Bet koks teisės pažeidimas užtraukia tam tikrą teisinę atsakomybę. Rūkymas viešoje vietoje, bandymas nesusimokėjus iš parduotuvės išsinešti prekę, neteisėtas piešimas ant pastatų sienų: visa tai yra tam tikri pažeidimai, už kuriuos gali tekti atsakyti net ir nepilnamečiams. Taip, kasmet Lietuvoje nuteisiama vis mažiau nepilnamečių: 2020 m. - 464, 2019 m. - 508, 2018 m. - 756.
Valstybė turi pozityvią pareigą užtikrinti žmogaus ir visos visuomenės veiksmingą teisių ir laisvių apsaugą nuo didžiausią pavojų keliančių poelgių, todėl už pačius pavojingiausius ir labiausiai paplitusius nusikaltimus numatyta atsakomybė net nuo 14 metų. Tokiu teisiniu reguliavimu valstybė tam tikra prasme paiso geriausių vaiko interesų principo ir nubrėžia saugią ribą vaikams iki 14 metų amžiaus. Kita vertus, skirtingos amžiaus ribos nepilnamečių baudžiamajai (14 ir 16 metų), administracinei atsakomybei (16 metų) yra susijusios ir su psichinės ir (ar) fizinės raidos ypatumais atitinkamuose amžiaus lygmenyse. Apie bausmių ir priemonių skyrimo ar neskyrimo sąlygas, aplinkybes ir išimtis būtų galima rašyti daugybės puslapių knygą, tačiau ir joje nebūtų aptarti visi galimi atvejai.
Nepilnamečių Atsakomybės Formos
Civilinės atsakomybės atveju 14-18 m. nepilnamečiui pačiam gali tekti atsakyti už savo veiksmus, t. y. atlyginti savo padarytą žalą. Žinoma, jei nepilnametis jokių pajamų neturi, tada atsakomybės klausimas gali tekti tėvams, rūpintojams ar už nepilnametį atsakingoms įstaigoms. Už 14m. nesulaukusio nepilnamečio padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai arba mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucija, kai žala padaroma tokio nepilnamečio, prižiūrimo minėtų institucijų. Baudžiamoji ar administracinė atsakomybė taikoma jau nuo 16 m.
Jaunesniems nei 14 m. nepilnamečiams (išskirtiniais atvejais ir keturiolikmečiams) įstatymų nustatyta tvarka tam tikram laikotarpiui ar iki sukaks 18 m. gali būti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos jo priežiūros priemonės. Už 14 m. nesulaukusius asmenis atsakomybė tenka tėvams ar tam tikroms įstaigoms priklausomai nuo situacijos. Pavyzdžiui, dvylikmetis vaikas mokykloje išdaužė langą ar susimušė su kitu bendraklasiu, jį sužalojo: tokiu atveju pareiga atlyginti žalą tenka ugdymo įstaigai, nebent ji įrodo, kad žala padaryta ne dėl jų kaltės. Kitu atveju, tarkime, dar 14 m. Kartais nepilnamečiais pasinaudojama, pavyzdžiui, jie pasitelkiami vykdant vagystę. Vaikui gali būti pagrasinta ir jis vagia bijodamas grasinimo, o gal vaiko nepriežiūra nulemia tokį jo elgesį ir jis tiesiog veikia kartu su vyresniu asmeniu. Tokiais atvejais 14 m. neturintys vaikai atsakomybėn netraukiami, tačiau vaiku pasinaudojęs tikrasis nusikaltimo vykdytojas turi būti traukiamojon ar administracinėn atsakomybėn, jam atitinkamai turi tekti pareiga atlyginti žalą.
Kai nėra baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymo pagrindo (būtent dėl to, kad asmuo nėra sulaukęs reikiamo amžiaus), taip pat ir atleidus nuo atsakomybės ar neskyrus nuobaudos, galima skirti auklėjamojo poveikio priemones, įspėjimą, taikyti Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą bei jame numatytas priemones.
Smurtas Prieš Vaiką
Dažniausiai esame linkę smurtą tapatinti su fiziniu smurtu. Tačiau tai netikslu. Smurto sąvoka pateikta ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią smurtas - tai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.
Viena iš tokių priemonių - vaiko paėmimo iš smurtinės aplinkos procedūra, kuri beje, yra griežtai reglamentuota savivaldybės valdymo organų sprendimais. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste galioja 2012-09-18 administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas Vaiko paėmimo iš šeimos ar kitos jo buvimo vietos tvarkos aprašas, kuris detaliai pateikia visas žinomas smurto rūšis, į kurias vaiko teisių specialistai turi reaguoti. Šie apibrėžimai atitinka 2003-12-17 Socialinių reikalų ir darbo ministerijos ministro patvirtintose Darbo su socialinės rizikos šeimomis metodinėse rekomendacijose pateiktas sąvokas, taigi turėtų būti taikomi ir kitose Lietuvos miestuose veikiantiems vaiko teisių apsaugos skyriams.
Tačiau Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų iniciatoriai D.Šakalienė ir M.Majauskas, į pataisų tekstą įtraukia tokias iki šiol Lietuvoje negirdėtas psichologinio smurto formas kaip: nuolatinis vaiko individualumo nepripažinimas; pozityvios socializacijos trikdymas; kitokia nefizinio kontakto elgsena, sukelianti žalą ir pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, garbei ir orumui. Be to, pataisomis siekiama išplėsti nepriežiūros sąvoką, nes numatyta, jog nepriežiūra apims ir vaiko socialinių poreikių netenkinimą bei žalą vaiko garbei ir orumui.
Nors jokiame teisės akte nėra numatytos išimties, kad skausmo sukėlimas ar kitokio smurto taikymas vaikui, siekiant jį paauklėti, yra leidžiamas, dažnai girdime tarnybų specialistų skundus, kad šis tėvų tikslas kartais gali smurtą paversti ne smurtu. Todėl ar netrūksta mūsų visuomenei švietimo smurto prieš vaikus tema? Ar apie tai, kas laikoma smurtu prieš vaiką, turime sužinoti tik įvykus kraupioms tragedijoms? Informacijos trūksta ne tik daugeliui tėvų, bet ir pareigūnams, kurie gavę pirmuosius signalus apie įvykį, nesugeba išsiaiškinti visų aplinkybių ir iki galo ištirti situacijos, užkirsti kelią skaudžioms pasekmėms. Todėl prie situacijos gerinimo šioje srityje efektyviau prisidėtų ne naujų draudimų ar sąvokų kūrimas, bet pirmiausia visuomenės švietimas.
Kas Yra Vaiko Atstovas?
Vaiko atstovai yra tėvai. Be abejo, būna išimčių, pvz. jei tėvai yra neveiksnūs. Tai atvejais, kai tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, vaikams yra paskiriami globėjai, rūpintojai, kurie taip pat privalo užtikrinti vaikų interesus. Tėvai ir kiti vaikų atstovai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Mūsų teisinė sistema nenumato tėvams jokių galimybių savanoriškai atsisakyti teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams. Taigi, net ir kylant bet kokiems sunkumams auginant vaikus, tėvai negali nusišalinti nuo vaikų priežiūros pareigos, o jiems vengiant tai daryti, kyla atsakomybė už tokį jų elgesį. Būtina atkreipti dėmesį, kad net ir tėvams gyvenant atskirai, už vaiko auklėjimą ir priežiūrą, neatsižvelgiant su kuo vaikas gyvena, abu tėvai atsako bendrai ir vienodai. Nei vienas iš tėvų negali išvengti atsakomybės už vaikų nepriežiūrą, pasiteisindami, jog vaikas su juo negyvena.
Vaiko Interesų (Teisių) Pažeidimai
Vaiko atstovai gali būti baudžiami už blogą elgesį su vaiku. Specialistų nuomone, blogas elgesys su vaiku - tai vaiko vystymosi poreikių ignoravimas. Pagal įstatymus vaikas turi teisę į mokslą, į būstą, į jo poreikių užtikrinimą, ir tai privalo garantuoti vaiko atstovai.
Blogas elgesys su vaiku gali būti: fizinė prievarta, seksualinė prievarta, vaiko nepriežiūra, moralinė prievarta ar tapimas smurto šeimoje liudininku. Fizinis smurtas gali būti vienkartinis veiksmas arba pasikartojantys veiksmai - mušimas, stumdymas, spardymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas, bet koks skausmo kėlimas (žnaibymas, badymas ir pan.). Vaikų seksualinis išnaudojimas gali pasireikšti išprievartavimu, seksualiniu tvirkinimu, vaiko panaudojimu pornografijai, kita seksualinio pobūdžio veikla vaiko atžvilgiu.
Nepriežiūra - tai nuolatinis ir rimtas nesirūpinimas vaiku ar nesugebėjimas apsaugoti vaiko nuo bet kokio pavojaus, pvz. ir šalčio, ir badavimo, arba nesugebėjimas užtikrinti vaiko priežiūros, dėl ko pablogėja vaiko sveikata ir vystymasis. Dažniausiai bet kurios iš minėtų smurto formų beveik neišvengiamai būna susijusios ir su psichologiniu arba emociniu smurtu. Ši smurto forma pasireiškia - nuvertinimu, menkinimu, žeminimu, šmeižtu, grasinimu, gąsdinimu, atskyrimu, kvailinimu, judėjimo laisvę apribojančiais veiksmais, sukeliančiais ar sudarančiais sąlygas sukelti žalą vaiko fizinei, emocinei, psichinei, dvasinei, moralinei ar socialinei sveikatai ir raidai.
Tėvų ir kitų atstovų pareiga užtikrinti, kad vaikai jokia forma nepatirtų netinkamo elgesio su jais. Nekyla abejonių, kad vaikui augant rūpestingoje šeimoje, net nereikėtų galvoti apie tai, kad būtent artimiausioje aplinkoje vaikas galėtų patirti blogą elgesį su juo. Arba, jei nustatomi tokie neteisėti veiksmai su vaiku, privaloma skubiai imtis priemonių sustabdyti tokį elgesį, padėti vaikui. Deja, pasitaiko atveju, kai vaikai patiria netinkamą elgesį artimoje aplinkoje iš savo tėvų, artimų giminaičių.
Baudos Už Nepriežiūrą
Už nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų padarytus pažeidimus administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami jų tėvai: tėvams gali būti surašomas protokolas ir jie baudžiami už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Yra susiformavusi nuostata, kad jeigu vaikas daro pažeidimus, tėvai galimai netaikė tinkamų auklėjimo priemonių, kurios suformuotų vaiko teisingą požiūrį į elgesį ir visuomenines nuostatas. Tokia nuostata atsispindi ir teisiniame reglamentavime.
Jeigu administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė nepilnametis, kuriam iki šios veikos padarymo nebuvo suėję 16 metų, atlikus tyrimą, informacija apie šią veiką ir ją padariusį nepilnametį turi būti perduota savivaldybės administracijos direktoriui, Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai. Tai parodo, kad nepilnamečio vaiko elgesio problemų priežasčių ieškoma šeimoje, auklėjime, o nustačius, kad vaiko netinkamas elgesys susiformavo dėl šeimoje egzistuojančių nuostatų, tėvai dėl netinkamo savo tėvų pareigų įgyvendinimo gali būti traukiami atsakomybėn. Jeigu nustatyti pažeidimai nesukelia sunkių pasekmių, nėra sistemingi, tėvams paprastai skiriama bauda.
Laisvės Atėmimo Bausmė
Už nepilnamečių vaikų padarytus nusikaltimus tėvai neatsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas. Laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama tais atvejais, kai nustatomos sunkios pačių tėvų veiksmų pasekmės, kurios yra sukeliamos vaikams: kai tėvai naudoja fizinį, seksualinį ar emocinį smurtą prieš vaikus, arba dėl vaikų nepriežiūros vaikų sveikatai, jų interesams kyla sunkios pasekmės, pvz. tėvams nesirūpinant vaikų maitinimu, dėl ko vaikams dėl netinkamos mitybos nustatomas išsekimas, sveikatos sutrikimai; arba jeigu tėvai nesirūpina tinkama vaikų apranga, dėl ko vaikai patiria kūno nušalimus.
Net tais atvejais, kai nelaimingo atsitikimo metu nukenčia vaikas, tėvai gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Pavyzdžiui, mažametis vaikas būdamas statomame name iškrito iš antro aukšto ir patyrė sunkius sužalojimus. Su vaiku buvęs tėvas buvo traukiamas atsakomybėn dėl neatsargaus sveikatos sutrikdymo, nes tėvas nesiėmė visų priemonių, kad užtikrintų saugų vaiko buvimą pavojingoje aplinkoje, dėl ko buvo sutrikdyta vaiko sveikata.
Taip pat tėvams gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė už neteisėtus veiksmus vaikui ir šeimai, tai yra už vaiko palikimą, kai vaiko atstovas, palieka negalintį savimi pasirūpinti mažametį vaiką be būtinos priežiūros, norėdamas juo atsikratyti; įtraukimą nepilnamečio į girtavimą ar nusikalstamą veiką; už naudojamą smurtą šeimoje. Laisvės atėmimo bausmė yra numatyta ir tais atvejais, kai vienam iš tėvų yra teismo nustatyta pareiga išlaikyti vaiką, tačiau yra vengiama ją vykdyti, atlikus tyrimą vengiančiajam gali tekti pasiaiškinti teisme, o už tai yra numatyta maksimali bausmė - laisvės atėmimas iki 2 metų.
Vaiko Paėmimas Iš Šeimos
Šiuo metu visuomenėje vyraujanti nuomonė, kad vaikai lengvai gali būti paimami iš šeimos, yra mitas. Be abejo, Vaiko teisių apsaugos specialistai turi teisę ir pareigą reaguoti į situacijas, kurios pavojingos vaikui, tačiau šios institucijos atstovai vaiką gali patalpinti globos namuose ar pas globėjus tik labai trumpam laikui, o vėliau šį klausimą sprendžia teismas. Pažymėtina, kad procesas teisme nėra paprastas. Proceso metu yra užtikrinamos vaikų ir tėvų teisės, tėvams skiriama teisinė pagalba, yra aiškinamasi visos susiklosčiusios situacijos aplinkybės ir ieškoma geriausio vaiko interesus atitinkančio sprendimo.
Ir dar norėtųsi pabrėžti, kad visais atvejais vaiko teisių apsaugos specialistai atvykę į įvykio vietą, pirmiausia ieško galimybės perduoti vaikų priežiūrą vaikų artimiems giminaičiams. Klausimas dėl vaiko paėmimo iš šeimos sprendžiamas nustačius realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje aplinkoje.
Tokia aplinka gali būti nustatoma tokiais atvejais:
- kai kyla pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai;
- kai vaikas paliktas be priežiūros arba paliktas prižiūrėti asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi;
- kai tėvai yra dingę ir jų ieškoma;
- kai tėvai negali rūpintis vaiku dėl ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių.
Dažniausiai realus pavojus šeimoje būna konstatuojamas, kai tėvai sistemingai smurtauja prieš vaikus, ilgą laiką nesirūpina ir netinkamai prižiūri vaikus. Dažniausiai tai nebūna vienkartinis, netyčinis veiksmas ar neapgalvotai susiklosčiusi situacija - tai būna ilgalaikiais ir sistemingais neteisėtais veiksmais padaroma žala vaiko interesams.
| Metai | Nuteistų nepilnamečių skaičius |
|---|---|
| 2018 | 756 |
| 2019 | 508 |
| 2020 | 464 |
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
- Išsipūtęs vaiko pilvas: priežastys, simptomai ir ką daryti
- Vaiko kedute automobilyje taisykles: ką svarbu žinoti?
- Vaiko šlapinimosi dažnis: svarbūs požymiai, kada laikas kreiptis į gydytoją
- Neįtikėtina tiesa apie kraujo tyrimą nėštumo metu: svarbiausi rodikliai ir normos, kurias privalote žinoti!