Straipsnyje aptariamos aktualios temos, pradedant vyrų vaisingumo problemomis ir baigiant lyčių nelygybe kultūros sektoriuje bei tėvo vaidmens svarba vaiko gyvenime.
Vyrų Vaisingumo Problemos
Vyrų sėkloje yra mažiau spermatozoidų. Mokslininkai yra linkę tai sieti su besikeičiančiu gyvenimo būdu. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad fizinis aktyvumas gerina spermos kokybę, o vis daugiau jaunų vyrų daug laiko praleidžia sėdėdami.
Jei pavartytumėte patarimus vyrams, ką daryti, kad bandymai susilaukti vaiko būtų sėkmingesni, pastebėtumėte, kad jiems siūloma nešioti laisvesnes kelnes ir dažniau vaikščioti. Tačiau yra ir kitų įtariamųjų.
Reprodukciją tyrinėjanti Niujorko mokslininkė Shanna Swan šiuo metu mano, kad vyrų vaisingumui kenkia plastiko gamyboje naudojami chemikalai. Pavyzdžiui, ftalio rūgšties esteriai, geriau žinoma ftalatų vardu. Šie chemikalai padeda reguliuoti plastiko elastingumą, skaidrumą ir atsparumą aplinkai. Jų yra visur - nuo vienkartinių pakuočių iki mūsų kasdien naudojamų daiktų.
Tiesa, dėl žinomo neigiamo poveikio ftalatai yra ribojami. Ftalatai, kaip rodo moksliniai tyrimai, kenkia hormonų pusiausvyrai ir gali sukelti daug įvairių problemų - nuo diabeto iki nevaisingumo.
Swan teigia, kad pastebi, jog ne tik prastėja vyrų vaisingumo rodikliai, bet ir dingsta didžiausi skirtumai tarp besivystančių berniukų ir mergaičių. Berniukai ir mergaitės auga skirtingai. Pavyzdžiui, jei jaunos mamos paklaustumėte, kiek žodžių žino jų vaikai, mergaičių mamos labiau pasidžiaugtų, kad jų dukros jau neblogai supranta kalbą. Berniukai, aišku, šioje srityje pasiveja mergaites. Tačiau, pasak Swan, tie skirtumai nyksta.
Be to, Swan teigimu, ši problema didėja. Ftalatai veikia dar negimusius vaikus. Tuomet, aišku, vaikai ir suaugusieji patys susiduria su ftalatais, taip per gyvenimą patirdami stiprų jų poveikį, o tada juo pasidalina su savo vaikais.
Keisčiausia tai, kad neigiamas ftalatų poveikis yra santykinai gerai žinomas, todėl šių chemikalų naudojimas yra reguliuojamas tiek Europos Sąjungoje, tiek Kanadoje, tiek JAV. Nyderlandų „Greenpeace“ biuras netgi prašo uždrausti ftalatų naudojimą sekso žaislų gamyboje. Norint visiškai atsisakyti šių chemikalų reikia daugiau tyrimų ir, žinoma, surasti mažiau kenksmingą alternatyvą.
Lyčių Nelygybė Kultūros Sektoriuje
Lietuvos kultūros taryba 2022 m. atliko lyčių lygybės tyrimą kultūros sektoriuje (autorės Kamilė Čelutkaitė ir Kristina Mažeikaitė). Paaiškėjo, kad 2 kartus daugiau vyrų gauna didesnį nei 1 200 eurų atlygį (atskaičius mokesčius) nei moterų.
Diskriminaciją ir patyčias darbinėje aplinkoje moterys patiria 2 kartus dažniau, seksualinį priekabiavimą net 6 kartus dažniau, o visuotinio pripažinimo ir nacionalinio įvertinimo jos sulaukia 3,5 karto rečiau nei vyrai.
Vyrauja stereotipas, kad moterys gali būti puikios vadovės, nuostabios vadybininkės, įžvalgios meno istorikės ir kritikės, bet kūrybos praktikoje stipriausi ir ryškiausi yra vyrai menininkai. Šią temą „Būtent!“ festivalio diskusijoje aptarė lietuvių vaikų rašytojas Tomas Dirgėla, kino ir medijų tyrėja, kultūros istorikė Lina Kaminskaitė, teatro kritikas, kultūros apžvalgininkas Vaidas Jauniškis, menininkė, meno daktarė Eglė Grėbliauskaitė. Diskusiją moderavo Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė.
Lyčių lygybė ne tik meno srities, bet visos visuomenės problema
V. Jauniškis minėjo, kad lyčių lygybės problema nėra tik meno srityje, paplitusi ir kitose srityse. Jis pateikė pavyzdį apie rugsėjo 1-osios dienos Vilniaus universiteto organizuotą tradicinę studentų eiseną Gedimino prospektu, kai fizikai studentai eidami skandavo: „Fizikai yra jėga, filologės - pramoga“.
Teatro kritikas teigė, kad šitaip išryškėjo ne tik senosios, vyresnės kartos, bet ir „ką tik įstojusio jaunimo stereotipai, grįsti priplėkusiom legendom“.
Vaikų rašytojas T. Dirgėla antrino, kad nelygybės problema ryški ir vaikų literatūros tyrimų srityje, kurioje per pastaruosius dešimt metų vis dar daugiau moterų tyrėjų, mokslininkų, tačiau beveik nėra vyrų.
Diskusijoje dalyvavusi menininkė E. Grėbliauskaitė pasidžiaugė, kad atliktas tyrimas pagaliau leido įrodymais paversti ne tik ore sklandančias nuojautas, tačiau ir viešai svarstyti, kodėl vyrai menininkai įgauna didesnę „derybinę galią“, būna sėkmingesni ir dėl to gali uždirbti daugiau nei moterys menininkės.
Tačiau ji išskyrė, kad nelygybės problema kyla pačioje visuomenėje nejučia ugdomais stereotipais: „Kaip pasakojime apie agurką, nori agurkas ar nenori, bet jei patenka į tam tikrą raugą, tai įgyja tam tikrą skonį - taip formuojame tam tikras normas, kurias tikrai verta permąstyti.“
Vis dar gajūs stereotipai: moterys mene tik administratorės, vyrai - kūrėjai
Kino ir medijų tyrėja L. Kaminskaitė pastebėjo, kad tyrimas atskleidė ryšius tarp hierarchinės struktūros ir nelygybės. Pasak jos, neretai meno projektams vadovauja moterys, kurios nudirba visą administracinį darbą, o kūrybinė galia atitenka vyrams.
Moterys dažnai nuvertinamos ir savo darbo srityje. Anot, Kaminskaitės, moterys dažniau kuria filmus vaikams negu istorinį kiną, nes šis suprantamas kaip rimta vyriška tema. O švietimo srityje moterys neretai turi įrodyti savo kompetenciją, žinias, dėl savo lyties patiria tam tikrą „deficito efektą“.
Į vyrą dėstytoją neretai žiūrima kaip į patikimą žinių skleidėją ar nuomonės reiškėją. Jai antrino ir rašytojas T. Dirgėla prisiminęs, kad buvo priimtas dirbti į vaikų darželį auklėtoju pirmiausia dėl to, kad yra vyras ir tarp kitų kolegų sulaukdavo didesnės pagarbos.
L. Kaminskaitei pritarė ir V. Jauniškis minėdamas, kad tyrime analizuojamos griežtai hierarchiškos valstybinės įstaigos, kuriose šie stereotipai itin ryškūs. Teatro kritikas spėjo, kad nevyriausybinių trupių pavyzdžiai pagerintų šio tyrimo vaizdą, nes jose atlygiai dažniausiai būna vienodi, nebent skiriasi pagal vaidmenų sudėtingumą.
Tačiau menininkė E. Grėbliauskaitė prieštaravo teigdama, kad valstybinės institucijos kaip tik turėtų diktuoti aukštesnį standartą ir diegti lygybės politiką. Ji siūlė atsigręžti į nuo pat vaikystės diegiamą stereotipinį skirstymą į vyriškas ir moteriškas savybes: „Vyras yra drąsus, kovotojas, keičia situaciją, protestuoja, kaunasi. Moteris, mergaitė gi yra švelni, puoselėja šeimos židinį. Šeimos židinys yra vyras grįžęs iš to „karo“. Moteris yra ta administracinė funkcija vyro kūrėjo įvaizdžiui.“
Anot menininkės, šis stereotipinis vaizdinys ypač atsiskleidžia tarp studentų. Nors meną studijuojančių merginų yra daugiau, bet, turimas parodė, kad sėkmingesni tampa vaikinai, kurie nuo pat mažens menkiau baudžiami už nepaklusnumų.
O štai mergaitėms sukuriamas tam tikro gero, kultūringo elgesio modelis, kuris po to taikomas ir jų kuriamam menui komentuojant, kad „tau tai netinka, nejaugi negali sukurti kažko gražaus, suprask - atitinkančio lūkestį ar priimtą standartą, kas nėra kūrybiškumą skatinanti savybe“.
Anot E. Grėbliauskaitės, 2019 m. „National Museum of Women in the Arts“ atlikti tyrimai parodė, kad 18 didžiausių muziejų JAV 87 % atstovaujamų menininkų sudaro vyrai. E. Grėbliauskaitė apgailestavo, kad moterys menininkės vis dar susiduria su išankstine nuostata dėl motinystės, turi jaustis kaltomis, kad, galbūt, padarys pertrauką nuo kūrybos.
Sutelkusi dėmesį tik į vaikų auginimą moteris menininkė gali tapti neaktuali galerijoms ir muziejams, nes negali nepertraukiamai kurti produkcijos.
Pokyčiai gali įvykti pradėjus nuo savęs
Diskusijos dalyviai ypač pabrėžė, kad lyčių lygybę mene ir apskritai visuomenėje galime pasiekti pradėję nuo savęs. L. Kaminskaitė minėjo, kad labai svarbus profesinis sąmoningumas, kai svarstai, kiek į savo rengiamas programas įtraukei moterų ar vyrų kūrėjų.
Menininkė E. Grėbliauskaitė pabrėžė viešumo, dialogo ir skaidrumo svarbą, kai menininkai (-ės) valstybės finansuojamuose projektuose žino vienas kito honorarų dydžius. Ji taip pat ragino daugiau dėmesio skirti ir valstybinių institucijų vaidmeniui, joms kelti klausimus apie atlygių nelygybę, klausti - kokiomis priemones ketina skatinti pokyčius.
T. Dirgėla skatino daugiau dėmesio skirti švietimui, ypač ankstyvajam. Pasak rašytojo, tai, kad užaugęs ir leidyklos direktoriumi (-e) tapęs vaikas, skirstys pagal lytį, kiek ir kokį atlygį mokėti rašytojui (-ai), iliustruotojui (-ai) vyrui ar moteriai priklauso nuo to, kas „jam buvo įkalta vaikystėje“.
Tėvo Vaidmuo Vaiko Gyvenime
Teiginys, kad vaikams reikia ir mamos, ir tėčio, šiandien skamba „suprantamai“. Tačiau atsakymas į klausimą: kokio tėčio reikia vaikui, nėra toks paprastas. Kokios tėvo savybės ir elgesys vaikams turės teigiamos įtakos? Ar vaikui reikia tėvo, kuris jam būtų tarsi antra mama? Draugu? Mokytoju? Koks yra tėvo vaidmuo vaiko gyvenime? Ar yra kažkas panašaus į „tobulą tėtį“? O gal užtenka, kad tėvas būtų „pakankamai geras“?
Kiek yra svarbus tėčio buvimas vaiko gyvenime?
Dar ne taip senai elementari tėvo užduotis buvo užtikrinti visos šeimos materialinę gerovę, o motinos pareiga buvo užauginti savo atžalą. Tuo metu kiekvieno vyro brandos matas buvo jo finansinės galimybės. Tokiame klasikiniame vaidmenų pasiskirstyme tėvui nebuvo vietos parodyti meilės, perteikti vertybes ar užmegzti kokių nors santykių su savo vaikais.
Tas tėvas po darbo sėdėdavo prie televizoriaus arba skaitydavo laikraštį. „Tėtis daug dirba, ateina vėlai pavargęs, pavalgo, atsigula ant sofos, skaito ar žiūri filmą, šiuolaikiniai tėvai gali naršyti telefone ar žaisti kompiuterinius žaidimus“.
Kai kurios mamos tėčio figūrą naudoja, kaip bauginimo priemonę: „Kai ateis tėtis, aš jam viską papasakosiu“, o kai kurios mamos saugo tėvo ramybę nuo vaikų: „Netrukdyk tėčiui, tu matai, jis labai pavargęs“ . Daugelis tėčių pasisako besijaučiantis suglumę: „Stengiuosi viską padaryti dėl šeimos, jiems nieko nereikia, ko dar reikia? Vaikai?! Taigi jie turi mamą, ji geriau supranta, ką su jais daryti. Ir apskritai vasarą atostogaujame su visa šeima.
Žinoma, taip nutinka ne visose šeimose ir ne visada, bet yra tam tikra tendencija. Šiandien susiduriame su didžiuliu socialiniu pokyčiu šioje srityje. Tėčio vaidmuo neapsiriboja vien tik pinigų uždirbimu. Tyrėjai įrodė, kad šeimose, kurių vaikų auklėjime ir gyvenime aktyviai dalyvauja tėvas, auga protingesni ir sėkmingesni vaikai. Tėvas vaidina svarbų vaidmenį vaiko gyvenime. Be to, tai unikalus vaidmuo. Tėtis nėra „antra mama“. Jo nepakeis senelis, mokytojas ar treneris.
Įsivaizduokime, laiminga diena atėjo! Šeimoje atsirado ilgai lauktas kūdikis! Moteriai, devynis mėnesius nešiojusiai kūdikį po širdimi, „motiniškas instinktas“ pabunda iš karto arba beveik iš karto po gimdymo. Tik mama gali maitinti kūdikį krūtimi, mama ne tik sumažina kūdikio alkį, bet suteikia vaikui artumo, saugumo jausmą, numalšina emocijas, skausmą ar baimę.
Mamos, pasinaudodamos motinystės atostogomis, pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais, dažniausiai atlieka pagrindinės vaiko globėjos funkcijas. Šiuo ankstyviausiu gyvenimo tarpsniu vaikas turi užmegzti saugų ryšį su mama. Tėvui, norint priprasti prie naujo vaidmens, dažnai reikia daugiau laiko nei mamai.
Kartu su sekančiais vaiko gyvenimo mėnesiais ir jo motorikos bei kalbinės raidos pažanga tėtis yra ir tas, kuris natūraliai „atpalaiduoja“ labai artimus mamos ir vaiko santykius. Tėvo dėka vaikas palaipsniui, jausdamas sukurtą saugumą, nuo mamos keliauja į „platesnį pasaulį“, kuriam pradžioje atstovauja tėtis.
Psichologiniai tyrimai parodė, kad kuo daugiau tėtis dalyvauja kūdikio gyvenime pirmaisiais gyvenimo metais, tuo glaudesnis emocinis ryšys tarp vaiko ir tėvo susikuria ateityje. Todėl labai svarbu, kad tėtis dalyvautų maudant, maitinant naujagimį.
Kai tėtis yra įtraukiamas į vaiko auklėjimo procesą, vaikas jaučia saugumo, stabilumo, stiprybės jausmus. Kai abu tėvai dalyvauja vaiko auginime, kūdikis turi vientisumo jausmą.
Vaikams labai reikia laiko su tėčiu. Jaunesniems labai naudinga smagiai praleisti laiką kartu! „Tėviškų žaidimų“ modelis dažnai yra labiau stimuliuojantis ir įdomesnis nei ramūs žaidimai su mama. Tokia laiko praleidimo forma prisideda prie to, kad vaikas išmoksta susidoroti su stipriomis emocijomis, įskaitant agresiją.
Vaikai mėgsta žaisti su tėčiais sporto salėse ir lenktyniauti. Vyresniems vaikams ir paaugliams taip pat yra naudingas laikas, praleistas kartu. Gal jau ne žaidžiant, o, pavyzdžiui, vykstant į žygius, išvykas, kiną, sportą. Toks kartu praleistas laikas yra žinia vaikui, kad „tu esi svarbus“, tai pastiprina jį visam gyvenimui.
Tėvai, atminkite, kad laikas jūsų sūnui / dukrai turi būti ne tik „atostogos“. Ryšys su tėvu turi didelę reikšmę formuojant kiekvieno žmogaus tapatybę. Kaip tai paveiks dukrą, būsimą suaugusią moterį ir sūnų, kuris taps vyru?
Sūnus
Berniukui tėvas yra vadovas po vyrišką pasaulį. Sūnui tėtis yra vyriškojo pasaulio vadovas. Berniukui tėtis yra ne tik tėvas, bet ir sektinas pavyzdys, nes kūdikis negimsta pasiruošęs vyru, juo tampa stebėdamas tėtį. Vaikas tiesiogine prasme sugeria tėčio veido išraiškas, gestus, elgesio su aplinkiniais būdus.
Jeigu tėčiui visuomenėje būdingas agresyvus elgesys, tai greičiausiai mažylis smėlio dėžėje daiktus „sutvarkys“ kumščių pagalba. Jei tėtis dažniau būna diplomatiškas, vargu ar sūnus bus kovotojas.
Kiekvienas tėvas svajoja, kad jo sūnus užaugtų ir sukurtų stiprią šeimą. Stebėdamas mamos ir tėčio santykius, vaikas ugdo vyro ir moters santykių kultūrą. Jei gerbiate savo žmoną, mokate taikiai spręsti konfliktus, šeimoje viešpatauja meilė ir harmonija, užaugęs sūnus stengsis su savo moterimi kurti būtent tokius santykius.
Taigi berniukas susitapatina su tėvu ir per stebėjimą iš jo mokosi, kaip užmegzti artimus santykius su moterimi, kaip susidoroti su iššūkiais, kaip elgtis su kitais.
Sūnus, kuris girdi iš savo tėvo, „aš didžiuojuosi tavimi, gerai padaryta!“, jaučiasi palaikomas, saugus, stiprėja pasitikėjimo, savigarbos jausmai. Vėliau jam bus lengviau susidurti su įvairiais gyvenimo iššūkiais.
Berniukams taip pat svarbu, kad tėtis atpažintų jų „gležną dalį“ - tą, kuri išgyvena baimę, liūdesį, nerimą, kartais rūpestingą, užjaučiančią, braukiančia ašarą dalį. Kad taip nutiktų, pirmiausia tėvas turi priimti, kad „ir berniukai kartais verkia“.
Daugelis tėčių, bijodami, kad sūnus užaugs „mamos suneliu“, nuo mažens organizuoja vaikui „vyrišką auklėjimą“. Kaip parodė naujausi tyrimai, atšiauriomis sąlygomis augęs berniukai, kuriems nebuvo rodoma pakankamai šilumos ir meilės, užauga nerimastingais, nepasitikinčiais savimi, infantiliais ir dažnai lengvai paveikiamais kitų asmenimis. Arba vaikai tampa pernelyg agresyvūs ir žiaurūs, mėgdžiojantis savo tėvą.
Darniai berniuko asmenybės raidai reikia švelnumo ir meilės ne tik iš mamos, bet ir iš tėčio! Nebūkite grubus ir žiaurus savo sūnaus atžvilgiu!
Būtent su tėčiu berniukas gali įvaldyti vyriškus užsiėmimus. Nesvarbu, ar tai žvejyba, ar automobilių remontas, ar paukščių namelio statyba. Su tėčiu galite žaisti aktyvius ir triukšmingus žaidimus. Su tėčiu augantis sūnus gali aptarti su lytiniu švietimu susijusius klausimus.
Dukra
Dukroms ne mažiau svarbus ryšys su tėvu. Auginant dukrą reikia atkreipti dėmesį ne tik į tinkamą santykį su dukrą, bet ir į santykį su jos mama. Tėtis turi suteikti mergaitei palaikymą ir saugumą!
Mergaitės savigarba priklausys nuo tėčio požiūrio į ją. Dukra, kurią tėvas priima, išsiugdys tinkamą savivertę. Mergina žiūri į tėvo akis ir, matydama jose pritarimą bei susižavėjimą, vėliau susikurs adekvatų savęs įvaizdį. Ji sugebės parodyti dėkingumą savo kūnui - jį mylės, gerbs ir galės sveikai juo rūpintis.
Be to, tėvas yra svarbus pavyzdys savo dukrai, kaip ji gali būti mylima ir gerbiama kitų vyrų bei kaip ir kokius santykius galėtų kurti su vyrais. Taigi, meilę, pagarbą ir pripažinimą iš tėvo patyrusi dukra to paties galės ieškoti ir vyruose.
Jei tėtis pasakys mergaitei, kad ji graži, protinga ir kad jis ja myli, pasitiki, mergina užaugs savimi pasitikinčiu žmogumi.
Matome, kad tėvo vaidmenį abiejų lyčių vaikų auklėjime vertinti nelengva. Laikai pasaulyje nėra patys lengviausi. Ir jums sunku, tėčiai! Bet vaikams tėvo labai reikia!!!!
Ar yra tobulas tėtis?
Tai retorinis klausimas, nes, žinoma, idealų nėra. Mes esame žmonės, esame netobuli, klystame, kartais abejojame, klystame… Nėra tobulų mamų ar tėčių. Kaip ir nėra tobulų vyrų ir moterų. Ir vaikų taip pat. Vaikams nereikia tobulų tėvų, kad jie tinkamai vystytųsi. Vaikams reikia tėvų „iš kūno ir kraujo“ - autentiškų, kurie, suklydę, jam prisipažins ir pasakys „atsiprašau“.
Reikia tėvo, kuris nemėgdžioja mamos, o yra autentiška savęs versija. Tuo, kuris visų pirma nori praleisti laiką su vaiku, yra aktyvus, atsidavęs, tačiau gali nustatyti ribas ir pasakyti vaikui „ne“, nejausdamas kaltės. Nereikalaukite tobulumo nei iš savęs, nei iš savo vaiko.
Kaip tapti geru tėčiu?
Priešingai nei atrodo, tai labai svarbus ir sunkus klausimas. Vyras mokosi būti tėvu daugiausia stebėdamas savo tėvą. Jei santykiuose su juo buvo patenkinti vaiko poreikiai, sūnus galėtų stebėti šalia esantį, įsipareigojusį, stiprų ir kartu švelnų tėvą; vėliau jis galės tokiu būti savo vaiko atžvilgiu ir tai vyks savaime, automatiškai, apie tai negalvojant.
O jeigu santykiuose su tėvu tokio modelio nebuvo? Svarbu yra norėti ir dėti pastangas. Įkvėpimo galima semtis iš kitų vyrų, tėčių. Nekopijuokite savo partnerio. Ieškokite modelių vyrų pasaulyje. Gali būti naudingi tėvystės įgūdžių seminarai tėčiams ar paramos grupės vyrams, kurių pastaruoju metu vis daugiau atsiranda. Asmeninė terapija gali padėti, nes padės susitvarkyti ir geriau suprasti praeitį.
Įkvėpimo galima pasisemti straipsniuose, knygose ir blogose, kur atsiranda vis daugiau vertingų tinklaraščių, kuriuos tėčiai rašo tėčiams. Svarbu siekti, veikti, stengtis. Tėti - tu esi svarbus savo vaikui! Tavęs nepakeis nei mama, nei senelis, nei kas nors kitas.
Vaikų Įtraukimas į Namų Ruošos Darbus
Ar žinojote, kad vaikai, kurie nuo mažens prisideda prie namų ruošos darbų, užauga sėkmingesni ir laimingesni? Virdžinijos universiteto tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 10 000 vaikų, atskleidė, kad vaikai, įsitraukę į namų ruošos darbus vaikystėje, ateityje dažniau pasiekia profesinę sėkmę ir jaučiasi labiau patenkinti gyvenimu.
Mažyliai, įtraukti į kasdienius darbus, ugdo atsakomybę, savarankiškumą ir empatiją, o tai jiems padeda ne tik vaikystėje, bet ir suaugus. Atrodo logiška, tiesa?
Sertifikuotos Montessori metodo praktikės, „seku-vaiku“ įkūrėjos Miglė Rimeikė ir Austėja Stanickienė teigia, jog vaikų įtraukimas į šeimos buitį gali būti labai įvairus, tačiau pirmiausia svarbu sukurti jiems galimybes tapti savarankiškais ir pilnaverčiais šeimos nariais. Pavyzdžiui, viena iš atsakomybių galėtų būti pasikabinti paltą tik parėjus namo. Standartinės rūbų pakabos vaikai nepasiekia beveik iki paauglystės, tačiau jei pakabinsite kabliuką vaiko ūgyje, galbūt nustebsite vaiko gebėjimais ir noru būti savarankiškam.
„Pamatysite, kiek džiaugsmo vaikai patiria padėdami plauti obuolį ar šluostyti dulkes kartu.
| Amžius | Galimos užduotys |
|---|---|
| 12-18 mėn. | Padėti sudėti žaislus į dėžę, atnešti sauskelnes |
| 18-24 mėn. | Padėti išrūšiuoti drabužius, padėti paruošti stalą |
Nepamirškite - ši lentelė nėra griežtas reikalavimas, o tik idėjos jūsų šeimai. Kiekvienas vaikas vystosi skirtingai, tad vienas gali su džiaugsmu šluoti grindis būdamas dvejų, o kitam labiau patiks dėlioti knygas į lentyną. Nedideli darbeliai ne tik ugdo atsakomybę, bet ir suteikia mažyliui džiaugsmo bei pasitikėjimo savimi. Be to, mažyliams ši veikla labai įdomi.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Trys vyrai ir kūdikis: komedijos klasika, kuri vis dar žavi
- Šokiruojanti Vyrų, Moterų ir Vaikų Statistika Lietuvoje: Atskleisti Lyčių Nelygybės Paslaptys!
- Liūto ženklo vyrai: Paslaptinga charizma ir neįtikėtina asmenybė atskleista!
- Neįtikėtina! Kaip Pasidaryti Žavingą Zuikutį Iš Kojinės Žingsnis po Žingsnio
- Gimtadienio Sveikinimai: Originalūs ir Nuoširdūs Linkėjimai Jūsų Artimiesiems, Kuriuos Vertina Kiekvienas!