Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

XX  XXI amžiuje informacijai yra skiriamas ypatingas dėmesys, gal todėl šis laikotarpis dar yra vadinamas „informacijos arba informacinių technologijų amžiumi“. Lietuva ne išimtis, jau keletą metų Lietuvoje vykdoma integralios valstybės registrų sistemos reforma.

Valstybės ir savivaldos institucijų veikla, verslas, visuomeninis šalies gyvenimas, tarptautiniai ryšiai yra neatsiejami nuo šalies turtinių išteklių, įmonių, pavienių asmenų veiklos, nuo turto kūrimo, disponavimo, apsaugos. Registrai, kaip ir bet kokios kitos duomenų apie objektus, įvykius, faktus tvarkymo priemonės, glaudžiai susiję su aplinka.

Institucijose vykdomos funkcijos siekiant tikslų, kuriems jos susikūrė, arba kurie atsiranda vėliau. Funkcijoms atlikti reikalingos žinios. Žinioms valdyti reikalinga informacinė sistema, kad būtų galima priimti sprendimus. Kad informacinė sistema būtų efektyvi, reikia suprasti informaciją, kuria operuojama bei institucijos tikslus ir poreikius.

Registrų sistema yra dvilypė: ji reikalinga ir rinkai, o kartu yra ir viešojo administravimo dalis  turi tam tikrų viešojo administravimo elementų t.y. objektų registravimas, todėl valstybės registruose kaupiama informacija aktuali įvairioms visuomenės grupėms.

Gyventojams ir įmonėms registruose kaupiama informacija leidžia apsaugoti nuosavybės teises. Vieninga duomenų identifikavimo bazė yra pati svarbiausia registrų sistemos dalis. Ja naudojantis yra kuriami visi kiti registrai, kadastrai bei klasifikatoriai. Registrų sistemą sudaro registrai ir kadastrai. Registras  tai surinkti duomenys bei kitos informacijos sąrašas, kadastras  tai objekto savybių aprašas.

Pagrindinis ir vienintelis šių sąvokų skirtumas yra tas, kad kadastras atlieka tik tam tikro objekto apskaitą, kuri reikalinga šalies valdymui, o registras skirtingai nuo kadastro suteikia objektui juridines ir turtines teises. Pagal registravimo duomenų kiekį, svarbą, kaupimo ir panaudojimo pobūdį registrai skirstomi į pagrindinius ir antrinius.

Valstybės registrų įstatymas išskiria šešis pagrindinius registrus. Pagrindiniuose registruose kaupiami tik pagrindiniai, oficialūs duomenys, kurių alternatyvus registravimas yra draudžiamas valstybės registrų įstatyme. Antrinių registrų pagrindinis požymis yra tai, kad jie yra formuojami panaudojant pirminiuose registruose sukauptus pagrindinius duomenis, juos papildant reikiama informacija.

Klasifikatoriai kaip apibrėžia valstybės registrų įstatymas - registro duomenims grupuoti skirtas registro objektų ar jų grupių sąrašas, į kurį įeina sudaryti pagal tam tikrą struktūrą šių objektų ar jų grupių kodai ir pavadinimai bei požymių aprašymai. Klasifikatoriai užima itin svarbią vietą registrų sistemos kūrime. Vieninga klasifikatorių sistema sudaro prielaidas sukurti vieningą registrų sistemą.

Valstybės registrų įstatymas nurodo, kad registrus steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šioji registro tvarkymo įstaiga metodiškai vadovauja registro kūrimui ir koordinuoja jo funkcionavimą. Kiekvieno registro steigimo įstatyme, o jei jo nėra Vyriausybės nutarime taip pat paskirta registro tvarkymo įstaiga. Šiuo metu Lietuvoje įstatymais, kodeksais, kitais teisės aktais yra įteisinta apie 160 valstybės registrų, 52 iš jų realiai veikia.

Registrų įteisinimo formuluotės ir įteisinimo detalumo laipsnis yra labai skirtingi. Viena svarbesnių problemų yra ta, kad registrai mūsų šalyje yra kuriami spontaniškai, t.y. patvirtinamas įstatymas, kuriame atsiranda nuostata, registruoti tam tikrus objektus ir iš karto skubama steigti registrą, neatlikus analizės, ar tai tikrai yra būtina, to pasekoje valstybėje yra sukurta tiek registrų, kad duomenys pradeda dubliuotis.

Kad registrų sąveika būtų tinkamai taikoma, tokiems registrams, kurie yra pagrindiniai duomenų tiekėjai daugumai kitų registrų, kurie sudaro integralios registrų sistemos branduolį rodomas išskirtinis dėmesys. Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymas skiria šešis pagrindinius registrus, tai juridinių asmenų, gyventojų, nekilnojamojo turto, adresų, teisės aktų, hipotekos registrai.

Šiuose registruose pirmą kartą registruojami kiekvienos kategorijos objektai, kurie svarbūs valstybės valdymui, verslo plėtrai, visuomenės informavimui ir pan. Šiuo metu veikia penki pagrindiniai registrai, o numatoma, kad 2007 metais veiklą pradės ir adresų registras, kurio kūrimo teisės aktai šiuo metu jau priimti. Šiam registrui skirtu įstatymu.

Nekilnojamojo turto registras įsteigtas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymais nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Šioji nekilnojamojo turto registro tvarkymo įstaiga- Teisingumo ministerija. Registro tvarkymo įstaiga  Valstybės įmonė „Registrų centras“.

Nekilnojamojo turto registro nuostatų 71 punktas pateikia sąrašą registrų, kurių duomenys užtikrina nekilnojamojo turto registro funkcionavimą. Nuostatuose nurodyti keturi pagrindiniai registrai, kurių duomenys naudojami registruojant nekilnojamąjį turtą bei teises į jį. Taigi nekilnojamojo turto registras sąveikauja su visais pagrindiniais registrais, išskyrus teisės aktų registru, taip pat gauna duomenis ir iš antrinių registrų.

Juridinių asmenų registras įsteigtas registruoti tokiems objektams kaip juridiniai asmenys, jų filialai ir atstovybės, užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų filialai ir atstovybės. Šioji registro tvarkymo įstaiga, taip pat kaip ir nekilnojamojo turto registro- Teisingumo ministerija. Registro tvarkymo įstaiga  Valstybės įmonė „Registrų centras“.

Juridinių asmenų registro nuostatų 168 punktas nurodo, kad registro funkcionavimui užtikrinti naudojamasi kitų valstybės registrų, informacinių sistemų ir klasifikatorių duomenimis. Šis asmens civilinės būklės pasikeitimus duomenis. Šioji registro tvarkymo įstaiga- Gyventojų registro tvarkymo įstaiga. Šioji Gyventojų registro tvarkymo įstaiga yra Gyventojų registro tarnyba, kurią steigia Vidaus reikalų ministerija. Registro tvarkymo įstaiga- teritorinės Gyventojų registro tvarkymo įstaigos.

Hipotekos registras yra pagrindinis valstybės registras, jis susideda iš vietinių hipotekos registrų ir centrinio hipotekos registro. Hipotekos registre yra registruojami įkeitimo sandoriai. Šioji hipotekos registro tvarkymo įstaiga yra Teisingumo ministerija. Hipotekos registro tvarkymo įstaigos yra: vietinis hipotekos registras (Hipotekos registro vietinis duomenų bazis)  apylinkės teismų hipotekos skyriai, centrinio hipotekos registro (Hipotekos registro centrinės duomenų bazės)  centrinė hipotekos įstaiga.

Hipotekos nuostatų 84 punktas nurodo, kad hipotekos registras duomenis gauna iš gyventojų, nekilnojamojo turto, bei juridinių asmenų registro, o nuostatų 85 punktas nurodo, kad Hipotekos registras duomenis perduoda nekilnojamojo turto registrui.

žymės: #Gimimo

Panašus: