Visuomenėje yra nusistovėjęs požiūris, kad tik tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Visgi, daugelis nežino, kad egzistuoja ir atvirkštinė pareiga - pilnametystės sulaukę vaikai, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms, privalo išlaikyti savo tėvus. Dažniausiai dėl išlaikymo ar pagalbos senatvėje tėvai su vaikais susitaria geruoju, todėl į teismus kreiptis neprireikia. Bet pasitaiko atvejų, kai geruoju žmonės nesusikalba, todėl prireikia teismų įsikišimo.
Ši pilnamečių vaikų pareiga kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kurios 38 straipsnio 7 dalyje yra nurodyta, kad vaikai privalo gerbti savo tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, t.y. savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą.
Konstitucijoje įtvirtinta vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus yra detalizuota Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK). Šio kodekso 3.205 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis.
Sąlygos, Kada Vaikai Privalo Išlaikyti Tėvus
Taigi, tam, kad tėvai iš savo pilnamečių vaikų galėtų reikalauti išlaikymo, turi egzistuoti dvi sąlygos:
- Pirma, tėvai turi būti nedarbingi.
- Antra - tėvams turi būti reikalinga materialinė parama.
Šios dvi sąlygos yra kumuliatyvios, t.y. Pirmoji sąlyga reiškia, kad tėvai turi būti nedarbingi ir dėl to objektyviai negali gauti pajamų ir savimi materialiai pasirūpinti. Antroji sąlyga, kad tėvams turi būti reikalinga materialinė parama, reiškia, jog tėvu gaunamos pajamos ar turimas turtas yra nepakankami užtikrinant jų būtinųjų poreikių patenkinimą.
Nustatant, ar ši sąlyga egzistuoja, yra vertinamos visos paramos reikalaujančio tėvo gaunamos pajamos, galimybės jų gauti, turimas turtas ir turtinės teisės, konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą. Taip pat yra vertinama, ar paramos reikalaujantis tėvas neturi turto, kurį galėtų parduoti ir taip pagerinti savo materialinę padėtį. Be kita ko, vertinama ir tai, ar paramos reikalaujantis tėvas yra kreipęsis dėl įvairių kompensacijų gavimo, pavyzdžiui, už šildymą, vandenį ir kt. Įvertinus visas šias aplinkybes yra nustatoma, ar išlaikymo reikalaujančio tėvo materialinė padėtis yra tokia sunki, dėl kurios jis pats negali patenkinti savo būtinųjų poreikių.
Jeigu išlaikymo reikalaujantis tėvas yra nedarbingas, tačiau turi pakankamai lėšų pragyventi (gauna pakankamą pensiją, turi santaupų, kitokio turto ir pan.), išlaikymas jam negali būti priteisiamas. Sunkią savo materialinę padėtį ir turimus poreikius turi įrodyti paramos reikalaujantis tėvas. Svarbu pabrėžti, kad šių aplinkybių įrodinėti tėvui vien tik savo paaiškinimais neužtenka.
Išlaikymo Teikimo Tvarka
Įstatymas numato, kad išlaikymas yra teikiamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų (CK 3.205 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad vaikai ir tėvai gali patys tarpusavyje susitarti dėl išlaikymo teikimo tvarkos, dydžio ir kt.
Jeigu tokio susitarimo pasiekti nepavyksta, nes, pavyzdžiui, vaikai atsisako geranoriškai tokį išlaikymą teikti, tokiu atveju išlaikymas tėvams iš vaikų gali būti teikiamas priverstinai. Įstatymas numato, kad prieš kreipiantis į teismą dėl išlaikymo iš vaikų priteisimo, pirmiausia yra būtina pasinaudoti privalomąją mediacija, kuriuos metu tarp šalių kilusi ginčą yra bandoma išspręsti taikiu būdu.
Įstatyme yra nustatyta tik viena išlaikymo teikimo forma tėvams - teismo nustatytos pinigų sumos mokėjimas kas mėnesį (CK 3.205 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad tėvų išlaikymui negali būti priteisiamas vaikams priklausantis turtas ar konkreti pinigų suma, priešingai nei tai yra galima padaryti priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.196 straipsnio 1 dalis).
Įstatymas nenustato konkretaus tėvams priteisiamo išlaikymo dydžio. Įstatyme yra nustatyta tik tai, kad išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.205 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad nustatant išlaikymo dydį, yra atsižvelgiama ne tik į išlaikymo reikalaujančio tėvo esamą materialinę padėtį ir jo turimus būtinuosius poreikius, tačiau ir į vaikų, iš kurių reikalaujama išlaikymo, galimybės šį išlaikymą teikti.
Yra vertinama vaikų, iš kurių reikalaujama išlaikymo, finansinė padėtis, ar jie neturi finansinių įsipareigojimų, ar patys neturi išlaikytinių, pavyzdžiui, nepilnamečių vaikų, kokia jų sveikatos būklė, ar turi galimybių dirbti ir gauti pajamų ir pan.
Atskirai paminėtina, kad teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, turi atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų (CK 3.205 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad jeigu tėvas ar motina turi daugiau nei vieną vaiką, tačiau į teismą kreipiasi reikalaujant priteisti išlaikymą tik iš vieno konkretaus savo vaiko, teismas, neatsižvelgdamas į tai, turi įvertinti visų vaikų finansines galimybes teikti išlaikymą šiam tėvui/motinai.
Įstatymas nustato, kad tėvai turi teisę reikalauti iš savo vaikų priteisti ne tik kasmėnesinį išlaikymą, tačiau taip pat ir papildomas išlaidas, jeigu tokių jie patyrė dėl sunkios ligos, sužalojimo ar jiems būtinos priežiūros ir kurias atlygino pašaliniai asmenys (CK 3.207 straipsnis). Priklausomai nuo situacijos, tokios išlaidos gali būti gydymo, slaugos, vaistų, neįgaliojo vežimėlio ar kitokių reabilitacijos priemonių įsigijimo išlaidos, taip pat dantų protezavimas, jų gydymas ir kt.
Šios papildomos išlaidos tėvams gali būti priteisiamos iš vaikų, jeigu jos negali būti padengiamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo ar Valstybinės ligonių kasos, t.y.
Atleidimas Nuo Pareigos Išlaikyti Tėvus
Įstatyme yra nustatyta galimybė atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus, jeigu yra nustatoma, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams (CK 3.206 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad tėvų teisė reikalauti išlaikymo iš savo vaikų nėra absoliuti. Ši tėvų teisė priklauso nuo to, kaip jie patys anksčiau vykdė savo kaip tėvų pareigas vaikų atžvilgiu.
Jeigu yra nustatoma, kad tėvai piktybiškai nevykdė savo turimos pareigos išlaikyti, auklėti, ar prižiūrėti savo vaikus, pavyzdžiui, neprisidėjo prie jų išlaikymo, buvo palikę juos be priežiūros, smurtavo ir pan., teismas gali atleisti šiuos vaikus nuo pareigos išlaikyti savo tėvus.
Advokatė K. Udrienė sako, kad paprastai bylos dėl pilnamečių vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus yra neatsiejamos nuo prastų santykių ar nutolusių ryšių, mat, priešingu atveju, susitariama geranoriškai. Dažniausiai šia įstatymo nuostata susidomi savo vaikų patys neauginę vyrai, kuriems senatvėje pritrūksta pajamų.
Kaip Pradėti Procesą?
Kaip pasakoja advokatė K. Udrienė, jeigu nedarbingi tėvai stokoja lėšų ir su savo suaugusiais vaikais nesusitaria, kad šie padėtų gera valia, tuomet pirmiausia jie turi kreiptis dėl ikiteisminės mediacijos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Ikiteisminė mediacija šeiminėse bylose yra privaloma, išskyrus smurto artimoje aplinkoje atvejus.
Jeigu sutarimo neišeina pasiekti tokiu būdu, tuomet su ieškiniu kreipiamasi į teismą - žyminio mokesčio tokiose bylose mokėti nereikia. Jeigu teismas priteisia iš vaikų išlaikymą nedarbingiems tėvams, pinigus reikia mokėti kas mėnesį, o išmokos kasmet turi būti indeksuojamos atsižvelgiant į infliaciją.
Tačiau kartais galima iš suaugusių vaikų prisiteisti ir vienkartinę išlaidų kompensaciją, jeigu šias išlaidas teko patirti dėl sunkios ligos, sužalojimo ar būtinos priežiūros, kurią atlygintinai atliko pašaliniai asmenys. Tik tiek, kad teismas priteisdamas tokią kompensaciją, turi atsižvelgti į tėvų ir vaikų šeiminę, turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes.
O kas jeigu teismas priteisia išlaikymą iš vaikų seniems tėvams, bet vaikai išlaikymo vis tiek nesuteikia? „Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, todėl tais atvejais, kai pilnametis vaikas nevykdo teismo sprendimo ar jį vykdo netinkamai, tėvas, motina, iš teismo gavę vykdomąjį raštą, jį pateikia Antstolių rūmams, kurie perduoda vykdyti teismo sprendimą vienam iš antstolių. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju iš skolininko bus išieškomas ne tik priteistas išlaikymas ar jo nepriemoka, bet ir vykdymo išlaidos“.
Priteisiamos Sumos
Priteisiamos sumos iš vaikų savo seniems tėvams Lietuvoje būna gana mažos - pasak K. Udrienės, vienoje byloje buvo priteista mokėti po 38 eurus kas mėnesį. Tačiau Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lėktorė S. Vilkelytė sako, kad darbingumą praradusio tėvo ar motinos poreikiai yra ne tik būtinieji - kaip kad maistas, būstas ar valstybės nekompensuojama sveikatos priežiūra - bet ir įvairūs socialiniai bei kultūriniai poreikiai, kurie yra svarbūs išlaikant orumą senatvėje. Beje, pasak jos, išlaikymas tėvams gali būti teikimas įvairiomis formomis, tai yra, natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kuri taip pat turi ir ekonominę vertę.
Panašus:
- Hipiai: gėlių vaikai - laisvės ir meilės filosofija
- Bembis ir jo vaikai: jautri istorija apie gamtą ir šeimą
- Inga Jankauskaitė: viskas apie vaikus, šeimą ir karjerą
- Vaikiškos Virtuvėlės: Kaip Išsirinkti Tobulą Žaidimų Virtuvėlę Jūsų Vaikui?
- 5 Metų Vaiko Svoris: Ką Reikia Žinoti Tėvams – Svarbiausi Patarimai!