Artūras Raila gimė 1962 m. Rainaičiuose (Panevėžio raj.). Nuo 1983 m. studijavo skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1988 m. dalyvauja parodose. Baigęs studijas 1989 m., pradėjo dėstyti akademinį piešimą ir skulptūrą M. K. Čiurlionio menų mokykloje.
Po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo aktyviai dalyvauja Lietuvos ir užsienio parodose. 2008 m. Artūras Raila asocijuojamas su Emisijos karta, kuriai ypač būdingas eksperimentavimas su naujomis meninės raiškos galimybėmis. Autorius yra vienas iš reikšmingiausių meninių praktikų inovatorių Lietuvoje.
Kūrybos Bruožai ir Raida
Ankstyvuoju laikotarpiu domėjosi archetipiniu mąstymu, identitetais, tradicijomis, apsiribojo medžio skulptūra. Vėliau perėjo prie akcionizmo, pradėjo kurti tarpdisciplininiame meno lauke: kūrė video darbus, instaliacijas, performatyvųjį meną. Kūrybai būdinga kolaboracinė strategija, socialinės skulptūros taktika.
Menininkas bendradarbiauja su įvairiomis socialinėmis grupėmis. Kurdamas Artūras Raila palieka daug erdvės atsitiktinumui, taip pat siekia panaikinti meno ir gyvenimo dichotomiją, jam būdingos socialinės akcijos, įvykių ir reiškinių dokumentacija bei jų konceptualizavimas, socialinis bei meninis tyrimas.
Darbuose kuopščiai pasirenkami dalyviai, nagrinėjamos socialinės problemos, provokuojami nepatogūs klausimai, pasitelkiamos kontraversiškos grupės (Mindaugas Murza ir jo aplinka), subkultūros (neopagonių bendruomenė, „reiveriai“ ir kt.).
Žymūs Projektai ir Parodos
- 1989 m. Skulptūros paroda Vilniaus Menininkų rūmuose (dabar Prezidentūra), Vilnius, Lietuva.
- 1991 m. Skulptūros paroda Meno parodų rūmai (dabar Šiuolaikinio meno centras), Vilnius, Lietuva.
- 1993 m. Instaliacija Vilniaus menininkų rūmuose (dabar Prezidentūra), Vilnius, Lietuva.
- 1999 m. Video projektas „Mergaitė nekalta“ Šiuolaikinio meno centras, Vilnius, Lietuva.
- 2000 m. Video projekcija „Didysis Šėiovulys“ Šiuolaikinio meno centro fasadinis langas nakties metu, Vilnius, Lietuva.
- 2001 m. „Dalyvavimas/Vytautas“ Šiuolaikinio meno centro parodos „Egzotika“ atidarymas.
- 2002 m. Video projektas „Pirmapradis dangus“ IBID Projects galerija, Vilnius, Lietuva.
Šis kūrinys žymi lūžį ankstyvojoje menininko kūryboje, kuriame atsispindi skulptūros perkėlimas į kitą mediją - skaidrių seriją. Instaliacija buvo eksponuojama Vilniaus menininkų rūmų (dabar - LR Prezidentūra) parodų salėje.
Šioje video instaliacijoje fiksuojamas 1997 m. įvykęs performansas Šiuolaikinio meno centre. Jo metu baikerių klubo „Crazy in the Dark. MC.“ nariai įvažiavo į pirmąjį aukštą, išvažiavo pro kiemą, vėliau vėl pasuko į meno centro patalpas, taip sudarydami nenutrūkstančią grandinę.
Autorius perkeldamas gatvės judesį ir baikerius į meno erdvę kuria prasminį reliacinės estetikos lauką, jungiantį skirtingas socialines grupes.
Apdovanojimai ir Įvertinimas
1995 m. Artūras Raila pelnė "Hansabank" meno apdovanojimą. Kompetentinga Baltijos šalių meno žinovų komisija išrinko žinomą Lietuvos menininką Artūrą Railą šių metų "Hansabank" grupės meno apdovanojimo nugalėtoju. Menininkas buvo įvertintas už didelį socialinį angažuotumą ir darbų humanizmą. Taip pat atsižvelgta į tai, kad A. Railos darbai skatina naujų vertybių atsiradimą visuomenėje, o tai artimai susiję su "Hansabank" grupės filosofija.
Nuo 2003 m. jis skiriamas trijų Baltijos šalių menininkams (iš tautiečių jį yra gavęs Artūras Raila (2003 m.) ir Valdas Ozarinskas (2006 m.), o nuo 2008-ųjų, darsyk išsiplėtus konkurso geografijai, dėl jo varžosi ir menininkai iš Rusijos bei Švedijos.
Kontroversijos ir Kritika
2013 m. gruodžio 10 d. dienraštyje „Respublika“ išspausdintame straipsnyje „Šįsyk kultūros nepritrūko“ pateikiama melaginga informacija apie Nacionalinei kultūros ir meno premijai nominuotą vizualaus meno kūrėją Artūrą Railą ir jo kūrybą. Į žurnalistės Danutės Šepetytės parengtą straipsnį inkorporuotas viešas kultūros ir mokslo veikėjų pareiškimas, kuriame skelbiami klaidinantys faktai apie šio kūrėjo kūrybą ir biografiją.
Pirmausia, Artūras Raila niekada nėra sukūręs kūrinio, pavadinimu „Septyni savižudybės būdai“, apie kurį kalbama minėtame pareiškime. Iš teksto galima suprasti, kad jo autoriai nurodo į A. Railos videodarbą „Mergaitė nekalta“ (1998-1999), tačiau akivaizdžiai nėra jo net matę ir vadovaujasi iš kažkur gauta melaginga informacija.
Šiame kūrinyje nė iš tolo nėra to, apie ką rašoma viešame pareiškime: M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokinė darbe nėra nufilmuota, apie Ričardo Gavelio romaną ar jo citatas net neužsimenama. Netiesa ir tai, kad dėl šio darbo keturi menų mokyklos mokytojai išėjo iš darbo, o A. Raila buvo atleistas.
Menininkas dirbo M. K. Čiurlionio menų mokykloje dar kurį laiką ir išėjo iš jos pats, pradėjęs dėstyti Vilniaus dailės akademijoje (VDA). Videodarbas „Mergaitė nekalta“ - tai filmuota medžiaga iš menų mokyklos semestrinės darbų peržiūros, dokumentuojanti pedagogų diskusijas.
Mokinės, kuri savo pačios sumanymu sukūrė darbą blogų nuotaikų ir savižudybės tema, darytos fotografijos yra tik vienas iš keleto filme aptariamų mokinių darbų. Jos darbas filme matomas tik probėgšmais, kadangi dėmesys sutelkiamas į mokytojų diskusiją.
Autoriaus turimame leidinio egzemplioriuje yra daugelio jo kūriniuose dalyvavusių ar bendradarbiavusių žmonių pasisakymai, įrašai ir pastabos. Tarp jų - ir minėtos mokinės pasakojimas, kaip ji sumanė sukurti fotografijų apie blogas nuotaikas ir savižudybę ciklą: akivaizdu, kad darbas tebuvo jos kūrybinis sumanymas, neturintis jokio psichologinio pagrindo bei niekaip nesusijęs su mokytojo įtaka.
Norintys sužinoti tikrąjį A. Railos videokūrinio „Mergaitė nekalta“ turinį, gali jį laisvai peržiūrėti Nacionalinės dailės galerijos Informacijos centre - ten galima susipažinti ir su kitais menininko kūriniais.
Panašus:
- Artūras Paulauskas: Įdomiausia Biografija ir Šeimos Paslaptys Atidengtos!
- Neįtikėtina Artūro Orlausko gyvenimo istorija ir šeimos paslaptys atskleistos!
- Doc. Artūras Kilda: Nežinomi Faktai apie Jo Gyvenimą ir Medicininę Karjerą
- 15 mėnesių vaiko mitybos planas: Sveikas ir subalansuotas maitinimas nuo pradžių!
- Kaip vyksta priėmimas į gimnazijas Lietuvoje: svarbiausi patarimai tėvams