Astrida Lindgren (Astrid Anna Emilia Ericsson, 1907 m. lapkričio 14 d. Vimerbyje, Smålando lenas - 2002 m. sausio 28 d. Stokholme) - viena žymiausių švedų rašytojų, kurios kūryba padarė perversmą vaikų literatūros ir pedagogikos istorijoje.
A. Lindgren išaukštino vaiko asmenybę, vaikystę apskritai, turėjo įtakos pasaulinės vaikų literatūros raidai. Iš viso parašė daugiau kaip 40 knygų, t. p. tekstų paveikslėlių knygoms, dauguma kūrinių ekranizuota, pagal juos statomi spektakliai. Rašytojos kūriniai išversti net į 107 kalbas!
Ankstyvasis gyvenimas ir kūrybos pradžia
Astrida Ana Emilija Erikson (Astrid Anna Emilia Ericsson) gimė 1907 m. lapkričio 14 dieną, Neso fermoje, netoli Vimerbiu miestelio, Smolande (Švedija). Ji buvo antras vaikas Samuelio Augusto Ericssono ir jo žmonos Hannos (mergautine pavarde Jonsson) šeimoje. Astridos tėvai buvo ūkininkai, nors mama prieš ištekėdama turėjo planų studijuoti ir tapti mokytoja. Astrida augo apsupta suaugusiųjų globos ir meilės.
1923 m. Astrida baigė bendrojo lavinimo mokyklą. 1924-26 dirbo laikraštyje Vimmerby Tidning (jame buvo paskelbti pirmieji A. Lindgren kūriniai). 1924 m. Astrida įsidarbino Vimerbiu laikraštyje - dirbo korektore. Ji taip pat rašė skelbimus, pranešimus ir smulkius straipsnius apie vietinius renginius.
Išgarsėjimas ir svarbiausi kūriniai
Autorę labiausiai išgarsino knyga Pepė Ilgakojinė (Pippi Långstrump 1945) ir jos tęsiniai Pepė Ilgakojinė iškeliauja į užsienį (Pippi Långstrump går ombord 1946) ir Pepė Ilgakojinė Pietų jūrose (Pippi Långstrump i Söderhavet 1948; lietuvių kalba visos trys 1990 72019). Šis kūrinys apie lakios vaizduotės mergaitę dėl komiškos hiperbolės ir sąlygiškumo priartėja prie literatūrinės pasakos žanro, nors daugiausiai vaizduojama tikroviška aplinka.
Kitose apysakose pasakose vyrauja psichologinis dramatizmas, egzistenciniai klausimai, filosofinė problematika. Mijo, mano Mijo (Mio min Mio 1954, lietuvių kalba 1994 42016) svarbiausias personažas našlaitis patenka į anapusinį pasaulį, kuriame gausu etnografinių detalių, Biblijos motyvų, čia jis sutinka savo tėvą, įveikia blogio riterį Kato.
Broliai Liūtaširdžiai (Bröderna Lejonhjärta 1973, lietuvių kalba 1979 42007), parašyti vaikų literatūrai tuomet nebūdinga mirties tema, sukėlė visuomenės diskusijas. Tariamame pomirtiniame Nangijalos pasaulyje herojai kaunasi su amžinuoju blogiu, išsaugo ištikimybę, bręsta psichologiškai. Kūrinys poetiškas ir alegoriškas, būdinga nuotykių literatūros ir detektyvo bruožai.
Trilogijai Didysis seklys Bliumkvistas (Mästerdetektiven Blomkvist 1946, lietuvių kalba 1996), Pavojingas Kalio Bliumkvisto gyvenimas (Mästerdetektiven Blomkvist lever farligt 1951, lietuvių kalba 1997 32002; abi lietuvių kalba pavadinimu Kalio Bliumkvisto nuotykiai 1961 32017), Kalis Bliumkvistas ir Rasmusas (Kalle Blomkvist och Rasmus 1953, lietuvių kalba 1997 32002; lietuvių kalba pavadinimu Baltosios Rožės riteris 1959) būdinga dinamiškas intriguojantis siužetas, nusikaltimo motyvas glaudžiai susietas su kasdieniais vaikų žaidimais, sukurti psichologiškai motyvuoti paveikslai, išryškinti draugiški tėvų ir vaikų santykiai.
Vaiko troškimą turėti šeimą, namus rašytoja pabrėžė apysakoje Rasmusas klajūnas (Rasmus på luffen 1956, lietuvių kalba 1965 82017), kurioje t. p. yra detektyvo elementų.
Daugelis realistinių bruožų kūrinių (Mes, Padaužų kaimo vaikai / Alla vi barn i Bullerbyn 1947, Dar apie Padaužų kaimo vaikus / Mera om oss barn i Bullerbyn 1949, Padaužų kaime vienos linksmybės / Bara roligt i Bullerbyn 1952, visos trys lietuvių kalba pavadinimu Padaužų kaimo vaikai 1996 72015, Vaikai iš Pramuštgalvių gatvės / Barnen på Bråkmakargatan 1958, lietuvių kalba 2000 22006, Lota iš Pramuštgalvių gatvės / Lota på Bråkmakargatan 1961 lietuvių kalba 2000 52015, Madikė / Madicken 1960, Madikė ir Junibakeno Bubulis / Madicken och Junibackens Pims 1979, abi lietuvių kalba pavadinimu Mūsų visų Madikė 1997 82018, Emilis iš Lionebergos / Emil i Lönneberga 1963, Naujos Emilio iš Lionebergos išdaigos / Nya hyss av Emil i Lönneberga 1966, Emilis tebegyvena Lionebergoje / Än lever Emil i Lönneberga 1970, visos trys lietuvių kalba 1993 112018, Mes Varnų saloje / Vi på Saltkråkan 1964, lietuvių kalba 1987 132020) pagrįsti autentiškais vaikystės atsiminimais, juose vaizduojama harmoninga, saugi, kartais net idiliška vaikystė, kupina žaidimų, tariamų, komiškų tarpusavio konfliktų, meilės gamtai bei gyvūnijai, išskirtinės šeimyninės darnos, nors vaizduojamas ir socialinis gyvenimas.
Lietuvių kalba dar išleista pasakų knyga Nykštukas Nilsas (1969 22012), nuotykių knyga Meilės aukų gelbėtojai (1998), vaikystės prisiminimų ir esė knyga Samuelis Augustas iš Sevedstorpo ir Hana iš Hulto (2002), rinkinys Papieviai (2000 22006), apysakos Kerstina ir aš (2008 32019), Lota moka važiuoti dviračiu (2012), Rasmusas, Pontusas ir Tukeris (2012 22020), apsakymų rinkinys Smarkuolė Kaisa (2012), apysaka Brita Mari išlieja širdį (2015), dienoraštis Karo dienoraščiai: 1939-1945 (2018).
Vienas žymiausių garsios švedų rašytojos vaikams Astridos Lindgren (1907-2002) kūrinių - „Ronja plėšiko duktė“. Jos knygos išverstos daugiau nei į 95 kalbas.
Pagrindiniai kūriniai
- Pepė Ilgakojinė (1945)
- Mijo, mano Mijo (1954)
- Broliai Liūtaširdžiai (1973)
- Ronja plėšiko duktė (1981)
- Rasmusas klajūnas (1956)
- Mes, Padaužų kaimo vaikai (1947)
Astridos Lindgren įtaka ir atminimas
Pagal A. Lindgren kūrinius Lietuvoje pastatyta spektaklių, sukurtas filmas, radijo vaidinimas. A. Lindgren kūryba padarė perversmą švedų vaikų literatūros ir pedagogikos istorijoje, ji išaukštino vaiko asmenybę, vaikystę apskritai, turėjo įtakos pasaulinės vaikų literatūros raidai. Iš viso parašė daugiau kaip 40 knygų, t. p. tekstų paveikslėlių knygoms, dauguma kūrinių ekranizuota, pagal juos statomi spektakliai.
Nuo 1967 autorės gimimo dieną skiriama Astridos Lindgren premija vaikams ar jaunimui rašančiam švedų rašytojui (įsteigė leidykla Rabén & Sjögren, nuo 1998 priklauso leidyklai Norstedts).
Astrida Lindgren pelnė kelias dešimtis apdovanojimų, tarp jų - ir Hanso Kristiano Anderseno medalį - aukščiausią tarptautinį apdovanojimą, skiriamą vaikų rašytojams ir knygų iliustratoriams.
Astrida Lindgren yra įžymiausia, mylimiausia ir garsiausia Švedijos rašytoja. Jau daugelį metų Švedijoje viešųjų bibliotekų populiarumo suvestinėse ji užima pirmąją vietą, gerokai aplenkdama kitus rašytojus - tiek vaikų, tiek suaugusiųjų.
Yra kelios vietos, kurios saugo rašytojos atminimą. Pavyzdžiui, „Astrid Lindgren pasaulis“ Švedijoje, laikomas viena populiariausių šalies atrakcijų - jame galima susitikti su knygų personažais, pažiūrėti filmų, pasiklausyti muzikos. Po jos mirties Švedijos vyriausybė įsteigė Astridos Lindgren premiją.
Nuo 2003 metų teikiama Astridos Lindgren premija. Šį tarptautinį vaikų literatūros apdovanojimą, skirtą švedų rašytojai Astridai Lindgren (1907 - 2002) atminti, įsteigė Švedijos vyriausybė. 5 mln. Švedijos kronų (maždaug 580 000 JAV dolerių) apdovanojimas yra didžiausia vaikų ir jaunimo literatūros premija pasaulyje. Šiuo prizu siekiama remti vaikų teises pasauliniu lygiu, sekant Astridos humanistiniais įsitikinimais.
Astridos Lindgren premija
Astridos Lindgren atminimo apdovanojimą (Astrid Lindgren Memorial Award, ALMA) 2002 m. įsteigė Švedijos vyriausybė po rašytojos mirties, taip pagerbdama jos atminimą. Astridos Lindgren atminimo premijos prizas yra 5 milijonus Švedijos kronų. Tai yra didžiausia vaikų literatūros premija pasaulyje.
Kandidatus Astridos Lindgren atminimo premijai siūlyti turi teisę įvairių pasaulio šalių institucijos, kurias patvirtina premijos komisija. Jų pasaulyje yra daugiau kaip 400.
Bibliografija (vertimai į lietuvių kalbą)
- „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“: apysaka/ iš rusų k. vertė R. Butkutė, iliustravo I. Wikland, Vilnius: „Valstybinė grožinės literatūros leidykla“, 1958 m. - 129 psl.
- „Baltosios Rožės riteris“: apysaka/ iš rusų k. vert. P. Juodelis, iliustravo A. Čaikovska, Vilnius: „Valstybinė grožinės literatūros leidykla“, 1959 m. - 151 psl.
- „Kalio Bliumkvisto nuotykiai“: apysaka/ iš rusų k. vertė I. Olšauskaitė, iliustravo A. Vasinas, Vilnius: „Valstybinė grožinės literatūros leidyklas“, 1961 m. - 299 psl.
- „Rasmusas klajūnas“: apysaka/ iš švedų k. vertė E. Stravinskienė, iliustravo G. Fitingofas, Vilnius: „Vaga“,1965 m. - 155 psl.
- „Nykštukas Nilsas“: pasakos/ iš lenkų k. vertė A. Liobytė, iliustravo H. Čaikovska, Vilnius: „Vaga“, 1969 m. - 79 psl.
- „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“: apysaka/ iš rusų k. vertė R. Z. Saukienė, iliustravo I. Wikland, Vilnius: „Vaga“, 1974 m., - 326 psl.
- „Broliai liūtaširdžiai“: apysaka/ iš š...
Panašus:
- Neįtikėtina Astridos Lindgren "Padaužų kaimo vaikai" paslaptis – atraskite magišką vaikystės pasaulį!
- Atraskite Astrid Lindgren magiją: vaikų knygos, kurios užkariavo pasaulį ir širdis
- Astridos Lindgren knygos vaikams: populiariausių kūrinių apžvalga ir rekomendacijos
- Atrask Vaikišką Dviratį Cube Cubie 160 RT: Patvarumas, Stilius ir Komfortas Mažiesiems Dviratininkams!
- Ar Galima Mylimasis Be Apsaugos Nėštumo Metu? Patarimai ir Saugumo Aspektai