Labai dažnai susiduriama su tokia situacija, kai vyras negerbia savo žmonos. Įdomiausia, kad problemos sprendimas visada būna vyro mama. Jei vyras negerbia žmonos, jis visų pirma negerbia ir savo mamos. Norint pakeisti situaciją, vyrui reikėtų paieškoti pagarbos savo mamai. Pagarba žmonai atsiras automatiškai. Šioje vietoje labia padeda dėkingumas prisimenant, kad esi šitam pasaulyje tik todėl, kad ji yra. Einant dar giliau prieisime, kad vaiko pagarba mamai tiesiogiai priklauso nuo tėvo pagarbos mamai, bet tai jau kito straipsnio tema.
Lyčių skirtumai ir vaidmenys
Vyras nuo moters skiriasi smegenų centrų dominante. Pas vyrus dažniausiai dominuoja kairysis pusrutulis - logika, tikslai, pergalės. Pas moteris dešinysis - jausmai, emocijos, kūryba. Dėl šių skirtumų ir kyla visi nesusikalbėjimai, bet tame ir yra visa esmė. Pagal šią logiką, vyro paskirtis būtų siekti tikslo (medžioti), moters paskirtis - išreikšti savo jausmus vyrui, džiaugiantis sumedžiotu grobiu, auginti jo vaikus.
Pirmykštis vyro instinktas medžioti niekur nedingo. Šiais laikais grobio objektas yra pinigai. Atrodo vyras galėtų tiesiog medžioti ir taip būti turtingu, deja, bet į vieną pusę tai veikia su dideliais apribojimais. Jei vyrui grobio reikia tik savo poreikiams jie bus gana nedideli - tiek kiek reikia pavalgyti. Automatiškai tai apribos galimybes siekti daugiau. Tam, kad vyras norėtų siekti maksimumo, jam reikalingas įkvėpimas - vardan ko aš turiu sumedžioti daugiau nei vieną mamutą? Čia puikiai suveikia vyro ir žmonos sąjungos principas.
Stiprios moterys ir vyro vaidmuo
Vyrai! „Rinkdamiesi žmoną, pasirinkite mažiausiai keturis kartus stipresnę už save!“ Klausiate kodėl? Atsakymas paprastas - kuo stipresnė jūsų žmona, tuo stipresnis jos emocinis intelektas, kuo stipresnis jos intelektas, tuo įspūdingesnis jūsų piniginės turinys. Žinoma yra didelė rizika, kad nepatempsite stiprios moters, bet čia priklauso tik nuo jūsų požiūrio. Bet kuriuo atveju stipresnė partnerė sukuria dideles galimybes.
Istorijos moralas toks: labai dažnai vyrai galvoja, kad jiems nieko per daug nereikia daryti, o va jau moteris turėtų reikšti savo jausmus, sutvarkyti buitį, pasirūpinti juo ir vaikais ir... jūs pratęskite sąrašą. Deja, bet šeima tai dviejų žmonių tango ir jie tame šokyje tampriai susiję. Tam, kad moteris norėtų ir galėtų reikšti savo jausmus ir garbinti savo karalių, vyras turėtų elgtis vyriškai. Stengtis aprūpinti šeimą uždirbdamas pinigus, būti jai ramsčiu ir gynėju, ir daryti viską, kad ją sužavėti. Prie žavėjimo programos labai tiks dovanoti gėles be jokios progos, pirkti jai papuošalus, nes jai tai svarbu. Svarbu tai ir vyrui, jei prisimins, kad jo žmona - jo vizitinė kortelė!
Vyrai, būkit vyriški ir pabandykite būti pirmi! Pabaigai verta pakalbėt apie saugumo techniką. Kaip jau pamenate iš istorijos apie imperatorių - neperlenkite lazdos. Dovanų kiekis nekompensuoja nuoširdumo!
Šiuolaikiniai santykiai ir neišsakyti lūkesčiai
Suprantu, kad santykiai šeimoje - tai dviejų asmenybių kūryba. Tačiau taip sparčiai progresuojant moters padėčiai šeimoje ir visuomenėje, rašyti apie jos elgesį yra tikslinga, nes jos elgesys keičia ir vyro elgesį. Iš tikrųjų abiejų lyčių vaidmenys dabar taip kinta, jog kartais net sunku susivokti, kas yra kas šeimoje. Dažnai partneriai tame pašėlusiu greičiu lekiančiame gyvenime net neturi laiko sustoti ir pamąstyti, pakalbėti, kas, kaip ir kodėl elgiasi ir dėl ko dažnai nesusikalba. Lieka daug neišsakytų dalykų, pasipila tik kritika, nepasitenkinimas, reikalavimai ir nuoskaudos dėl nepateisintų lūkesčių. Santykiai išsiderina kaip koks fortepijonas - būtina skirti laiko instrumento suderinimui, kad natos vėl skambėtų tinkamai.
Vyrai ir moterys sutartų greičiausiai vienu aspektu: vyrai nori moteriškų moterų, moterys - vyriškų vyrų. O kas dabar daroma? Moteris sugeba pasirūpinti savimi, vaiku, šeima, tačiau širdies gilumoje ilgisi tradicinių šeimos vertybių, vyro, su kuriuo jaustųsi moterimi, saugi, galėtų į jį atsiremti. „Man reikia vyro kaip mūro, o aplink vieni lepšiai“, - padejuoja draugių būrelyje. Tokia moteris retai supranta, kad pasikeitusiu savo ekonominiu statusu, savęs kaip asmenybės suvokimu, pasaulėžiūra bei prioritetais ji kaip tik tolina tą savo troškimą nuo savęs. Vyras nebežino, kaip jam būti stipriu, kai moteris tokia yra ir nuolat tai pabrėžia.
Neteisingi orientyrai santykiuose
Apžvelkime santykių žemėlapį, kai neteisingi orientyrai tik suklaidina porą ir paverčia dvi dūšeles amžinais klajokliais:
- Valdingumas. Neįmanoma reikalauti iš vyro tų savybių, jei žmona elgiasi kaip vyras. Kas tada lieka jam? Elgtis kaip moteriai (o tai skatina jį tolti, užsisklęsti, nes kerta per savigarbą ir savivertę).
- Vyro žeminimas. Kai nuolatos kartojate „Užsieniečiai geresni, lietuviai - lochai ir mužikai“, kaip jaustis vyrui, kuris sėdi šalia? O dar jis - jūsų teisėtas vyras!
- Jo lyginimas su kitais. Nesvarbu, kad kaimynas galbūt ir gražesnis ir kvepia prabangesniais kvepalais. Jei prikišite vyrui, lyginsite jį su kitais amžinai jo nenaudai, tai apskritai gali kilti klausimas: o kam tada už tokio liaušio tekėjote?
- Priekaištai dėl uždarbio. Dažnai žmona vis nori daugiau. Tas apetitas auga tokia progresija, kad vakarykščiai 100 kvadratų rūmai tampa ankšti kaip vėžlio kiautas. Kiek vyras beuždirbtų, žmonai vis mažai!
- Skalbimas dėl neryžtingumo. Valdinga ir visus frontus namie laikanti moteris, lyderė darbe, dažnai ir namie visus nori surikiuoti „pagal savo atvaizdą“. Klausykite, tai beveik Dievo misija!
- Reikalavimas palaikyti visur ir visada. Kai žmonės myli vienas kitą, tą palaikymą supranta be žodžių. Jei vyras neturi šitos savybės, reikėtų užsiminti, tačiau ne reikalauti.
- Žaidimas „Tavo - mano“. Nuolatinis daiktų įvardijimas ir dalijimas jus su vyru ne artina, o tolina vienas nuo kito.
- Egoistiniai sprendimai. Tikiu, kad mylite savo vyrą, šeimą ir norite visiems kuo geriausio gyvenimo. Tačiau jei viską sprendžiate viena ir primetate savo valią, jūs elgiatės despotiškai, užgniaužiate kitų fantaziją, kūrybiškumą bei iniciatyvą.
- Manipuliacijos. Jūs nuolat vaidinate auką, apsimetate silpna, bejėge paukštyte, trokštate vyro dėmesio, žaidžiate psichologinius žaidimus ir jaučiatės kaip lėlių teatro direktorė, tampanti visus už virvučių.
Psichologo patarimai
Tavo laiške perskaičiau, kad esi nelaiminga gyvendama savo gyvenimą su vyru, kuris tavęs negerbia ir nevertina. Neabejoju, kad be galo sunku priimti tai, kad jautiesi žeminama. Visgi, iš to, kad esate kartu, kyla mintis, kad santykis su juo tau yra ir svarbus, ir vyras duoda tau kažką, ko tau reikia. Kas tai galėtų būti? Emocinis saugumas, auginant vaiką užsienio šalyje? Materialinis išlaikymas? Seksas? Dar kiti dalykai? Įsivaizduoju, kad tokia prieštaringa situacija gali kelti jausmą, kad esi pagauta ir įstrigusi spąstuose.
Pirmas klausimas: ar gali susitaikyti su savo spąstais ir juos pamilti? Pasakyti sau, kad tai, ką gauni iš vyro, tau yra svarbiau nei orumas ar savigarba. Kad sutinki mokėti šią kainą ir gyventi taip, net jeigu jis ir nepasikeis. Tokiu atveju, atsakymas į tavo klausimą, ką daryti, būtų krikščioniško arba, jei nori, budistinio nuolankumo ugdymas. Tačiau iš tikrųjų atsukti kitą skruostą ar peržengti savo ego neįmanoma dirbtinai, per prievartą. Tokiu atveju gali grėsti lenkimasis, kol imsi ir sulūši. O tada jau apskritai nebesinorės gyventi, nes nematydama prasmės tame, ką darai, nesijausi laisva, tarsi gyvensi ne sau, ne savo gyvenimą. Galbūt sakysi, „mane nužudė mano viduje“. O aš paklausiu, ar jau nužudė visai? O gal dar truputį gyva? Jaučianti? Netgi galinti supykti?
Prieitume prie antro klausimo: ką gali pakeisti, jei nuspręstum su savo spąstais nesitaikyti? Pasakoji, kad bandote kartu taisyti santykius porų terapijoje, taip pat girdžiu ir svarstymą nutraukti santykius, galbūt grįžti į Lietuvą, pradėti naują gyvenimą su vaiku be draugo. Aš manau, kad pradėta porų terapija yra svarbus žingsnis. Bent pusmetį trunkanti porų terapija galėtų padėti ne tik suvokti, kaip abu prisidedat prie tarpusavio santykio kūrimo, bet ir mokytis naujų būdų būti kartu. Be abejo, čia labai svarbus ne tik tavo, bet ir tavo draugo įsitraukimas pasiryžtant kažką keisti. Dažnai nelengva pradėti, bet, kaip sako kinai, tūkstančio žingsnių kelias prasideda nuo pirmo žingsnio.
Visgi parašei laišką, keliu žengei dar žingsnį ir nesvarbu, ar nuspręstum taisyti santykius, ar juos užbaigusi judėti į priekį viena, tau gali būti svarbu suprasti šį tą apie save. Iš to, kokius žodžius naudoji rašydama apie save ir apie draugą, susidaro įspūdis, kad šiuo metu esi priėmusi besitaikstančią, kenčiančią, nuolankią poziciją, kurioje savo galios nebeturi, nes esi paklusniai atidavusi ją kitai pusei.
Galima klausti savęs, iš kur tokios santykių taisyklės ateina? Kas to mane išmokė? Ar vaikystėje turėjau paklusti valdingai motinai ar tėvui? Jeigu taip, tuo metu tai buvo naudingas kūrybiškas prisitaikymas, bet ar tai vis dar man priimtina ir reikalinga? O gal atėjo laikas kažkam naujo? Taisyklėms, kurios kurtų naują galios pusiausvyrą ir erdvę santykiui, kuriame meilė būtų abipuse pagarba paremtas ryšys.
Panašiai skamba ir tai, ką pasakoji apie mamą: ji poniutė, o tu kas? Neišprusęs kaimo vaikas, neturintis teisės turėti savo poreikius ar kažko reikalauti? Ne tiek vertinga sau, kad kurtum gyvenimą pagal savo taisykles? O jei pasakytum sau:
Esu vertinga. Ne už tai, ką darau, kiek išsilavinusi ar knygų perskaičiusi esu. Esu tiesiog žmogiškai vertinga už tai, kas esu. Pagarbos nusipelniau gimdama, ir nors būdama vaikas ne visada ją gaudavau, dabar, esu suaugusi ir turiu puikią progą išmokti pati apginti šią savo prigimtinę teisę.
Užbaigiant norisi pasakyti, jog atrodo, kad esi tarpduryje. Ir nors žengti į naują erdvę nėra patogu, kitapus - nežinia, neapibrėžtumas, tačiau ten yra ir laisvė. Laisvė daryti pasirinkimus ir tuo pačiu prisiimti atsakomybę už juos, išgyventi savo gyvenimą iš autoriaus perspektyvos.
Tėvų skyrybos ir vaikų vaidmuo
Vaikai jokiu savo elgesiu nepadarys tėvų laimingais. Tik patys tėvai gali tapti laimingais. Arba ne. Vaikams tenka tapti laimingais su tuo, kas yra. Tačiau galima nesiklausyti mamos skundų, koks tėvas blogas. Galima nuo to pasitraukti, brėžiant aiškias ribas aplink save. Tad visada verta gyventi savo gyvenimus. Geriausiai, kaip tik galime. Ir rūpintis valia tais, kam labiausiai to reikia.
Kai skiriasi tėvai, vaikų atsakomybės čia nėra. Nei padėti gražiai išsiskirti, nei sutaikyti, nei dar ką nors. Vaikų reikalas yra tik vienas: toliau gerbti tėvų pasirinkimus. Ir mylėti tėvus bent jau už tai, kad padovanojo gyvybę. Ir tą padarė abu, o ne motina - "didvyrė". Kaip vyras jausis, kai aplinkiniai jo kasdien nepamalonins gražiais būdvardžiais? Mano manymu, jeigu mama auklėtų sūnų pagal Dariau metodiką, jis užaugtų visiškai neatsparus nesėkmėms ir turėtų mažiau galimybių siekti karjeros, o gal net taptų amžinu lūzeriu.
Vyras neišsižada vaikų, tačiau nusistato kitokią bendravimo formą su vaikais, kurie smerkia jo pasirinkimus. Vyro aiškus demonstravimas, kad jis yra lojalus savo antrai šeimai, padeda vaikams adekvačiai priimti realybę. Vaikai su laiku suvokia, kad tėvo pasirinkimai nebuvo nukreipti prieš juos. Tiesiog kiekvienas turi galimybę būti laimingu. Ir ja reikia naudotis.
Labai svarbu žinoti, kad visi laimingi vienu metu gali būti tik visi nušvitę. Nemanykime, kad nuo mūsų priklauso kitų žmonių laimė. Nesusireikšminkime. Nusivilsime savimi veltui. Dar ir dar. Tol, kol nepasidalinsime atsakomybe su artimaisiais ir Dievu. Būkime laimingi.
Ribų nustatymas santykiuose
Šios moters savybės yra palaikančios bei auginančios santykius. Gali būti, kad esate puiki mergina, kuri stengiasi dėl vyro, tačiau nemoka parodyti ribų, kurias draugas turi gerbti. Viena iš jų - turėti galimybę sudaužyti puodelį ir nekentėti dėl šito visą mėnesį. Toks emociškai nestabilus vyras, kaip Jūsų, turi būti mokomas, kur jo nepasitenkinimas gali būti toleruojamas, o kur jis peržengia ribas. Viena veiksmingiausių ir mažiausiai žalojančių santykius taktikų moteriai yra pasitraukti nuo vyro tada, kai jis elgiasi netinkamai. Vyras šalia moters malonaus bei taktiško elgesio turi jausti ir tai, kad moteris nebus su juo, jei jis elgsis netinkamai.
Vyras jaučia, kad nepaisant jo elgesio, moteris niekur nedings, ir netinkamas elgesys iš jo pusės gali netgi didėti. Jei vyras nėra taktiškas ir emocionaliai stabilus iš prigimties ar darbo su savimi, jis toks niekada ir nebus. Jūsų draugas greičiausiai niekada nesikeis ir jo pykčio išpuolius galima tik išmokti sušvelninti parodant, jog tokio elgesio netoleruosite. Gali būti, kad Jums teks duoti jam suprasti, jog taip, kaip yra Jūsų netenkina, ir kad jam nepadarius išvadų laukia skyrybos. Vyras, tik praradęs moterį ar pajutęs, jog ji slysta pro pirštus, pradeda daryti išvadas. Tokia situacija, kuomet moters nėra šalia ir gali niekada nebūti, duoda jam galimybę pajusti, ką moteris ir santykiai jam iš tikro reiškia.
Auklėjimas pykčiu, aiškinimais, priekaištais, jei tai taikote ar galvojate taikyti, neveikia ir niekada neveiks. Malonus elgesys iš moters pusės turi būti visada. Tačiau moteris turi galimybę rinktis - ar bus su vyru, ar ne, ir nebūti su tuo, kuris elgiasi netinkamai. Jūsų draugas turi tokį charakterį, koks yra, ir kadangi jo elgesys neturi jam jokių pasekmių, keistis jis neskubės.
Ar jųdviejų norai poros ir ateities atžvilgiu sutampa, ar sutariate esminiais klausimais, ar visgi tik bandote išvairuoti nestabilius santykius vardan to, kad Jums atrodo, jog kartu yra gerai. Atsakykite pati sau, ar planuojate su juo ateitį ir šeimą, o jei ne, kodėl tuomet gyvenate kartu ir kuriate santykius? Ar matote jį kaip savo potencialų vyrą ir vaikų tėvą? Kas Jus skatina būti santykiuose ir ar tikrai matote realią situaciją, atitinkančią Jūsų norus ir planus šeimos kūrimo atžvilgiu. Jei norite tik padraugauti ir pagyventi kartu, tuomet neieškokite savo draugo atsidavimo ir tinkamo elgesio su Jumis. Atsakiusi sau į klausimus, galite pamatyti, kad visgi šis vyras Jus tenkina ir matote su juo tokią ateitį, kuri Jus tenkina. Tokiu atveju su dalimi jo charakterio savybių teks tiesiog susitaikyti.
Žmonos žeminimas ir vyro atsakomybė
Išreiškėte daug nepasitenkinimo, nusivylimo žmonos elgesiu. Tenka pastebėti, jog jūsų mintys kiek vienpusiškos: kaltinimai žmonai bei savo elgesio gynimas, pateisinimas. Atsižvelgiant į tarpusavio santykių dinamiką atrodo, jog jūs viską atliekate “kaip reikėtų”, tačiau jūsų žmona visiškai neteisingai. Kad ir kaip norėtųsi ginti save, savo elgesį, tarpusavio santykiuose nebūna vieno kalto. Rašote, jog stengiatės rodyti dėmesį savo žmonai, tačiau ji to nevertina. Verta pasvarstyti, kokį dėmesį įprastai jai rodote. Nes materialinis dalykas, dovana nelygi emocinei šilumai, elgesiui kito atžvilgiu. Gaila, bet gana dažnai tikimės, jog materialinis daiktas vertingesnis, labiau džiugina nei laikas skirtas kitam žmogui, bendravimas su juo.
Išgyvenate dėl, jūsų nuomone, nesuprantamo, netinkamo žmonos elgesio, kuomet ji jus kritikuoja, ieško priekabių. Minėjote, jog iš savo žmonos negirdite pagyrimo, palaikymo, tačiau pats stengiatės parodyti, jog matote, ką ir kaip daro ji. Ir vėlgi būtų labai naudinga žinoti, kokiu būdu parodote, įvertinate žmonos elgesį. Spręsdamas santykių problemas norėjote kalbėtis su žmona, sužinoti, kas negerai, kas vyksta. Tačiau skaitant jūsų laišką man ne kartą kilo klausimas, o kaip gi jūs? Ar jūs viską išsakote savo žmonai? Ar išreiškiate, kaip jaučiatės dėl dabartinių santykių, dėl nemalonaus jos elgesio? Santykiai turi būti lygiaverčiai, jei norite, kad žmona jums atsiskleistų, išsakytų savo mintis, tokį pat pavyzdį turite duoti ir jūs. Nes galbūt ji taip pat jaučiasi nejaukiai nesuprasdama, kas slegia, neramina jus.
Pasistenkite daugiau dėmesio skirti kritiškesniam savo elgesio analizavimui, galbūt reikšmingiems jo pokyčiams išsiaiškinti. Jei norėtumėte detaliau išanalizuoti santykių problemas, rasti atsakymus į iš jūsų laiško iškilusius klausimus būtų labai naudinga jums su žmona apsilankyti psichologo konsultacijoje. Jei žmona atsisakys, galite kreiptis ir vienas, pats asmeniškai.
Priklausomybė nuo santykių ir mitai
Jums, Ieva, svarbu įsisąmoninti, jog esate priklausoma nuo santykių su vyru, nes dabar jūs neįsivaizduojate savęs, kaip atskiro individo. Tai - viena svarbiausių jūsų bėdų, dėl kurios tikrai turėtumėte dirbti su savo terapeute. Tai, jog negalite funkcionuoti savarankiškai, žemina jūsų savivertę, o menkas savęs vertinimas skatina palaikyti jus ir vaiką traumuojančius santykius.
Kitas mitas - jūsų „nuodėmės“ prieš vyrą. Sakote: „aišku ir aš nebuvau auksinė, prieš pat vestuves sužinojau, kad laukiuosi, nors viskas suplanuota“. Kodėl gi kaltę dėl neplanuoto nėštumo prisiimate sau? Juk tam, kad pastotumėte, reikėjo ne vien jūsų pastangų: vyro atsakomybė yra ne mažesnė nei jūsų.
Suprasti, jog klydote, pasirinkdama ne tą žmogų, ypač, kai jau turite su juo vaiką - labai skausminga. Taigi, nusiskausminate save susikurdama mitą apie tai, kokia nevertinga šiuose santykiuose esate ir jūs. Taip gerokai lengviau: jis blogas, bet ir aš negera.
Jūs turite tikrai labai daug priekaištų sau, ir visaip plakate save: „esu perdėm smulkmeniška“, „senobiniu pažiūrų“, „visame kame ieškau blogio šaknų“, jūsų mintys „pabiros“ - žodžiu, esate ne tokia, nesusitvarkanti, netikusi. Tarsi bandytumėte įtikinti save, kodėl jūsų vyras taip blogai elgiasi: juk esate nepakenčiama. Visgi, taip apie save galvodama tikrai sau nepadėsite.
Paprastai turintis adekvatų savigarbos jausmą bei gerbiantis savo antrą pusę sutuoktinis nedingsta iš namų nieko nepasakęs. Labai paprasta kelti ultimatumus ir nustatyti terminus. Tuo tarpu drauge ieškoti išeičių iš susidariusios padėties, aiškintis, kaip jaučiasi ir ką galvoja kitas, ir bandyti konstruktyviai spręsti iškilusius nesutarimus, reikia nemažai drąsos ir stiprybės.
Pagarbos trūkumas santykiuose
Pagarba - tarsi klijai, suklijuojantys porą. Atsiranda susvetimėjimas ir bendravimo diskomfortas:
- Jis gali būti įnikęs į telefoną, kompiuterį, žiūrėti televizorių, godžiai valgyti tuo metu, kai bandote jam pasakyti kažką svarbaus.
- Jūs pripratote prie to, kad vyras neleidžia jums užbaigti sakinio, išsakyti minties. Tik jūs prasižiojate ir iškart ima kalbėti jis.
- Kritika nėra blogas dalykas, tačiau ji turi būti tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku.
- Jūs įpratusi, kad vyro reikia prašyti po kelis kartus.
- Jūsų darbas, jūsų pomėgiai, dvasinis gyvenimas vyrui atrodo juokingi ir neverti dėmesio.
Priežastys gali būti įvairios, įskaitant stresą, jėgų trūkumą arba tiesiog vyro charakterio bruožus.
Panašus:
- Tolstojaus Vaikai ir Tėvai: Kaip Didžiojo Rašytojo Santykiai Formuoja Šiuolaikinio Žmogaus Gyvenimą
- Atnaujinkite Darbo Įgūdžius Po Motinystės Atostogų: Efektyvūs Patarimai ir Strategijos
- Ar Birža Išmoka Pinigus Vaikų Išlaikymui? Viskas Apie Alimentų Išieškojimą ir Paramos Galimybes Lietuvoje
- Ketvirtas Nėštumo Mėnuo: Pilvo Dydis, Kūno Pokyčiai Ir Svarbiausi Patarimai
- Antakalnio Vaikų Chirurgai: Geriausi Gydytojų Atsiliepimai ir Klinikos Įvertinimai