Akys - vienas iš svarbiausių organų, kurio pagalba žmogus palaiko ryšį su išoriniu pasauliu. Mūsų akys atlieka sudėtingas funkcijas: mato šviesą, prisitaiko prie įvairaus jos stiprumo, skiria spalvas, mato daiktų formas, įvertina jų dydį ir atstumą. Kol akys sveikos, žmonės apie jas negalvoja, ypač vaikai ir jaunimas. O juk žymiai lengviau išsaugoti gerą regėjimą, negu jį atstatyti, kai akys jau pakenktos. Todėl akimis reikia rūpintis visą gyvenimą ir pradėti tai kuo anksčiau - nuo vaikystės.
Kada reikėtų tikrinti vaikų regėjimą?
Gydytojas oftalmologas naujagimio akis apžiūri dar gimdymo skyriuje. Tuomet įvertinama akių dugno būklė, optinė sklaida ir t.t. Savarankiškai apsilankyti gydytojo kabinete reikėtų iki pusės metų amžiaus. Jei jokių regos pakitimų nenustatoma, kitą kartą pas gydytoją reikia apsilankyti vaikui suėjus metams. Tuomet regėjimas tikrinamas, stebint akių judesius, sugebėjimą įžiūrėti smulkius objektus, vėl tikrinamas akių dugnas. Tai atliekama praplėtus vyzdžius akių lašais. Jei akys sveikos ir gydytojas nepatarė atvykti anksčiau, tuomet kita profilaktinė apžiūra turėtų vykti trejų metukų amžiuje ir dar viena - sulaukus penkerių-šešerių metų, prieš mokyklą.
Į ką atkreipti dėmesį?
Tėvai turėtų atkreipti dėmesį ir kreiptis į gydytoją anksčiau, jei vaikas žiūrėdamas televizorių, stengiasi atsisėsti vis arčiau jo, knygutes skaito ir varto prisitraukęs prie pat akių, trina akis, skundžiasi akių nuovargiu, dvejinimusi ar galvos skausmais, jei akys ašaroja ar bijo ryškios šviesos, traiškanoja, nuolatos paraudusios ir t.t.
Dažniausi vaikų regos sutrikimai
Matomos ir slaptos ligos. Dažniausi vaikų regos sutrikimai: toliaregystė, astigmatizmas, mokykliniame amžiuje - trumparegystė, žvairumas, ambliopija (akies tingumas). Daugiausia problemų gydytojams sukelia ilgai negydytas ar nenustatytas žvairumas, vienos akies tinginystė dėl žvairumo ar skirtingos akių refrakcijos. Tačiau jei vaikas laiku profilaktiškai tikrinamas, šios ydos nesunkiai nustatomos ir gydymo rezultatai būna geri.
Trumparegystė
Dažniausia vaikų regėjimo sutrikimo priežastis - trumparegystė. Tai frequently pasitaikanti akių refrakcijos yda, kai daikto atvaizdas akyje susidaro prieš tinklainę dėl per stipraus šviesos spindulių laužimo. Tokia akimi toliau esantys daiktai matomi neryškiai. Trumparegystė gali būti paveldėta - trumparegių tėvų vaikai dažnai taip pat turi tą pačią refrakcijos ydą. Jei trumparegystė yra įgyta, nemažą įtaką turi didelis krūvis akims: ilgalaikis televizoriaus žiūrėjimas, ilgas darbas ar žaidimas kompiuteriu, netinkamas darbo vietos apšvietimas, skaitymas gulint.
Taip pat įtakos ligos išsivystymui turi lėtinės ligos ir organizmo imuniteto sumažėjimas.Trumparegis žmogus neryškiai mato toli esančius daiktus, prisimerkia žiūrėdamas į tolį, todėl įtempiami akių raumenys, akys greičiau pavargsta, pradeda mirgėti akyse, atsiranda skausmai judinant akį ar net galvos skausmai. Kuo anksčiau prasideda trumparegystė, tuo labiau ji progresuoja, ypač paauglystėje, nes auga ir didėja akies obuolys. Dažniausiai liga nustoja progresuoti visiškai subrendus (18-20 metų). Jei trumparegystė progresuoja labai greitai (daugiau kaip 1,5D per metus), gali išsivystyti pakitimai akių dugne. Tada net su akiniais žmogus mato blogai.
Trumparegystė nėra pagydoma. Regėjimą pagerina akiniai su minusinėmis dioptrijomis ar kontaktiniai lęšiai. Šios priemonės gerina matymą, išnyksta akių ir galvos skausmai, žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą. Jei žmogus negali ar nenori nešioti kontaktinių lęšių, jei jam nepatinka ar trukdo akiniai, yra galimybė regėjimą pakoreguoti eksimeriniu lazeriu. Po tokios operacijos žmogus gerai mato į tolį ir nebereikia nešioti kitų regėjimą koreguojančių priemonių. Tačiau lazeriu galima operuoti tik tada, kai refrakcija yra stabili bent vienerius metus ir nėra diagnozuota jokios kitos akies ligos.
Toliaregystė
Beveik visi kūdikiai gimsta toliaregiai. Vėliau, vaikui augant, toliaregystė dažniausiai išnyksta ir susiformuoja normali akis. Tai - tokia akių refrakcijos yda, kai daikto vaizdas akyje susidaro už tinklainės, todėl žmogus gerai mato toli esančius daiktus ir blogai - esančius arti.
Jauni toliaregiai, turintys nedidelę refrakcijos ydą, iš pradžių sugeba prisitaikyti akomodacijos dėka (sugebėjimas matyti įvairiu atstumu esančius daiktus): labiau išsigaubia akies lęšiukas, padidėja jo laužiamoji galia, ir regimasis daiktas ryškėja. Tokie žmonės iki 40 metų nejaučia jokių regėjimo sutrikimų, gali matyti 100 proc. ir net nežinoti, kad yra toliaregiai. Tai - slaptoji toliaregystė. Kai toliaregystės yda yra vidutinė ar didelė, akis nebesugeba prisitaikyti, žmogus blogai mato daiktus iš arti. Tai - aiškioji toliaregystė.
Tokiu atveju, norint gerai matyti, akis visą laiką turi akomoduoti, todėl ji pavargsta ir pasireiškia įvairūs akomodacinės astenopijos (akių nuovargio) požymiai - pradeda lietis vaizdas, akys greitai pavargsta, ima skaudėti akies obuolius ir net galvą, padidėja jautrumas, trūkčioja vokai, parausta akys ir vokų kraštai, o mažiems vaikams gali išsivystyti žvairumas. Toliaregės akys turi polinkį į lėtinį konjunktyvitą, blefaritą, glaukomą.
Toliaregystė, skirtingai nei trumparegystė, neprogresuoja. Toliaregystė koreguojama akiniais su išgaubtais (pliusiniais) stiklais ar kontaktiniais lęšiais. Šios priemonės gerina matymą, išnyksta akių ir galvos skausmai, žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą. Taip pat yra galimybė regėjimą pakoreguoti chirurginiu būdu - eksimeriniu lazeriu.
Astigmatizmas
Gana dažnai vaikams nustatomas astigmatizmas. Tai tokia būklė, kai vienoje akyje yra dvi skirtingo laipsnio refrakcijos. Tokioje akyje iš vieno taško atėjęs spindulių pluoštas nesusikerta tinklainėje viename taške, todėl vaizdas atrodo neryškus, tarsi su šešėliu ar deformuotas. Tokia akis vadinama betaške. Astigmatizmą dažniausiai lemia asferiška ragena (nevienodas ragenos paviršiaus gaubtumas).
Nedidelis (iki 0,75 D) astigmatizmas pasitaiko labai dažnai, jis nekenkia regėjimui ir vadinamas fiziologiniu. Didesnio laipsnio astigmatizmas dažnai būna įgimtas arba paveldėtas. Kartais astigmatizmas atsiranda dėl sužeistos ragenos, jos randų arba akies obuolio operacijų.Žmonės, sergantys astigmatizmu, dažnai jaučia akių nuovargį ne tik po smulkaus darbo, bet ir ilgiau įtemptai pažiūrėję į tolį (spektaklis, filmas, mašinos vairavimas), nes nenešiodami akinių niekada aiškiai nemato. Jiems taip pat pasireiškia galvos skausmai, vokų kraštų ar junginių uždegimai.
Astigmatizmas koreguojamas cilindriniais stiklais, kuriems labai svarbu nustatyti tikslų pasisukimo kampą, bei minkštais toriniais ar kietais kontaktiniais lęšiais. Astigmatizmą reikia koreguoti vaikystėje, nes kuo vėliau skiriami cilindriniai stiklai, tuo sunkiau prie jų priprasti ir ne visada galima visiškai pagerinti regėjimą. Parinktus akinius reikia nešioti visą laiką. Esant dideliam astigmatizmui, labiau padeda kontaktiniai lęšiai, nors tokios korekcijos galimybės ribotos. Daug efektyvesnė astigmatizmo korekcija eksimeriniu lazeriu. Po operacijos lazeriu, pakeitus ragenos laužiamąją galią, paciento regėjimas labai pagerėja.
Žvairumas
ŽVAIRUMAS - tai nuolatinis ar periodinis vienos akies nukrypimas nuo bendro fiksacijos taško, kai yra sutrikęs abiejų akių fiksacijos į vieną tašką mechanizmas. Dažniausiai žvairuoja vaikai. Apie 60-80 proc. atvejų žvairumas atsiranda antrųjų metų pabaigoje. Mažylis dažniausiai mato tik viena akimi, negali tiksliai išmatuoti atstumo iki objekto, todėl patiria didelį diskomfortą.
Smegenų centrai, negaudami signalo iš žvairuojančios akies, priima tik vienos akies vaizdą, ir nukrypusi akis greitai visam laikui tampa silpnaregė. Kuo anksčiau vaikas pradeda žvairuoti, tuo blogesnė prognozė. Iki 2 mėnesių kūdikio žvairumas laikomas normaliu, nes akių judesiai dar nekoordinuoti, mažylis toliaregis. Nuo 5 mėnesių susiformuoja abiakis matymas. Kartais gali atrodyti, kad vaikas žvairuoja. Tai priklauso nuo veiduko anatominės sandaros: platesnio ar siauresnio nei įprasta tarpuakio, trečio voko, nudribusio vieno akies voko ar giliau įkritusios akies.
Jei giminėje yra žvairuojančių žmonių, būtina patikrinti vaiko regėjimą, net jei akytės atrodo visiškai sveikos. Ši patologija gali būti paveldima. Žvairumas gali būti vidinis - kai akys susieina ties nosimi, išorinis - kai jos išsiskiria į šalis, vertikalus - kai viena akis nukrypsta į viršų ar į apačią, vienpusis - kai tik viena akis žiūri netaisyklingai, pakaitinis - kai akys pakaitomis nukrypsta nuo regos ašies, ir paralyžinis - kai riboti akies judesiai pakenkto raumens link.
Žvairuojantieji skundžiasi greitu akių nuovargiu, galvos svaigimu, vaizdo dvejinimusi. Vaikai dažniausiai blogiau mato ar išvis nemato viena akimi. Esant paralyžiniam žvairumui, ligonis laiko pasukęs galvą į pažeisto raumens pusę, norėdamas išvengti dvejinimosi, gali būti platus vyzdys, nejudri akis, nusileidęs vokas.
Žvarumą nustato gydytojas. Vaikų žvairumas pradedamas gydyti iš karto jį nustačius. Kuo anksčiau ši patologija nustatoma ir suteikiama reikalinga pagalba, tuo didesnė tikimybė pasveikti. Sveikstama ilgai, dažnai nuo kūdikystės iki paauglystės. Dažniausiai žvairumą sąlygoja didelio laipsnio refrakcijos yda (trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas). Tuomet reikia nuolat nešioti akinius. Okulistas paskiria tinkamus akinukus, gydomųjų pratimų kompleksą, švitinimą įvairiais aparatais. Jų tikslas ne tik priversti akių raumenis dirbti taisyklingai, bet ir pagerinti regėjimą. Akinukus vaikai gali pradėti nešioti ir nuo 6 mėnesių.
Kartais mažylio geriau matanti akis uždengiama, kad žvairuojanti akytė po truputį stiprėtų ir pradėtų žiūrėti taisyklingai. Gydyti reikia nuolat, nes nenešiojant akinukų nors dvi savaites, visas darbas gali nueiti veltui. Jei neužtenka gydymo akiniais, gydoma chirurginiu būdu - operuojami akį judinantys raumenys. Jie pailginami arba sutrumpinami. Kartais prireikia kelių operacijų.
Žvairumo profilaktikai labai svarbu reguliariai tikrinti vaikų akis. Vaikams tai atliekama gimdymo namuose, paskui - sulaukus mėnesio, trijų mėnesių, pusės ir vienerių metų, vėliau - du kartus per metus.
Egzotropija
Egzotropija ( graik. Nežymus akių nukrypimas į išorę neretai aptinkamas sveikų asmenų populiacijoje ir net 60-70 proc. sveikų naujagimių turi praeinančią egzotropiją, kuri savaime išnyksta 4-6 mėn. amžiuje. Egzotropija gali būti įgimta ir įgyta, bei pasireikšti įvairiame amžiuje. Žvairumas gali būti paveldimas, tačiau nebūtinai visų giminių, paveldėjusių žvairumą, akys kryps vienodai. Vienų žvairumas gali būti pastebimas, tuo tarpu kitų žvairumą gali pastebėti tik gydytojas.
Yra išskiriama pastovi ir protarpinė (intermituojanti, nepastovi) egzotropija. Protarpinė egzotropija (nepastovus žvairumas) pasitaiko dažniau. Akis būna nukrypusi į šoną ne visą laiką, vaikas sugeba pats ištiesinti akis. Dažnai akis nukrypsta į šoną, kai vaikas būna pavargęs, žvelgia į tolį , užsisvajoja, serga. Kai kurie žmonės pastebi, kad kartais matymas tampa neryškus (tarsi per rūką) arba susidvejina. Vaikai su protarpine egzotropija dažniau tampa trumparegiais.
Riboti žaidimus telefonu, planšete. Intensyviai dirbant iš arti (žaidžiant, skaitant) kas 20 min. daryti pertraukas: pažiūrėti į tolį (pro langą), lėtai suskaičiuoti iki 20. Tuo metu, kai akys tiesios, būna normalus stereomatymas. Kai akis nukrypusi ir vaikas žiūri tik viena akimi, stereomatymas neįmanomas. Stereomatymas- tobuliausia abiakio regėjimo rūšis (giluminis matymas). Tai yra smegenų sugebėjimas „matyti“ objektus abiem akimis vienmomentiškai.
Vienas iš stereomatymo privalumu yra gylio suvokimas (3D matymas). Kasdieniame gyvenimo galima apsieiti ir be stereomatymo, tačiau visuomet stengiamės, kad giluminis regėjimas taptų normalus. Dažniausiai egzotropijos pilnai „išaugti“nepavyksta, tačiau žmogus gali išmokti puikiai ją kontroliuoti. Gydymas yra simptominis. Tikslas yra išmokyti vaiką kontroliuoti akių padėtį, bei įvairiais būdais padėti vaikui ištiesinti akis. Įdomu, kad negydant yra įmanomi 3 savaiminės eigos variantai: žvairumas gali išnykti, išlikti be pakitimų, pereiti į nuolatinį.
Egzotropijos gydymas
- Akies dengimas. Dengimas padeda žvairumo kontrolei. Jei žvairuoja viena akis, dengiame „gerąją“, jei pakaitomis - ir dengiame pakaitomis. Dengti reikia po kelias valandas kasdien. Lipduką lipiname ant odos. Kokia dengimo trukmė - keli mėnesiai ar keleri metai - priklauso nuo to, kaip taisosi akys. Todėl svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją oftalmologą, bei savo nuožiūra nenutraukti dengimo, t.y.
- Konvergencijos treniravimas. Jei reikia, treniruojame konvergenciją. Konvergencija yra akių suvedimas, žiūrint į artimą daiktą. Egzotropų konvergencija gali būti silpna. Normali konvergencija padeda lengviau „suvesti“ akis. Vaiko konvergencija normali, jei akys nenukrypsta į šoną, priartinus pirštą iki pat nosies. Paprasčiausias konvergencijos lavinimo pratimas yra „pieštukas-nosis“. Ištiestoje rankoje laikome pieštuką (paveiksliuką, raidę). Žiūrint į pieštuko galą, artiname jį prie nosies. Kai pradeda dvejintis, reikia stengtis „sustumti“ vaizdus į vieną ir išlaikyti 10 sekundžių. Jei „nesusistumia“, pieštuką atitraukiame šiek tiek tolyn, kol nesidvejins. Pakartojame 10 kartų, 2-4 kartus per dieną.
- Akiniai. Retai. Kai refrakcija atitinka amžių, akiniai nereikalingi. Nedidelė, iki 3 D toliaregystė, ikimokyklinio amžiaus vaikams yra norma. Žinoma, kai yra refrakcijos ydos, trukdančios ryškiai matyti (astigmatizmas, skirtingos akys) akiniai reikalingi. Trumparegystę būtina koreguoti, net ir nedidelę. Trumparegiams egzotropams negalima nešioti per silpnų akinių, verčiau jau per stiprūs. Kartais net ir gerai matantiems vaikams laikinai paskiriame minusinius akinius, kurie padeda žvelgti tiesiai.
- Protarpinę egzotropiją dažnai reikia operuoti. Operuojama, kai žvairumas pastebimas daugiau nei 5 kartus dienoje. Operuoti galima ir suaugusiuosius, bet geriausia išoperuoti vaiką iki 7 metų amžiaus.
Akių pratimai
Gydomieji akių pratimai vaikams ir suaugusiems atliekami sergant akomodacijos spazmu, trumparegyste, toliaregyste, žvairuojantiems ir kitomis akių ligomis. Tinkamai parinkti pratimai padeda ir suaugusiems žmonėms, kurie net nustemba pagerėjus regėjimui.
Regos takų vystymasis
Regos takai vystosi nuo gimimo iki maždaug 10 metų amžiaus. Tam būtina sąlyga - smegenys turi gauti vienodai aiškų vaizdą iš abiejų akių. Todėl šis laikotarpis yra ypatingai svarbus. Anksti nustačius bei gydant regos sutrikimus ankstyvame vaikų amžiuje galima išvengti pastovaus regos pablogėjimo - ambliopijos. Ši būklė gali būti išgydoma iki maždaug 8-10 metų amžiaus, vėliau pagerinti regėjimo faktiškai neįmanoma nei nešiojant akinius, nei operuojant akis. Taigi, svarbu profilaktiškai patikrinti akis vaikams 1 ir 3 metų amžiuje, kai rasto regos sutrikimo gydymo rezultatai gali būti geriausi. Vėlesnių apsilankymų laiką rekomenduoja oftalmologas, priklausomai nuo akių būklės, šeimos anamnezės bei kitų aplinkybių.
Panašus:
- Astigmatizmas ir žvairumas vaikams: kaip atpažinti, gydyti ir užkirsti kelią regos problemoms
- Kodėl nėštumo metu pavojinga gulėti ant nugaros? Priežastys, simptomai ir efektyvus gydymas
- Efektyvūs būdai, kaip greitai numesti pilvą po gimdymo ir susigrąžinti figūrą
- Kaip gauti vaiko pasą Lietuvoje: žingsnis po žingsnio vadovas lengvam procesui
- Sužinokite, kodėl jūsų kūdikis prakaituoja veide ir kaip tai išspręsti!