteris nepateikė sutuoktinio pažymos apie darbo užmokestį. Neturint šios pažymos, specialistai negali paskaičiuoti socialinės pašalpos dydžio šeimai“, - vėliau LRT.lt patikslino M.
Ši funkcija joms pavesta siekiant didinti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams tikslingumą ir veiksmingumą bei teikiant paramą tiems asmenims, kuriems jos labiausiai reikia. Todėl, atsižvelgiant į realią asmens (šeimos) situaciją ir konkrečias aplinkybes, savivaldybė turi teisę savivaldybės tarybos nustatyta tvarka teikti socialinę paramą ir kitais Įstatyme nenumatytais atvejais“, - teigė M.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutiniškai per vieną 2021 metų pirmojo pusmečio mėnesį socialinę pašalpą gavo 66,35 tūkst. asmenų arba 2,38 proc. visų Lietuvos gyventojų.
Valstybės draudimas auginantiems vaikus
Tačiau ne visi žino, kad tam tikrais atvejais tėveliai yra draudžiami valstybės, ir nepasidomi, ką reikia padaryti, kad šis draudimas galiotų. Dažniausiai pasitaiko atvejų, kai darbo biržoje registruotos nėščiosios, iš gydytojo gavusios pažymą apie nėštumą, pristato ją darbo biržai, bet tokios pažymos nepateikia teritorinei ligonių kasai.
Toks statusas įgyjamas atvykus į teritorinę ligonių kasą ir pateikus atitinkamą pažymą. Ar nėščioji niekur nedirba, ar netekusi darbo yra registruota darbo biržoje, ji turi kreiptis į gydytoją dėl pažymos apie nėštumą ir tokią pažymą (originalą) pateikti ligonių kasai. Pažymoje turi būti įrašyta data, kada moteriai suėjo 28 nėštumo savaitės. Pažymos duomenys įvedami į Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą ir nuo to momento besilaukianti moteris tampa drausta. Jos draustumas galioja ir 56 dienas po gimdymo.
Sveikatos draudimo įstatyme įtvirtinta nuostata, pagal kurią apdraustaisiais valstybės lėšomis laikomi vienas iš tėvų (įtėvių,) arba globėjų, auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių) arba globėjų, auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų. Vadinasi, nedirbanti mama, pagimdžiusi kūdikį, praėjus 56 dienoms po gimdymo turi teisę į privalomąjį sveikatos draudimą valstybės lėšomis, tačiau ši teisė taip pat turi būti patvirtinta ligonių kasoje.
Pasirinkti valstybės lėšomis apdraustojo statusą gali tik vienas iš tėvų - arba mama, arba tėvas, jei jie nedirba. Tėvai tarpusavyje turi susitarti, kuris bus apdraustas valstybės lėšomis. Tas, kuris pageidauja tokio draudimo, teritorinei ligonių kasai privalo pateikti vaiko (vaikų) gimimo liudijimo originalą (liudijimų originalus) ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kol tėvai nesikreipia į ligonių kasą, ši neturi informacijos, kuris iš tėvų pasirinko draudimą valstybės lėšomis.
Ką daryti, jei gimus vaikui arba praradę darbą, laiku į ligonių kasą nedirbantis tėvas ar mama nesikreipė? Apdraustaisiais valstybės lėšomis, pateikę reikiamus dokumentus ligonių kasai, tėvas ar mama tampa nuo vaiko gimimo dienos. Vadinasi, privalomojo sveikatos draudimo įmokų skola, jei tokia buvo susidariusi nedirbant, Sveikatos draudimo įstatyme numatytu vaiko auginimo laikotarpiu, panaikinama.
Tačiau laiku neatvykus į ligonių kasą susitvarkyti draudimo, atsiranda nepatogumų gydymo įstaigoje - pirmiausia tokie tėvai siunčiami į ligonių kasą ir tik paskui jiems suteikiamos ligonių kasų apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos.
Kitos apdraustųjų valstybės lėšomis grupės
Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų grupės nustatytos Sveikatos draudimo įstatyme:
- nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti arba turintys iki 2017 m. gruodžio 31 d.
- vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį (teikiantys jam pagalbą namuose), kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m.
- pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m.
- asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą - savivaldybės išduotą nukentėjusio 1991 m.
- vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d.
Parama vienišiems tėvams
Vienoms vaikus auginančioms mamoms ar tėčiams priklauso išmoka už du papildomus vaiko priežiūros mėnesius, o skirtingos savivaldybės siūlo ir daugiau paramos vienišiems tėvams priemonių. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, santuokos neįregistravusiems tėvams vėliausiais turimais 2021 m. Vaikų, gimusių ne santuokoje, dalis 2021 m. sudarė 25,57 proc. Maždaug pusė (44,9 proc.) 2021 m.
Kaip rodo Europos Sąjungos statistikos tarnybos 2021 m. duomenys, vienišų tėvų šeimos Lietuvoje sudaro apie 25 proc. visų namų ūkių, kuriuose auginama vaikų, ir šis skaičius kasmet auga. ES vidurkis siekia 14 proc.
Kaip nurodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, šiuo metu bene didžiausias vienišiems tėvams tenkantis iššūkis - didelė skurdo rizika. Skaičiuojama, kad vieno suaugusio asmens su vienu ar daugiau vaikų skurdo rizikos lygis 2021 m. siekė 39,1 proc. Palyginus su 2020 m., šis rodiklis sumažėjo 6,1 proc.
Gimus vaikui, jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų, jis turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už papildomą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį. Per papildomus du mėnesius, kai vaiką augina tik vienas iš tėvų, galima ir dirbti, ir gauti viso dydžio vaiko priežiūros išmoką, kuri siekia 78 proc.
Atsižvelgiant į šeimos ar vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas šiais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai šeima augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas iš šeimos narių ar vienas gyvenantis asmuo yra neįgalus, mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti esant didesnėms pajamoms, t.
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė, kai vaiką augina vienišas tėvas ar mama, teikia prioritetą priimant į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigas. Kaip akcentuoja savivaldybė, toks prioritetas gali būti taikomas tik tada, kai vienas iš tėvų yra miręs, nenurodytas vaiko gimimo liudijime, teismo pripažintas neveiksniu, dingusiu be žinios arba nežinia kur esančiu. Tėvams išsiskyrus toks prioritetas būtų taikomas tik tuo atveju, jeigu vienam iš tėvų teismo sprendimu buvo apribotos tėvystės teisės.
Taip pat savivaldybės taiko papildomą paramą šeimoms, gaunančioms mažas pajamas.
Panašus:
- Miesto mokestis vaikams: kas tai ir kur jis taikomas? Sužinokite viską čia!
- Kaip Paprastai Gauti Sodra Vaiko Priežiūros Išmoką – Visas Vadovas
- Sužinokite Vaiko Pinigų Mokėjimo Datas ir Gaunate Maksimalų Palaikymą Šeimoms Biržų Rajone!
- Kaip Tinkamai Tvarkyti Darželio Praleistas Dienas: Sveikatos Ministerijos Patarimai
- Neįtikėtinos vaikų globos namų auklėtinių gyvenimo istorijos Lietuvoje, kurios sukrės širdį!