Šiame straipsnyje kviečiame prisiminti maestro Arvydą Paltiną, jo gyvenimo kelią, kūrybą ir meilę legendinei estrados dainininkei Nelly Paltinienei.
Menininkų kalnelis Antakalnio kapinėse
Lietuvos kultūros istoriją liudijantis Menininkų kalnelis - nuolat lankoma vieta.
Žmonės čia ateina vedini skirtingų tikslų: kai kurie aplanko tik savo artimuosius, kiti ieško konkretaus kapo, treti lėtai vaikštinėdami stabteli prie kiekvienos pažįstamos pavardės ar įdomesnio paminklo. Daugiausia dėmesio sulaukia jaunesni, taip pat į amžinybę neseniai išėję menininkai. Unikalią šios vietos atmosferą sustiprina ir meniški antkapiniai paminklai. Čia galima rasti Gedimino Jokūbonio, Stanislovo ir Algirdo Kuzmų, Broniaus Punziaus, Broniaus Vyšniausko ir kitų žymiausių šalies skulptorių kūrinių. Deja, kai kuriuos antkapinius paminklus - operos solistės J. Čiudakovos, žurnalisto Vito Lingio - šiandien matome nutolusius nuo skulptoriaus idėjos. Per daugiau nei pusšimtį metų kalnelis keletą kartų praplėstas, tačiau numatant, kad vietos netrukus vėl pristigs, Menininkų kalnelis vėl plečiasi. Pagal parengtą projektą netrukus jis įsilies į šiaurinėje dalyje, Šilo g. Kviečiame pasivaikščioti po Menininkų kalnelį ir prisiminti amžinojo poilsio vietą čia radusius žmones - kelis šimtus skirtingų asmenybių, nepakartojamų menininkų, kuriuos suvienijo kultūra.
Nelly Paltinienė ir Arvydas Paltinas
Netoli Varšuvos lenkės ir lietuvio šeimoje gimusi Nelly lietuviškai kalbėti išmoko tik paauglystėje, po Antrojo pasaulinio karo, kai su tėvu grįžo į Lietuvą. Kaip dainininkė debiutavusi Klaipėdos ryšių darbuotojų profsąjungos saviveikliniame ansamblyje, N. Paltinienė išgarsėjo būsimo vyro Arvydo Paltino įkurtuose „Kopų balsuose“, kur su Eugenijumi Ivanausku sukūrė legendiniu tapusį duetą. Nuo 1982 m. kartu su vyru choro dirigentu, pedagogu A. Paltinu gyveno Vakarų Vokietijoje, atkūrus Nepriklausomybę gyvenimą dalijo tarp Lietuvos ir Vokietijos. Dainuoja N. Paltinienė. Kviečiame skaityti prieš keletą metų žurnale „Legendos“ išspaudintą Irmos Laužikaitės interviu su Nelly ir Arvydu Paltinais. Jų gyvenimus paženklino neeilinė meilės istorija.
Nelly Paltinienė - viena ryškiausių sovietinės lietuviškos estrados žvaigždžių: be paliovos buvo aptarinėjamos jos suknelės (ko gero, nė viena atlikėja nenudžiugino publikos per koncertą persirengdama keturis, penkis ar šešis kartus), šukuosena (kartą restorane įsidrąsinęs vyriškis stipriai timptelėjo plaukus, nes su savo antrąja puse susiginčijo, solistės plaukai tikri ar ji su peruku) ir jaunatviška išvaizda (žinovai vardijo plastines operacijas, kurios neva padėjusios tai pasiekti), buvo spėliojama, kas gi sieja Nelly su ilgamečiu scenos partneriu Eugenijumi Ivanausku (juk neįmanoma scenoje dainuoti apie meilę ir nieko nejausti!), kliuvo ir paslaptingas akcentas (dėl jo, sako, negalėjusi pretenduoti į apdovanojimus), ir... Nelly norėdavo kalbėti tik apie neblėstančią gerbėjų meilę, scenai dovanotą gyvenimą. Apie gėles, kuriomis visuomet buvo užverčiama. Tačiau jos gyvenimas nebuvo rožėmis klotas (atlikėja stebėjosi kodėl, bet būtent jos dažniausiai ir buvo teikiamos).
Arvydas Paltinas: Mums, muzikos studentams, buvo tiesiog privalu eiti į saviveiklininkų peržiūras, kad pradėję dirbti žinotume, kas ir kaip. O ir kalbos pradėjo eiti, kad ryšių ansamblyje yra viena labai gera solistė, dainuojanti kino filmų dainas. Viena jų buvo „Strekoza“, tai, sakom, einam tos Strekozos pažiūrėti. Jau turėjau orkestrą, kuris buvo įsikūręs kultūros namuose, ir vieną dieną Daunorienė pas mane atlydėjo Nelę. Niekada negalima sakyti „niekada“: niekada nebūčiau nė pagalvojusi, kad mano vyru taps vedęs, visada kartodavau, kad taip negali nutikti. Juk gerbėjų visokių turėjau...
Arvydas: Tuomet tokių buvo mažai - nusižengėme tarybinei moralei. Sausio 6-ąją, prieš penkiasdešimt dvejus metus, nuėjome, susirašėme ir išvažiavome į koncertą. Tik po jo susėdome su kolegomis, pasipjaustėme užkandos... Visi išgėrė į mūsų sveikatą. Dar ilgai prie Paltinienės pavardės skliausteliuose buvo rašoma ir Klimenko. Atsirasdavo ir painiojančių.
Arvydas: Su Nelly pradėjome daug koncertuoti, mus visur ėmė kviesti, greitai be mūsų Klaipėdoje buvo neįsivaizduojamas joks renginys. O kai 1966-aisiais patekome į Lietuvos televiziją, parodė mūsų koncertą - buvo transliuojama tiesiogiai, - žmonės ėmė atsisukinėti ir gatvėje.
2009 m. agentūra „Factum“ N. Paltinienę įrašė į Lietuvos rekordų knygą kaip daugiausia metų (58) dainuojančią solistę. Arvydas neslėpė, jog nepatinka grįžti atgal, nes kiekvienas akordas primena, kad viskas praėjo. Ir Nelly, ir Arvydo gyvenimas nebuvo tik rožėmis klotas, buvo visko. Arvydas ne iš tų kalbiųjų, kurie daug šnekėtų apie jausmus. Jis be galo santūrus. Bet dažnai ne žodžiai pasako daugiau... Nereikėjo būti aiškiaregiu, kad matytum, kaip jam skauda, jog Nelly nėra greta.
Kunigo Karolio Petravičiaus prisiminimai
Naujienų portalo tv3.lt kalbintas kunigas Karolis Petravičius pasakojo, kad jo bei Nelly ir Arvydo Paltinų draugystė užsimezgė dar prieš kelis dešimtmečius, kai jis su kitais kunigų seminarijos studentais ateidavo pasiklausyti jų koncertų. Susipažinimas buvo labai paprastas, žmogiškas, kaip ir visas jų bendravimas. Jie įsileido mus į savo gyvenimą. „Iš jų tiesiog sklisdavo nuoširdumas ir ta draugystė mūsų buvo tikrai nuoširdi“, - graudindamasis sako K. Petravičius. Pasak šeimos bičiulio, Arvydas visada buvo teisus, tam tikra prasme šiek tiek užsispyręs. Visada buvo labai atsakingas, bet ir tėviškas, mylintis, o jo moralė buvo aukščiausio lygio. „Tiek Arvydas, tiek Nelė buvo ypatingi žmonės savo išlaikytumu, savo paprastumu. Kartais visko nesudėsi į žodžius - dėkoju likimui, kad leido paprastam žmogui prisiliesti prie tokių didelių žmonių.
Pasak K. Petravičiaus, draugams vis dar sunku patikėti, kad Arvydo nebėra. „Mes artimai bendravome ir dabar du didžiausi Arvydo rūpesčiai buvo tos knygos išleidimas ir paminklo Antakalnio menininkų kalnelyje kūrimas. Jis labai aktyviai įsijungė į paminklo paiešką. Vieno ar kito menininko, skulptoriaus esame užklausę, koks turėtų būti tas paminklas. Jis nenustojo mylėti Nelės iki paskutinės akimirkos. Jų meilė amžina - išlaikiusi 60 metų. Tai tikrai yra visiems įkvepiantis švyturys. Visko buvo jų gyvenime. Jie tikrai kaip uola buvo. Buvo tikros meilės pavyzdys. Jie buvo prieš Dievą prisiekę mylėti iki mirties ir net po mirties. Arvydas tikrai nenustojo jos mylėti. Galima sakyti, kad Arvydas iki paskutinės akimirkos gyveno pilnavertį gyvenimą - trečiadienį jis dar ėjo pasivaikščioti, o ketvirtadienį pakilo temperatūra. „Penktadienį atvažiavo gydytojai, o šeštadienį su greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtas į ligoninę, tiesiai į reanimaciją. Gavosi taip, kad plaučių uždegimas sukėlė sepsinį šoką. Gydytojai iš pradžių teikė vilties, o nelaimės rytą sakė, kad Arvydo situacija sunki, o pavakare, apie 17 valandą, gavome tą žinią, kad jis iškeliavo į Amžinybę“, - pasakoja kunigas ir priduria: „Atrodo jo amžius jau didelis buvo, bet juk metai ne nuodėmė. Dar vylėmės, kad jis ir knygos pristatyme bus, ir pamatys pastatytą paminklą Nelei. Bet dabar jie yra Amžinybėje ir jų meilė vėl susivienijo“.
Irmos Laužikaitės prisiminimai apie Arvydą Paltiną
Irma Laužikaitė: Su Arvydu susitikau praėjus porai dienų po Nelly laidotuvių - tie mėnesiai laukiant, kada Nelly palaikai bus kremuoti, urna pagaliau atkeliaus į Lietuvą, karantino apribojimai kiek atsileis, jis galės atskristi iš Vokietijos ir pasirūpinti laidotuvėmis, jį labai išvargino. Ir Nelly, ir Arvydo gyvenimas nebuvo tik rožėmis klotas, buvo visko. Arvydas ne iš tų kalbiųjų, kurie daug šnekėtų apie jausmus. Jis be galo santūrus. Bet dažnai ne žodžiai pasako daugiau... Nereikėjo būti aiškiaregiu, kad matytum, kaip jam skauda, jog Nelly nėra greta. Penkeri Nelly ligos metai juos dar labiau suartino, jie nepasidavė įkalbinėjimams, kad reikėtų vienokios ar kitokios pagalbos, su bet kokiomis negandomis susitvarkydavo patys. Kai paskutinėmis gyvenimo savaitėmis Nelly nebepajėgė gaminti valgio, prie viryklės stojo Arvydas - tiesa, ji sėdėjo virtuvėje ir dalino nurodymus, ką jis turėtų daryti. Tuomet, per jau minėtą susitikimą po laidotuvių, pajutau, kad akyse kaupiasi ašaros. Virtuvėje laukėme, kol užvirs arbata, kai Arvydas nusišypsojo ir ištarė: „Galiu dabar būti generolas.
Prieš eidama pas Arvydą būtinai užsukdavau deserto - plikytų pyragaičių. Jis labai mėgo saldumynus, visuomet atėjusi pas Nelly ir Arvydą į namus ant stalo rasdavau torto, pyragų ar pyragėlių. Dabar galėjau Arvydui atsilyginti vaišėmis. Geriant arbatą ir mėgaujantis saldumynais Arvydui pradėjau skaityti knygos rankraštį - prašiau paaiškinti ar plačiau nušviesti kai kuriuos gyvenimo epizodus, papasakoti apie save: kaip jis, paauglystėje pats sumeistravęs malūną, pasuko kitu, muzikos, keliu. Kaip ėmė groti šokiuose - ir, kaip su šypsena sakydavo, paskui grojo visą gyvenimą. Į Nelly prisiminimus vis svariau įsiterpė ir Arvydo balsas. Jam labai rūpėjo knyga. Atrodė, kad jis išrausė visus kampus ir surinko viską, kas galėtų papildyti Nelly pasakojimą. Taip mano rankose atsidūrė dar vienas svarbus knygos akcentas - krūva nuotraukų iš asmeninio albumo.
Gruodį susitarėme, jog vėl Arvydas įsijungs skaipą ir aš jam perskaitysiu knygos rankraštį. Po pirmojo skyriaus - jame Nelly pasakoja apie savo vaikystę karo metais - Arvydas prisipažino nubraukęs ašarą. Jaučiau, kaip už tūkstančių kilometrų Arvydas šypsosi, kai skaičiau, kaip Nelly prisimena jų pažinties istoriją ir tai, kaip pamilo tuomet Klaipėdos kultūros rūmų estradinio ansamblio vadovą. „Už šypseną“, - vis kartojo Nelly. Arvydui perskaičiau visą rankraštį ir, man atrodo, jis jautėsi smagiai - sugrįžo prisiminimais į tokius laimingus metus.
Paskutinį kartą su Arvydu telefonu kalbėjau sausiui jau įpusėjus. Jaudinausi, nes norėjau jo nuomonės dėl knygos pavadinimo. Arvydas išklausė mano svarstymų, išgirdo dar keletą kitų variantų, kurie man nelipo, ir paprašė laiko pagalvoti. Kitą dieną susiskambinę iš pradžių aptarėme Lietuvą sukausčiusį sniegą, paskui jis kostelėjo, prisiminęs ir svarbiausią reikalą, dėl kurio, matyt, laužė galvą visą vakarą. „Man patinka pavadinimas.
Arvydui patinka nerti į prisiminimus ir vėl išgyventi tas dienas. Anksčiau Nelly skundėsi, kad Arvydas nenoriai jai uždeda seno koncerto įrašą ar paleidžia diską. Kai kartą apie tai užklausiau Arvydo, jis neslėpė, jog nepatinka grįžti atgal, nes kiekvienas akordas primena, kad viskas praėjo. Jam buvo svarbu, kad jos valia papasakoti savo istoriją būtų įgyvendinta.
Meilės istorija
Atsakysiu labai stereotipiškai: manau, jog apie tokias meilės istorijas kuriami filmai ir rašomi romanai. Ir Nelly, ir Arvydo gyvenimas nebuvo tik rožėmis klotas, buvo visko. Nelly sakė, jog jie labai skirtingi ir nuolat kyla diskusijų, bet juk be jų nebūtų įdomu gyventi? Ji manė, kad juos sujungė muzika. Ji labai norėjo dainuoti, Arvydas jai padėjo. Galima tik spėlioti, ar be jo atsidavimo ir muzikinės uoslės būtų taip sėkmingai susiklosčiusi Nelly karjera, - Arvydas rūpinosi dainomis, jam kilo mintis suburti duetą, jis surado ir į kolektyvą atvedė amžiną Nelly partnerį E. Galima tik spėlioti, ar be tokios charizmatiškos atlikėjos kaip Nelly būtų tiek gerbėjų užkariavęs Klaipėdos ansamblis „Kopų balsai“. Arvydas ir Nelly papildė vienas kitą. Muzika juos laikė kartu iki paskutinio atodūsio. Nelly dėl Arvydo atsisakė to, kas jai buvo svarbu lyg oras, - scenos, ir drauge su juo išvyko į Vokietiją. „Aš tik dabar supratau, kaip jai buvo sunku Vokietijoje“, - išklausęs Nelly pasakojimo knygai ištarė Arvydas. Aš tik galiu dėkoti likimui, jog taip susiklostė aplinkybės, kad galėjau drauge su Nelly ir Arvydu prisiminti jų gyvenimą ir karjerą.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Arvydas Sabonis: Įspūdinga Biografija, Šeimos Paslaptys ir Neįtikėtina Įtaka Krepšiniui
- Arvydas Vilčinskas: Įdomiausia Biografija ir Kūrybos Kelias, Kurį Būtina Žinoti!
- Arvydas Vilčinskas: Įdomiausia Lietuvos žvaigždės biografija, kurios dar nežinojote!
- Kiek Laiko Maitinti Kūdikį? Efektyvūs Patarimai ir Rekomendacijos Tėvams
- Manų Košė Kūdikiams: Gardūs Receptai ir Nepakeičiami Patarimai Tavo Mažyliui