Mokslai, aprašantys žmogaus raidą ir ugdymą gyvenimo tarpsniais, pripažįsta žmogaus unikalumą ir specifiškumą kiekvienam amžiaus tarpsnyje. 7-11 vaiko gyvenimo metai - tai mokyklinio laikotarpio pradžia, kai didžiausi vaiko sugebėjimai atskleidžiami mokantis. Šiame amžiuje vyksta dideli pokyčiai vaiko socialinėje aplinkoje - vaikas pradeda lankyti mokyklą ir susiduria su sistemingo mokymosi pradžia. Šiuo laikotarpiu vaikas turi išmokti būti darbštus, laikytis disciplinos ir vykdyti tam tikrus suaugusiųjų nurodymus. Viskas prasideda nuo to, kad vaikas kartu su kitais klasės draugais mokosi bendrus dalykus, atlieka tokius pat namų darbus - taip vaikas pradeda jaustis klasės dalimi.
Mokyklinio amžiaus vaikų svarbiausias užsiėmimas yra mokymasis, bet vis dar svarbūs tebėra žaidimai su draugais, kurių neturėdami vaikai būna labai nelaimingi. Žaidimas - tai manipuliavimas žaislais, socialinių vaidmenų mokymasis. Žaisdamas vaikas kaupia patirtį, susidaro veiklos įgūdžius, perpranta žmonių tarpusavio santykius, sprendžia problemas, mąsto ir kuria. Svarbu, kad vaikas žaistų turinčius ugdymo funkciją žaidimus - lavinančius smulkiąją motoriką, praplečiančius žodyną. Žaidimais galima ne tik mokyti, bet ir gydyti - paprastai tuo naudojasi psichologai. Per žaidimą lengviau atsiranda kontaktas su vaiku, nes vaikas lengviau save išreiškia per žaidimą ar kitą neverbalinę veiklą nei žodžiais.
Vaikų atstūmimo priežastys mokykloje
Psichologų manymu, vaikų kolektyvuose dažnai susikoncentruoja emocijos, tiek teigiamos, tiek neigiamos. Priežastis, kodėl vaikas tapo atstumtuoju, greičiausiai slypi jame. Vaikų kolektyvas tiesiog tapo indikatoriumi, leidusiu įžvelgti problemą. Būtent čia, šeimoje, gimsta elgesio modeliai: vaikas, kurio tėvas nuolat žemina motiną ar vyresnius šeimos narius, nevalingai kopijuoja tokį elgesį. Bet to, noras parodyti agresiją atsiranda ir tada, kai yra žeminama ar slopinama asmenybė.
Dažniausiai atstumtąjį įsivaizduojame kaip užsidariusį, nedrasų ir išsigandusį vaiką, kuriam šeimoje atitenka pavaldinio vaidmuo. Tačiau atstumti gali būti ir kitokio tipo vaikai:
- Juokdarys. Keista, bet tokie vaikai patys stato save į pajuokos objektą. Jie atsiriboja nuo viso kolektyvo, nes nenori gyventi pagal priimtas šios grupės taisykles. Juokdariai dažniausiai yra labai protingi ir pažangūs. Jų protas leidžia jiems gana taikiai išspręsti konfliktinę situaciją. Tam tikru momentu jie gali padaryti ar pasakyti kažką juokingo, taikliai ir vietoje, tuo sukeldami klasiokų juoką.
- „Balta varna“. Skirtingai negu „juokdariai“, tokie vaikai negali kontroliuoti susiklosčiusios situacijos, nes yra išorinių priežasčių ir veiksnių, kurie daro juos kitokiais.
- Antagonistas. Pats sudėtingiausias tipas. Tokie vaikai dėl auklėjimo ir susiklosčiusios aplinkos šeimoje elgiasi savanaudiškai, jie mano, kad yra geresni ir protingesni už kitus. Jie patys sukelia neigiamą bendraamžių požiūrį į save, nes nuolat pabrėžia savo pranašumą ir išskirtinumą. Šie vaikai gali žeminti ir erzinti visus iš eilės.
Verta pažymėti, jog nesvarbu, kokiam tipui priklauso atstumtasis, visus juos vienija bendras bruožas - nesugebėjimas konstruktyviai mąstyti. Pirmiausiai šį klausimą turi spręsti tėvai, o tik po to mokytojai.
Kaip padėti atstumtam vaikui?
Labai svarbu laiku pastebėti, kad vaikas turi bendravimo problemų su bendraamžiais. Antras žingsnis - reikia pakalbėti su mokytoju. Tokiu būdu tėvai galės pažvelgti į situaciją iš kitos pusės. Vaikas neturi dalyvauti šiame pokalbyje, geriausia, jeigu jis išvis apie jį nežinos. Priešingu atveju, yra rizikos, kad vaiko ir mokytojo santykiai staigiai pasikeis. Vaikas gali gėdytis, užsisklęsti savyje, nes galvos, kad mokytojas yra juo nepatenkintas.
Žinoma, net negalvokite apie fizinius konflikto sprendimo būdus. Atvirkščiai, vaikas turi išmokti išspręsti problemą taikiai. Pavyzdžiui, jeigu iš vaiko šaipomasi ir juokiamasi, pasiūlykite jam pasijuokti kartu su skriaudikais. Paaiškinkite, kad toks elgesys nokautuos kenkėjus, juk jie tik ir laukia skriaudžiamojo ašarų.
Kiti patarimai, kaip padėti vaikui:
- Jeigu vaikas užsisklendęs savyje ir jam labiau patinka piešti vienatvėje, galite leisti jį į kūrybinius būrelius, kur jis susiras draugų su panašiais interesais.
- Taip pat galite pakviesti klasės draugus į svečius, su jais susipažinti. Jaukioje namų aplinkoje vaikai jaučiasi daug ramiau, lengviau bendrauja, artimiau susipažįsta vienas su kitu.
- Reikėtų stiprinti vidinę mokymosi motyvaciją, pasitikėjimą savo jėgomis, įvertinti turimus resursus ir atrasti, kaip jie galėtų padėt vaikui susidaryti naujus įgūdžius, įsisavinti informaciją. Galbūt vaikui lengviau prisiminti ne vaizdinę informaciją, bet gaunamą lytėjimu. Naudinga vaikui padėti susisteminti medžiagą, ją atpasakoti, įsiminti, daryti planus.
Ką daryti, jei vaikas tyli?
Toks vaikas paklaustas tyli - taip elgtis gali pamokų metu, o su draugais ar tėvais būti aktyvus, kalbus. Vaikas taip elgiasi, nes yra neįprastoje aplinkoje ir jam reikia laiko adaptuotis. Tylinčiam vaikui reikalinga saugi aplinka. Galima būtų pokalbį pradėti apie vaikui įprastus, jam svarbius dalykus. Reikėtų tokį vaiką įtraukti į bendrą veiklą - tegul tai būna per rankas siunčiamas kamuoliukas sustojus ratu. Gali pasitaikyti tylėjimas „iš principo“. Nereikėtų kovoti su tokiais vaikais.
Bendravimo įgūdžių lavinimas
Vaikams gali būti sunku susirasti draugų dėl įvairių priežasčių. Neretai vaikai, kuriems yra būdingas padidintas aktyvumas, impulsyvumas, nedėmesingumas, susiduria su sunkumais užmezgant ir išlaikant draugystes su kitais vaikais. Taip pat su bendravimo sunkumais gali susidurti vaikai, kurių komunikacijos įgūdžiai yra neišlavėję. Vaikams gali būti sunku inicijuoti, išlaikyti pokalbį su vaikais.
Dar daugiau, su bendravimo sunkumais gali susidurti vaikai, kuriems yra būdingas nusišalinęs, nedrąsus, baimingas, drovus, suvaržytas elgesys su bendraamžiais, kitais vaikais. Svarbu vaikų drovumo nemaišyti su vaikų introversija. Dalis vaikų tiesiog labiau mėgsta turėti vieną ar kelis artimus žaidimų bičiulius, o ne būti didelėse draugijose ar megzti naujas pažintis su nepažįstamais vaikais.
Neretai bendravimo sunkumų turinčių vaikų elgesys, emocinės reakcijos erzina kitus vaikus, vaikai gali atstumti ir izoliuoti bendravimo sunkumų turinčius vaikus. Gana dažnai vaikai, turintys bendravimo sunkumų, nepasitiki savimi, jaučiasi vieniši. Bendravimas su kitais vaikais tampa nemalonia, emociškai sunki patirtis, kurios vaikai pradeda galiausiai vengti.
Antra, galite mokyti vaiką, kuris turi bendravimo sunkumų, socialinių įgūdžių namų aplinkoje. Socialinių įgūdžių mokymus galite pradėti nuo kontakto užmezgimo mokymų. Galite padrąsinti vaiką pradėti pokalbį, prisijungti prie kitų veiklos modeliuodama įvairias situacijas namų aplinkoje, skaitydami ar žiūrėdami įvairias socialines istorijas. Taip pat padėkite vaikui lavinti ir kitus svarbius komunikacijos įgūdžius. Vaikui svarbu lavinti savęs pristatymo, aktyvaus klausymosi, kvietimo žaisti įgūdžius.
Žaiskite su vaiku. Galite žaisti įvairius žaidimus, įskaitant vaidmenų žaidimus. Žaidžiant šiuos žaidimus galima išmėginti įvairius elgesio būdus ir socialinius vaidmenis. Žaidimo metu galite panaudoti įvairias lėles ir kt. žaislinius personažus. Svarbu nekritikuoti vaiko, netrikdyti vaiko žaidimo, nesiimti iniciatyvos, nesielgti direktyviai. Žaidimo metu vaikas mokysis kaip dalintis, bendradarbiauti, imtis iniciatyvos žaidime, išlaukti savo eilės.
Tėvų vaidmuo
Svarbu, kad tėveliai pastebėtų vaiko galias, stiprybes, veiklos sritis, kuriose vaikas yra išties gabus. Drąsinkite vaiką užsiimti dominančiomis veiklomis. Vaikams, turintiems bendravimo su bendraamžiais sunkumų, yra labai reikalingas žmonių, kuriais vaikai pasitiki, supratimas, palaikymas, padrąsinimas bei galimybė kalbėti apie savo sunkumą, jausmus, kuriuos kelia įvairus bendraamžių elgesys.
Pasistenkite ramiai reaguoti į vaiko pasakojimą. Jeigu vaikas mato, kad pasakojimas kelia stiprius neigiamus jausmus tėvams (pyktį, liūdesį, nusivylimą ar kt. jausmus), tai vaikas gali išsigąsti ir galbūt daugiau nebenorės jaudinti tėvų bei pasakoti apie savo sunkumus.
Pabaigoje norėtųsi pasakyti, kad kartais nutinka taip, kad savo vaikų atžvilgiu mes, tėvai, turime per didelius lūkesčius. Pabandykite įsivaizduoti, kaip Jūsų vaikas turėtų jaustis, kai jam nepavyksta pateisinti Jūsų ar kitų asmenų „socialaus vaiko” lūkesčių? Įsivaizduoju, kad tiek Jūsų, tiek ir kiti vaikai, kurie nepateisina savo tėvų lūkesčių, gali jausti kaltę galvodami, kad nuvylė savo mylimus artimuosius. Taip pat vaikai gali jaustis nevisaverčiais, vaikams gali pradėti formuotis menkavertiškumo jausmas.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
- Vaikiškų kostiumų nuoma Vilniuje ir Jeruzalėje – Spindėkite šventėse su stilingais vaikų kostiumais!
- Neramus Kūdikio Miegas: Atraskite Efektyvias Priežastis ir Greitus Sprendimus!