Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius.
Nešališkumo Reikalavimai
Pirmiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus:
- Teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas.
- Teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę.
Teismo procesas turi būti organizuojamas, proceso veiksmai atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, kad proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba kad teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi.
Netgi tai, kaip situacija atrodo, gali turėti tam tikros svarbos, teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas.
Tačiau nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik kurio nors proceso dalyvio nuomonės.
Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo.
Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių.
Šiame straipsnyje pateiktas teisėjo nušalinimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis, jo 1 dalies 4 punktas leidžia grįsti nušalinimą ir kitomis šiame straipsnyje konkrečiai neįvardytomis aplinkybėmis, tačiau keliančiomis pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu.
Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, patvirtinančios teismo suinteresuotumą priimti kuriai nors vienai proceso šaliai palankų sprendimą ar tendencingą proceso organizavimą.
Sprendžiant dėl teismo nešališkumo svarbu įvertinti tikslų teismo atliktų veiksmų turinį ir jų kontekstą.
Pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas vertino (ne)šališkumo aspektu, buvo išdėstyti aprašomojoje nuosprendžio dalyje teismui pagal savo vidinį įsitikinimą vertinant įrodymus.
BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, kasaciniuose skunduose aptariami pirmosios instancijos teismo argumentai yra pateikti platesniame kontekste; nurodomi teismo motyvai nebuvo vien subjektyvi pirmosios instancijos teismo nuomonė; teismas rėmėsi byloje esančiais įrodymais.
Todėl įvertinus, kad apkaltinamasis nuosprendis motyvuotai grindžiamas įrodymų visuma, darytina išvada, jog teismo nuosprendžio argumentai nesudaro pagrindo manyti, kad šis teismas subjektyviai turėjo išankstinį nusistatymą arba objektyviai pagrįstai galėjo sudaryti įspūdį, kad buvo suinteresuotas bylos baigtimi.
Doc. dr. R. Merkevičiaus komentaras:
Sprendžiant dėl teismo nešališkumo svarbu įvertinti tikslų teismo atliktų veiksmų turinį ir jų kontekstą; pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas vertino (ne)šališkumo aspektu, buvo išdėstyti aprašomojoje nuosprendžio dalyje teismui pagal savo vidinį įsitikinimą vertinant įrodymus; teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu; jei apkaltinamasis nuosprendis motyvuotai grindžiamas įrodymų visuma, teismo nuosprendžio argumentai nesudaro pagrindo manyti, kad šis teismas subjektyviai turėjo išankstinį nusistatymą arba objektyviai pagrįstai galėjo sudaryti įspūdį, kad buvo suinteresuotas bylos baigtimi.
Kreipimasis į Konstitucinį Teismą
Teismui nėra privalomi proceso dalyvių prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą tik nustatęs, kad prašymas yra pagrįstas.
Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą kiekvienas teismas sprendžia pats savarankiškai.
Kai teismui pateikiamas prašymas nėra motyvuotas, teismas, netenkindamas tokio prašymo, neprivalo savo sprendimo papildomai argumentuoti.
Todėl apeliacinės instancijos teismas, išsamiau neargumentuodamas sprendimo nesikreipti į Konstitucinį Teismą, šioje byloje BPK nuostatų nepažeidė.
Byloje nustatyta, kad nuteistųjų ir jų gynėjo pareikštą nušalinimą pirmosios instancijos teismo teisėjai BPK 59 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka 2021 m. kovo 18 d. nutartimi išsprendė pati bylą nagrinėjusi teisėja, motyvuotai atmesdama pareikštą nušalinimą.
BPK suteikia teisę proceso dalyviams apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka, be kitų klausimų, apeliaciniame skunde keliant ir teismo nešališkumo stokos klausimą (312 straipsnio 1 dalis).
BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktyje nustatyta, kad, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas.
Nuteistieji šioje byloje turėjo galimybę ir pasinaudojo teise į apeliacinį procesą, taip pat teisės į nešališką teismą užtikrinimo klausimais.
Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs bylą fakto ir teisės klausimais apeliacine tvarka, priimtame nuosprendyje išnagrinėjo ir nuteistųjų skundus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, įvertino teisėjo nušalinimo pagrindus, kurie buvo reiškiami pirmosios instancijos teisme, ir nuteistųjų skundus dėl šio teismo šališkumo motyvuotai atmetė.
Taip apeliacinės instancijos teisme buvo veiksmingai užtikrinta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į nešališką teismą.
Be to, nuteistųjų kasaciniuose skunduose nurodytais aspektais teisės į nešališką teismą užtikrinimo klausimas patikrintas ir kasaciniame teisme.
Dėl to darytina išvada, kad byloje nepažeista teisė į nešališką teismą.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismo kreipimasis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitiktį aukštesnės galios teisės aktui, Konstitucijai, ir tos atitikties tyrimas nėra savitiksliai dalykai, teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kaip konstitucinio instituto, paskirtis - užtikrinti, kad bus įvykdytas teisingumas.
Savitikslis prašymas ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai vertintinas kaip nežinybingas Konstituciniam Teismui.
Konstitucijos 110 straipsnyje įtvirtintu draudimu taikyti įstatymą, kuris prieštarauja Konstitucijai, taip pat bylą nagrinėjančio teismo pareiga, kilus abejonių, ar teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas šioje byloje, neprieštarauja Konstitucijai, sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis atitinkamas teisės aktas (jo dalis), kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių, kad nebūtų pažeistos asmens teisės, kad asmuo, kurio atžvilgiu būtų pritaikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingas teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso.
Konstitucijoje, Konvencijoje ir BPK įtvirtintas greito baudžiamojo proceso, bylos nagrinėjimo principas.
Todėl procese turi būti atliekami tik tie proceso veiksmai, kurie būtini bylai išspręsti teisingai.
Šioje byloje BPK 59 straipsnio 3 dalies nuostata, kad bylą nagrinėjantis vienas teisėjas pats sprendžia teisėjui pareikšto nušalinimo klausimą, taikyta pirmosios instancijos teisme.
Minėta, kad teisė į nešališką teismą šioje byloje užtikrinta apeliacinės instancijos teisme ir papildomai jos tinkamas įgyvendinimas patikrintas kasacinės instancijos teisme.
Tai suteikia pagrindą daryti išvadą, kad BPK 59 straipsnio 3 dalies nuostata, kad „jeigu bylą nagrinėja vienas teisėjas, dėl jam pareikšto nušalinimo nusprendžia jis pats“, nekelia abejonių dėl jos atitikties Konstitucijai.
Doc. dr. R. Merkevičiaus komentaras:
BPK 59 straipsnio 3 dalies nuostata, kad „jeigu bylą nagrinėja vienas teisėjas, dėl jam pareikšto nušalinimo nusprendžia jis pats“, nekelia abejonių dėl jos atitikties Konstitucijai, nes: (a.) teisėjas jam pareikštą nušalinimą išsprendžia (atmeta) motyvuotai, (b.) pirmosios instancijos teismo šališkumo argumentas gali būti iškeliamas apeliacinės instancijos teismui (apeliaciniame skunde) ir apeliacinės instancijos teismas motyvuotai ir nešališkai išspręs šį apeliacinio skundo argumentą, įvertins pirmosios instancijos teismo teisėjui pareikšto nušalinimo pagrindus, (c.) pirmosios instancijos teismo šal...
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Tėvystės atostogos gimus vaikui: kas priklauso ir kaip jas gauti?
- Vaiko tėvystės nustatymas: viskas, ką reikia žinoti
- Viskas, ką privalote žinoti apie tėvadienį, tėvystės atostogas ir išmokas po gimdymo Lietuvoje!
- Atskleista: Kodėl Katės Elgiasi Keistai? Psichologinis Paaiškinimas, Kuris Jus Nustebins!
- Neįtikėtina Vaikiškų Minkymo Žaislų Apžvalga: Atraskite Geriausius ir Populiariausius Rinkoje!