Kompiuterinė tomografija (KT) - radiologinės diagnostikos tyrimas, kurį atliekant naudojama jonizuojanti spinduliuotė. Tiriant kompiuteriniu tomografu gaunamas tiriamosios srities skersinio pjūvio dvimatis vaizdas. Esant būtinybei galima atlikti daugiaplanes ir trimates rekonstrukcijas. Atliekant tyrimą tiriamoji sritis skenuojama plonais sluoksniais, todėl gydytojas gali labai tiksliai nustatyti ligos židinį ir išplitimą.
Kompiuterinė tomografija - vienas iš radiologinių tyrimo metodų, kai naudojant rentgeno spindulius galime pamatyti organizmo vidinę struktūrą, jos pakitimus. Kompiuterinė tomografija - tikslesnis tyrimas nei paprasta rentgeno nuotrauka, o magnetinio rezonanso tyrimas - daugeliu atvejų dar tikslesnis nei kompiuterinės tomografijos tyrimas.
Kompiuterinės tomografijos nauda ir rizika
Tyrėjai akcentuoja, jog kompiuterinė tomografija - nepakeičiamas tyrimas. Pvz., po avarijos su kompiuterine tomografija greitai nustatomos ir įvertinamos galvos traumos. Kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas būtinas, kai pacientui reikia greitai nustatyti tikslią ligos diagnozę, kai yra planuojama chirurginė intervencija, kai po ūmaus susirgimo pirmosiomis valandomis tenka gelbėti paciento gyvybę, kai kitais diagnostikos metodais negalima atlikti reikiamo ištyrimo ir t. t.
Tačiau kiekvienam vertėtų pagalvoti, ar tikrai tokio tyrimo reikia. Juk kompiuterinės tomografijos metu gaunama nemaža apšvitinimo dozė. Apskaičiuota, kad vienos pilnos pilvo kompiuterinės tomografijos metu pacientas gauna tokią jonizuojančiosios spinduliuotės dozę, kokią gautų atlikus 250 paprastų rentgeno nuotraukų!
„Mūsų tyrimas tiesiogiai rodo, kad kompiuterinė tomografija vėliau gali sukelti vėžį“, - teigė Vėžio tyrimų instituto Merilando valstijoje darbuotoja Amy Berrington de Gonzalez. Tyrėjai išanalizavo 180 tūkst. pacientų Britanijoje, kurie iki 22 metų buvo kelis kartus tirti kompiuteriniu tomografu. Tyrimus atliko 1985-2002 m., visus pacientus gydė iki 2008 m. Atskaitos taškų imtas minimalus radiacijos kiekis smegenims ir kaulų čiulpams - 5 miligrėjai. Iš tiriamųjų 74 susirgo leukemija, 135 - smegenų vėžiu. Tiems, kurie gavo apie 60 miligrėjų radiacijos dozę, vėžio rizika, lyginant su kontrolės grupe, padidėjo tris kartus.
Gydytojas turėtų priminti, kad per didelė jonizuojančioji spinduliuotė gali išprovokuoti vėžį, skatinti genetinius pokyčius ir mutacijas, sukelti apsigimimus ateities kartose. Gydytojas, skirdamas rentgeno diagnostikos procedūrą, turi atsakingai įvertinti tyrimo naudą ir galimą žalą paciento sveikatai.
Alternatyvūs tyrimo metodai
Tiesa, naujausio tyrimo autoriai pabrėžia, kad kompiuterinę tomografiją reikėtų pasitelkti tik būtinais atvejais, kad vaikai be reikalo negautų radiacijos. „Kiti galimi tyrimai - magnetinis rezonansas, tyrimas ultragarsu ir įprasta rentgenograma. Atliekant rentgenogramą, gaunama radiacijos dozė yra 10 kartų mažesnė“, - aiškina britų medikas Markas Pearce‘as.
Radiologijos klinikoje stengiamasi laikytis nuoseklios tyrimų eigos. Pirmiausia atliekami mažiau kenksmingi (pavyzdžiui, ultragarsinis skenavimas), plačiau kelias kūno sritis ar organizmo sistemas galintys įvertinti tyrimo metodai. Ir tik kai nėra aiškumo, tenka daryti kompiuterinę tomografiją.
Kompiuterinė tomografija Lietuvoje
Kompiuterinė tomografija Lietuvoje taikoma vis plačiau: 2012 m. ir 2013 m. ligonių kasos sudarė sutartis su 44 gydymo įstaigomis ir jų padaliniais dėl įvairių kompiuterinės tomografijos tyrimų. 2012 m. Kauno ir Marijampolės apskričių gyventojams atlikti 36 883 kompiuterinės tomografijos tyrimai ambulatorinėmis sąlygomis, o tai 1 797 tyrimų daugiau nei 2011 m. 2012 m. pabaigoje Lietuvos gydymo įstaigose buvo 66 kompiuterinės tomografijos aparatai. Lietuvoje daugiausia tyrimų atliekama tiriant nervų sistemos bei sąnarių patologiją, mažiau - pilvo, krūtinės ląstos.
Tačiau kiekvienam vertėtų pagalvoti, ar tikrai tokio tyrimo reikia. Juk kompiuterinės tomografijos metu gaunama nemaža apšvitinimo dozė.
Rekomendacijos pacientams
- Pacientams patariama primygtiniai nereikalauti, kad gydytojas skirtų atlikti tyrimą kompiuteriniu tomografu ar magnetiniu rezonansu.
- Klauskite gydytojo, koks jo šalutinis poveikis.
- Norėčiau atkreipti tėvelių dėmesį, kad jie neturėtų reikalauti šių tyrimų atlikimo, kai tam nėra būtinybės.
Jei gydytojas mato, kad būtina skubi pagalba, kompiuterinės tomografijos tyrimai yra atliekami tą pačią dieną. Jei tai nėra būtinosios medicinos pagalbos atvejis, tyrimai atliekami planine tvarka.
Kompiuterinės tomografijos tyrimas, apmokamas PSDF lėšomis, atliekamas pacientams, turintiems antrinio ar tretinio lygio paslaugas teikiančio specialisto siuntimą.
Pasiruošimas kompiuterinės tomografijos tyrimui
Tyrimo atlikimo kokybei daug įtakos turi paciento pasiruošimas. Jei pacientas bus nepakankamai ar netinkamai pasiruošęs tyrimui, jis gali būti nukeltas vėlesniam laikui, nes nepavyks jo atlikti tinkamai.
Pasiruošimo instrukcijos
- KAKLO MINKŠTŲJŲ AUDINIŲ / KRŪTINĖS LĄSTOS: Nevalgykite bent 4 val. prieš tyrimą.
- SKRANDŽIUI: Nevalgykite bent 4 val. prieš tyrimą; Apie 0,5 - 1 l vandens reikės išgerti prieš pat tyrimą, atvykus į diagnostikos centrą.
- PILVO ORGANŲ / DUBENS: Nevalgykite bent 4 val. prieš tyrimą; Prieš tyrimą išgerkite 0,5 - 1 l vandens; Nesišlapinkite bent 1 val. prieš tyrimą.
Jei tiriamoji sritis nėra įtraukta į šiuos sąrašus, specialus pasiruošimas tyrimui nereikalingas.
Radiologiniai tyrimai ir nėštumas
Kompiuterinės tomografijos, kaip ir bet kurio rentgenologinio tyrimo, negalima atlikti nėščioms moterims (iki 1-mo nėštumo trimestro pabaigos, kai formuojasi vaisiaus organai), nes radiacinis laukas gali sukelti vaisiaus perkaitimą.
Apšvitos dozės skirtingų tyrimų metu
Anot gydytojos radiologės, skirtingų tyrimų metu patiriama skirtinga apšvita. Įprastai atliekant tyrimus su rentgeno spinduliais apšvita yra ~1-3mSv., kompiuterinės tomografijos metu iki 10mSv.
Lietuvos gyventojai kiekvienais metais gali gauti ~2,5mSv apšvitos tiesiog nuo gamtoje esančių šaltinių.
Apibendrinimas
Radiologiniai tyrimai, turintys jonizuojančiąją spinduliuotę turėtų būti skiriami atsakingai. Apšvitai jautriausi yra akies lęšiukai, skydliaukė, kraujo ląstelės, lytiniai organai, tad tikrai nederėtų piktnaudžiauti tokiais tyrimais ir be reikalo tirtis.
Panašus:
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Linksmiausi pažintiniai žaidimai vaikams: idėjos ir patarimai
- Žaidimai mažiems vaikams: lavinantys ir smagūs užsiėmimai
- Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
- Ovuliacijos Testas: Atrask Vaisingiausias Dienas Lengvai ir Greitai!
- Sapnuoti vaiko gimimą: paslaptingos svajonių reikšmės ir interpretacijos