Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Straipsnyje analizuojami vaiko teisių klausimai, tėvų atsakomybė ir valstybės pareigos, siekiant atskleisti požymius, galinčius rodyti vaiko paėmimą iš šeimos. Vaiko teisių konvencija /tvirtina nauj po~ikr/ / vaikus ir vaiks bei suaugusisjs santykius ir tai yra pagrindinis ~mogaus teisis dokumentas vaikams.

Vaiko teisės

Pirmieji praktiniai ~ingsniai link vaiko teisis pripa~inimo ir gynimo buvo ~engti po Pirmojo pasaulinio karo. Anglija buvo ta pirmoji aalis, kuri rimtai susirkpino vaiks teisinio statuso /tvirtinimu ir elgesio su jais humanizavimu.

1924 m. buvo paskelbta }enevos vaiko teisis deklaracija. 1948 m. JT Generalin Asamblja paskelb Visuotin ~mogaus teisis deklaracij, kurioje pripa~ino visiems ~monms lygias teises ir laisves nepriklausomai nuo rass, lyties, kalbos, religijos, tautins, turtins ar kitos padties.

Atsi~velgiant / tai, kad vaikai yra labiausia pa~eid~iama visuomens dalis, 1959 m. io 20 d. paskelbtoje JT Generalins asambljos rezoliucijoje dar kart buvo patvirtintas tikjimas pagrindinmis ~mogaus teismis, jo orumu ir vertingumu ir atsi~velgiant / tai, jog kiekvienas ~mogus turi teis / visas teises ir laisves, nepriklausomai nuo rass, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinis ar kitokis pa~ikrs, o vaikui, atsi~velgiant / jo fizin/ ir protin/ nesubrendim, reikia ypatingos teisins apsaugos.

Todl 1989 m. io 20 d.  ginti, ratifikavo Vaiko teisis konvencij [11]. Lietuva 1992 m. sausio 8 d. prisijung prie Konvencijos, o 1995 m. liepos 3 d. Seimas j ratifikavo. Prisijungusios prie Konvencijos valstybs /sipareigoja u~tikrinti joje numatytas vaiko teises atitinkamos valstybs /statymu.

JT Vaiko teisis konvencija  tai pagrindinis teisinis dokumentas, apibr~iantis vaiko teises. Konvencijoje remiamasi holistiniu po~ikriu / vaik, kuris apima ne tik fizin/ ir protin/ augim, bet drauge ir kultkrin, moralin, socialin ir dvasin raid.

Pagrindiniai vaiko teisių principai Konvencijoje

  • Pilietins teiss ir laisvs (7 str.).
  • `eimos aplinka ir alternatyvi globa (18 str.).
  • Sveikatos apsauga ir gerov (24 str.).
  • `vietimas, laisvalaikis, kultkra (28 str.).
  • Speciali apsauga.

Valstybs dalyvs, tame tarpe ir Lietuvos Respublika, atsako u~ Konvencijos /gyvendinim ir siektinas rezultatas yra vaiks galimyb naudotis visomis Konvencijoje nustatytomis teismis. Svarbiausias vaidmuo tenka Vyriausybei.

Nepriežiūra kaip smurto forma

Nepriežiūra - nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, darantis žalą ar keliantis pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai. Išskiriamos trys nepriežiūros formos - fizinė, emocinė ir ugdymosi. Pasak vaiko teisių specialistų, dažnai problemų turinčioje šeimoje vaikai greta nepriežiūros patiria ir kitų smurto formų - fizinį, psichologinį, seksualinį, todėl pasekmės būna kompleksinės.

Nepriežiūros formos:

  • Fizinė nepriežiūra: vaiko fizinių poreikių netenkinimas, palikimas be priežiūros, išvarymas iš namų.
  • Emocinė nepriežiūra: neatliepimas į vaiko emocinius poreikius, emocinio palaikymo stoka.
  • Ugdymosi nepriežiūra: leidimas vaikui neiti į mokyklą, skatinimas neiti, įtraukimas į nusikalstamą veiklą.

Svarbu paminėti, kad skurdas ar nepriteklius dėl objektyvių priežasčių nėra laikomas nepriežiūra.

Kaip atpažinti, kad vaikas galimai patiria nepriežiūrą?

Galimos nepriežiūros požymiai priklauso nuo vaiko amžiaus. Į nepriežiūrą galima įtarti, jei:

  • Kūdikis ar mažas vaikas yra apatiškas, stokoja smalsumo, prastai vystosi.
  • Mokyklinio amžiaus vaikas dažnai apsiverkia, yra depresiškas, ateina į mokyklą nepusryčiavęs, sunkiai susikaupia.
  • Vaiko dantys neprižiūrėti, jis nesilaiko higienos, nuo vaiko sklinda blogas kvapas.

Pagalba vaikams, patiriantiems nepriežiūrą

Vaiko teisių gynėjai reaguoja į pranešimus apie galimą nepriežiūrą kaip į pranešimus apie smurtą - vykstama į vaiko gyvenamąją vietą ir įvertinamos vaiko gyvenimo sąlygos. Jei aplinka namuose netinkama vaikui gyventi, vaikas perkeliamas į saugią aplinką.

Apgyvendinant vaiką saugioje aplinkoje, prioritetas teikiamas biologinei šeimai - ieškoma vaiko giminaičių. Jei minėtų asmenų rasti nepavyksta, vaikai laikinai apgyvendinami pas globotojus ar krizių centruose. Nustačius pagalbos poreikį, šeimai teikiama pagalba.

Pagalbos formos:

  • Tėvystės įgūdžių mokymai.
  • Pagalba priklausomybių atvejais.
  • Socialinių darbuotojų priežiūra.

Tėvų bendravimo kliūtys su vaikais

Vaikų psichologas dr. Thomasas Gordonas pabrėžia, jog kiekvienas tėvų bandymas įsakinėti, gąsdinti, moralizuoti, patarinėti, kritikuoti, kaltinti, įžeidinėti, gėdinti, guosti, tardyti ar tiesiog pašiepti vaiką iš esmės yra barjeras, trukdantis efektyviai su juo bendrauti.

Svarbu suprasti, jog minimos bendravimo kliūtys egzistuoja tik tada, kai vaikas turi, sprendžia problemą, kai jis išgyvena stiprius jausmus ar emocijas. Tėvai turėtų suprasti, jog vaikai nemaištauja prieš suaugusiuosius - jie priešinasi šių mėginimui atimti iš jų laisvę, protestuoja prieš suaugusiųjų pastangas juos pakeisti ar suformuoti pagal savo įvaizdį, prieš kabinėjimąsi, spaudimą elgtis pagal suaugusiųjų standartus.

Žemiau pateikiami dr. Thomaso Gordono išskirti netinkami bendravimo būdai:

  1. Vadovavimas, įsakinėjimas.
  2. Grasinimas, įspėjimas.
  3. Pamokslavimas, moralizavimas.
  4. Patarinėjimas.
  5. Mokymas, dėstymas.
  6. Teisimas, kritikavimas.
  7. Liaupsinimas, gyrimas.
  8. Prasivardžiavimas, pašaipa.
  9. Interpretavimas, vertinimas.
  10. Guodimas, palankumo rodymas.
  11. Klausinėjimas.
  12. Sarkazmas, atitraukimas.

Suaugusieji, norėdami keisti vaiko elgesį, turi keistis patys ir atsisakyti nepriimtinų savo elgesio bruožų, suvokdami, kad jų vaikai - ne jų nuosavybė, ne jų tąsa, bet atskiri saviti asmenys.

žymės: #Vaiku

Panašus: