Vaiko intelektas ir gimimo eilė: ar yra ryšys?

Vaikų psichiatras ir psichoanalitikas A. Adleris buvo garsus ne tik tuo, kad aprašė „nevisavertiškumo kompleksą”. Pirmasis šia tema XX a. pradžioje pasisakė psichiatras Alfredas Adleris. Šis austras pasaulyje žinomas kaip individualiosios psichologijos pradininkas. Anot psichiatro, pirmagimiai neretai užauga neurotiški, mat juos traumuoja antrojo vaiko šeimoje atsiradimas. Nuo tada mokslininkai iš viso pasaulio vykdė įvairius tyrimus, siekiančius paneigti ar patvirtinti šias prielaidas. Todėl jos dažnai tampa mokslinių tyrinėjimų ir diskusijų objektu.

Šeimos tarpusavio santykiams didelę reikšmę teikia ir Geštalto psichoterapijos praktikė Jurga Kuliešienė. Specialistė prisiminė 1996 m. "Remiantis šia studija, tikėtina, kad dviejų vaikų šeimose augantys pirmagimiai broliai taps ambicingi, dominuojantys, pavydūs, agresyvūs, labiau besilaikantys vertybių ir įsitikinimų. Jaunesnieji broliai užaugs maištingesni, atviri naujovėms ir nuotykiams, be to, paslaugūs, - pasakoja J.Kuliešienė.

Psichologė Julia Roher tikina, kad pirmagimis susižeria sau daug dėmesio, kuriuo mėgaujasi, iki kol gimsta antrasis vaikas. Paskutinysis gimęs šeimoje vėlgi gauna daug dėmesio, kadangi vyresni vaikai jau suaugę ir palieka namus. Visą tą laikotarpį dažniausiai mažiausiai laiko skiriama viduriniajam vaikui, dėl to kai kurios knygos ar tinklaraščiai apie tėvystę rašo, kad vaikas gali jaustis nuskriaustas, jam kyla pasipiktinimas ir galiausiai ateityje atsiranda savivertės problemų. Žinoma, tokie atvejai nėra aksioma, kurios neįmanoma išvengti, rašoma prevention.com. Be to, ir pati psichologė pabrėžia, kad realių įrodymų, jog žmogui gali sektis blogiau gyvenime dėl savo pozicijos tarp brolių ir seserų, nėra. Kiti ekspertai tam pritaria - psichologė April Bleske-Rechek tikina, kad toks „viduriniojo vaiko sindromas“ ir požiūris nėra įvertintas sisteminių duomenų. Psichologijos profesorė Catherine Salmon priduria, kad galvojimas, jog vidurinis vaikas nesėkmingas, yra tiesiog nerealus.

Kaip gimimo eilė veikia jūsų asmenybę

Nėra taip, kad gimimo eilė nedaro mums įtakos - įtaka tikrai yra, tačiau ne tokia, kaip galvoja daugelis žmonių. „Yra tiek daug dalykų, kurie daro įtaką vystymuisi ir asmenybei. Ir nors gimimo tvarka yra vienas iš jų, tačiau reikia pridėti ir tėvus, bendraamžius, aplinką, kurioje augama, genus, konfliktus su broliais ir seserimis ir pan.“, - sako Catherine Salmon.

Štai keli svarbūs dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti:

Pirmagimiai

• Tyrimai atskleidžia, kad pirmagimiai gali būti protingesni, tačiau, pasak mokslininkų, skirtumas, palyginti su vėliau gimusiais broliais ar seserimis, yra labai nedidelis ir, pasak C.Salmon, neturi didelės įtakos gyvenimo pasiekimams.
• V.Josephas Hostas iš Duke’o universiteto sako, kad tėvai pirmagimiams neretai esti kur kas griežtesni ir daugiau reikalauja.
• 2007-ųjų metų tyrimas Evolution & Human Behavior atskleidė, kad pirmagimiai yra sąmoningesni ir kalbama čia apie atsakingumą ir organizuotumą.
• C.Salmon pastebi, kad pirmagimiai, pasak tyrimų, gali būti konservatyvesni ta prasme, jog jie dažniau laikosi taisyklių, jie stengiasi gerai mokytis mokykloje ir pasirodyti puikiai kitose „tradicinėse“ sferose.
• Vyresnysis vaikas šeimoje paprastai būna atsakingiausias, linkęs užimti tėvų padėtį, t. y. jis komanduoja mažesniesiems. Jo vaikystė paprastai būna neįdomi, tačiau jam malonu jaustis suaugusiu žmogumi. Jis įpranta viską aiškiai planuoti, susirašydamas papunkčiui.
• Tyrimai parodė, kad vyresniųjų vaikų intelektas aukštesnis nei kitų. Jie reiklūs, geba vadovauti ir vyrauja tarp prezidentų ir politikų.
• Gimus antrajam vaikui, vyresnįjį užklumpa iki tol nebūtos pareigos/atsakomybė: jis tampa pavyzdžiu.
• Tėvai besilaukdami pirmųjų vaikų labai dažnai turi aukštus lūkesčius vaikui ir sau kaip tėvams. Tėvai su pirmuoju vaiku daugiausiai mokosi būti TĖVAIS, nes daug kas yra nauja, netikėta. Taigi pirmagimiai gauna daugiausiai tėvų dėmesio, bet tuo pačiu ir daugiausiai reikalavimų. Tėvai stengiasi būti tobuli, dažnai tobulumo siekimą perima ir pirmagimiai. Pirmuosius vaikus kai kurie tėvai labiau kontroliuoja, daugiau reikalauja sakydami: „Juk tu jau didelis, turėtum suprasti/turėtum pasidalinti/turėtum nusileisti“, nors realiai vaikas yra dar vaikas. Didžiausias privalumas yra tas, kad tėvai visada stipriausią emocinį ryšį jaučia pirmajam vaikui. Gal dėl to, kad tas ryšys yra trunkantis ilgiausiai, o gal dėl to, kad tas mažas žmogutis yra pirmasis mokantis tėvystės įgūdžių.
• Vyresniųjų vaikų prisimtas mokytojo vaidmuo vienareikšmiškai daro teigiamą įtaką jų asmenybės formavimuisi. Vaikai mokydami kitus, geriau patys įsisavina naujus dalykus, yra kantresni, labiau linkę padėti, suprasti, gerina vadovavimo įgūdžius.
• Jei pirmagimis tėvų yra labiau skatinamas, jaučia spaudimą būti geriausias, tai, be abejonės, turės įtakos.
• Pirmagimiai gali jausti didesnį tėvų spaudimą. Pasak C.Salmon, vyriausiam vaikui gali tekti įgyvendinti tėvų gyvenimo tikslus, siekti jų idealų, o vėliau gimusieji gali jaustis laisviau, priimti savo sprendimus.

Jaunėliai

• Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad vėliau gimusieji gali būti maištingesni nei pirmagimiai. Ir čia omenyje turima tai, kad pirmagimiai dažnai seka tėvų pėdomis, o jaunėliai gali norėti išsiskirti, keisti savo gyvenimo būdo kryptį.
• C.Salmon išskiria ir tai, kad vėliau gimę yra dažniau linkę rizikuoti.
• Tas pats tyrimas parodė, kad jaunėliai gali būti platesnio požiūrio, atviresni pasauliui, norintys įgyti daugiau patirties, pasimėgauti naujovėmis. Tyrime atvirumas pabrėžiamas kaip „netradicinis“ arba „liberalus“ požiūris. „Vėliau gimusieji yra linkę ir į fantaziją“, - pastebi C.Salmon.
• Jaunėliui nuolat tenka vytis ir lygiuotis į vyresnėlį, tačiau jis visada turi žaidimų draugą.
• Antri vaikai dažniausiai gauna daugiau laisvės, nes tėvai būna labiau atsipalaidavę tėvystėje ir vaikui kelia mažesnius reikalavimus. Taigi jaunėlis turi galimybę mokytis bendravimo įgūdžių tiek iš suaugusiųjų, tiek iš vyresniojo brolio ar sesės.
• Antrieji vaikai dažniausiai auga šiek tiek savarankiškesni ir laisvesni, nes tėvai būna jau šiek tiek pavargę nuo vyresnėlio gyvenimo reguliavimo arba tiek nebespėja ir daugiau leidžia rinktis pačiam. Dažniausiai pirmajam vaikui tėvai sudėlioja karjeros galimybes ir tikslingai vaiką kreipia ta linkme, o antrasis vaikas dažniau turi didesnę pasirinkimo ir sprendimo laisvę.
• Jaunėliams reikia išmokti imtis atsakomybės, rūpintis kitais - bent įprasti juos išklausyti, o ne tik stebinti aplinkinius.
• Tėvai besilaukdami pirmųjų vaikų labai dažnai turi aukštus lūkesčius vaikui ir sau kaip tėvams. Tėvai su pirmuoju vaiku daugiausiai mokosi būti TĖVAIS, nes daug kas yra nauja, netikėta. Taigi pirmagimiai gauna daugiausiai tėvų dėmesio, bet tuo pačiu ir daugiausiai reikalavimų. Tėvai stengiasi būti tobuli, dažnai tobulumo siekimą perima ir pirmagimiai. Pirmuosius vaikus kai kurie tėvai labiau kontroliuoja, daugiau reikalauja sakydami: „Juk tu jau didelis, turėtum suprasti/turėtum pasidalinti/turėtum nusileisti“, nors realiai vaikas yra dar vaikas. Didžiausias privalumas yra tas, kad tėvai visada stipriausią emocinį ryšį jaučia pirmajam vaikui. Gal dėl to, kad tas ryšys yra trunkantis ilgiausiai, o gal dėl to, kad tas mažas žmogutis yra pirmasis mokantis tėvystės įgūdžių.

Vidurinieji

• „Vienas iš privalumų augti didelėje šeimoje, kurioje esi vidurinėlis, yra tai, kad išmoksti derėtis ir gauti tai, ko nori, - sako C.Salmon. - Didžiausias vaikas gali daug pasidaryti pats, jaunėlis sulaukia daugiau dėmesio, todėl vidurinysis turi pasinaudoti įvairiomis taktikomis ir bendravimo įgūdžiais“, - mano specialistė.
• Vidurinėliai linkę labiau pasikliauti broliais ir seserimis ar draugais, o ne tėvais. C.Salmon pastebi, kad pirmagimiai ir jaunėliai yra linkę kreiptis paramos į tėvus, kai susiduria su sunkiais laikais, o štai vidurinėliai atsigręžia į brolius, seseris ar draugus.
• Vidurinysis vaikas ilgai yra nepastebimas, tarsi būtų kokia „vėlė”. Vyresnysis - šalia tėvų, jaunėlis - visų globojamas. O kur jam dėtis, kad jį pamatytų? Jis dažnai būna blogos nuotaikos, jį persekioja vienatvės jausmas. Todėl vidurinieji vaikai turėtų siekti draugystės, būti draugams ištikimi, nes tik bičiuliai juos gali įvertinti ir pastebėti.
• Gimus trečiajam vaikui, jaunėlis išgyvena nuvertimą nuo sosto. Dabar tėvai daugiausia dėmesio skiria mažajam. Vyresnysis vaikas jau būna labiausiai savarankiškas ir gali daugiau savimi pasirūpinti. O viduriniajam reikia nuolat kovoti dėl dėmesio. Viduriniojo vaiko privalumas tas, kad jis priverstas derėtis ir tartis tiek su tėvais, tiek su broliais ar sesėmis. O gyvenime derybiniai įgūdžiai išties yra labai vertingi tiek ugdymo įstaigose, tiek darbe.
• „Vidurinio vaiko sindromas“ reiškiasi tuo, kad šie vidurinieji vaikai jaučiasi nuolat atstumti, neįvertinti, per mažai mylimi. Pirmagimių laimėjimais visi džiaugiasi, o jaunėlį tiesiog visi myli. O viduriniajam tenka nuolat įrodinėti savo gebėjimus, ar siekti dėmesio vis kažkaip nustebinant tėvus.
• Kad vidurinis vaikas gerai jaustųsi, svarbu pagirti jį už pasiekimus, skirti išskirtinio dėmesio, kai būtų veikiama tai, ką nori vaikas. Ir, žinoma, mylėti. Taip pat reikia stengtis, kad vaikas pasitikėtų jumis. O tam būtina tęsėti duotus pažadus ir labai susiimti, jei pastebite, kad vaikas ima labiau pasikliauti savo broliais/seserimis ar draugais nei tėvais. Šis „vidurinėlio sindromas“ ne taip stipriai reiškiasi, jei vaikai yra skirtingų lyčių.

Vienturčiai

• Viskas priklauso nuo tėvų auklėjimo, ar vaikas bus lepūnėlis, ar nebus. Vienturčiai vaikai dažniausiai būna kūrybingi, nes jie augdami vieni turi daugiau prisigalvoti veiklos. Be to, vaikystėje jie dažnai būna maži suaugėliai. Jie anksčiau pradeda domėtis temomis, kurios neįdomios vaikams, augantiems su broliais ar sesėmis. Maži vienturčiai kartais lengviau bendrauja su suaugusiais nei su vaikais. Tačiau jiems būdingas prasiveržiantis vaikiškas elgesys jau suaugus. Vienturčiai gali būti labiau pasitikintys savimi, linkę į perfekcionizmą, lyderiavimą, atsakingi, sąžiningi. Panašios savybės priskiriamos ir vyriausiems vaikams, tad nėra lengva atskirti vienturtį, nuo žmogaus, augusio su broliais sesėmis.
• Svarbiausia būtų sudaryti vaikui sąlygas bendrauti su kitais vaikais ne tik darželyje ar mokykloje, bet ir namų aplinkoje. Reiktų kviestis draugus, gimines su bendraamžiais vaikais į svečius. Išeitis ir vykti atostogauti su kita šeima ir jų vaikais. Kitas labai svarbus dalykas, kad tėvai leistų vaikui elgtis vaikiškai, o nedarytų iš jo mažo suaugėlio. Taip pat nereiktų daryti už vaiką to, ką jis jau gali pats pasidaryti. Išmoksta valgyti - nebemaitiname, išmoksta rengtis - leidžiame rengtis pačiam. Ir svarbiausia sudaryti vaikui sunkumų gyvenime - nepirkti visko, ko tik vaikas užsigeidžia, ir nekeisti visų planų pagal vaiko norus ir įgeidžius. Nepasiduoti tai pagundai, kad aš galiu sau tai leisti, kodėl nepalepinus vaiko. Žinoma, kartais galima, bet šia taisykle nereiktų vadovautis visada.
• Taip, dažniausiai tai būna tiesa, kad vienturčiai lengviau bendrauja su suaugusiaisiais. Tačiau bėda ta, kad ne visi suaugusieji nori bendrauti su vaikais, kai jie kišasi į suaugusiųjų pokalbius.

Ką tėvai turėtų daryti

• Pirmiausia nelepinti, neperkant visko ir leidžiant daryti, ką tik nori. Stengtis visiems vaikams taikyti tas pačias taisykles. Nepateisinti jaunesniojo vaiko netinkamo elgesio, vien tuo, kad jis mažas. Pavyzdžiui: mažasis verkdamas ir rėkdamas reikalauja vyresnėlio mylimiausio žaislo, neliepkime vyresnėliui atiduoti savo mėgstamą žaislą vardan ramybės.
• Deja, mūsų baimės ir lūkesčiai vaikus riboja, sukuria tarp jų konkurencingą, nepagarbią aplinką. Mažieji pykstasi ir konkuruoja dėl jiems pačių svarbiausių žmonių - tėvų, dėmesio, meilės ir pripažinimo, - pabrėžia specialistė.
• Galime įsivaizduoti ar prisiminti, kaip jaučiasi vaikas, kuris yra nuolat tėvų raginamas nusileisti ir tenkinti mažesniojo brolio ar sesės įnorius, ignoruojant savuosius. Arba kaip jaučiasi vidurinysis, kurio pasiekimai nuolat lyginami su vyresnėlio gerais rezultatais. Anot pašnekovės, vien dėl to, kad vaikas yra vyresnis, jis neprivalo nuolat taikytis su brolio ar sesers nemokėjimu bendrauti.
• Už namų ribų elgiamės pagarbiai ne tik su mažiausiais, bet ir vyresniaisiais. Šią taisyklę turėtume taikyti ir namuose. J.Kuliešienė primena tėvų auklėjimo, meilės, suteikiamo saugumo ir laisvės jausmo svarbą.
• Viskas priklauso nuo to, kokį vaikų auginimo modelį sąmoningai ar pasąmoningai pasirenka tėvai. Kartais atžaloms nejučia skirstomi vaidmenys, pavyzdžiui, tikimasi, kad pirmagimis bus atsakingas, paklusnus.
• Kad vidurinis vaikas gerai jaustųsi, svarbu pagirti jį už pasiekimus, skirti išskirtinio dėmesio, kai būtų veikiama tai, ką nori vaikas. Ir, žinoma, mylėti. Taip pat reikia stengtis, kad vaikas pasitikėtų jumis. O tam būtina tęsėti duotus pažadus ir labai susiimti, jei pastebite, kad vaikas ima labiau pasikliauti savo broliais/seserimis ar draugais nei tėvais. Šis „vidurinėlio sindromas“ ne taip stipriai reiškiasi, jei vaikai yra skirtingų lyčių.

Taigi daug psichologų tyrinėjo vaikų gimimo eilę ir tokias būdo savybes kaip ekstraversiją, emocinį stabilumą, sąžiningumą, vaizduotę, gebėjimą sutarti ir bendrauti su kitais žmonėmis. Tačiau tyrimais yra patvirtintas tik vaiko gimimo eilės tvarka ir intelekto ryšys. Protingiausi būna vyriausi vaikai. Tačiau tas skirtumas yra labai nedidelis lyginant su jaunesniais vaikais, todėl gyvenimo pasiekimams dažniausiai neturi įtakos.

Psichoterapeutai pastebėjo, kad vienturčiai vaikai daž­niausiai nebūna pasirengę konkuruoti su kitais vaikais. Kar­tais jiems tenka skaudžiai išgyventi žiaurias kiemo ir darželio pamokas - juk čia vertinamas mokėjimas konkuruoti. Vien­turtis vaikas vėliau nei kiti išmoksta apginti save.

Dažniausios problemos, su kuriomis susiduria vyriausi šeimoje vaikai, yra nutukimas, antsvoris, hipertonija ir t. t.

Vaiko pozicija šeimoje	Galimos savybės
Vyriausias	Atsakingas, linkęs vadovauti, gali jausti didesnį tėvų spaudimą
Jaunėlis	Laisvesnis, linkęs rizikuoti, kūrybingas
Vidurinis	Geras derybininkas, linkęs pasikliauti draugais, gali jaustis neįvertintas
Vienturtis	Kūrybingas, savarankiškas, gali lengviau bendrauti su suaugusiais

žymės: #Vaiko #Vaika

Panašus:

• Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
• Išsipūtęs vaiko pilvas: priežastys, simptomai ir ką daryti
• Vaiko kedute automobilyje taisykles: ką svarbu žinoti?
• Vaiko įpročių ir pareigų ugdymo kortelės: kaip padėti vaikui augti atsakingu?
• Raudoni spuogeliai kūdikiui ant veido: ką daryti ir kaip greitai išgydyti?
• Nepraleiskite! Geriausios vietos Latvijoje su vaikais – šeimoms patarimai ir pramogos